Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teikia 6 teisės aktų projektus, Vyriausybė – 55. Savo teisėkūros iniciatyvas taip pat teikia Seimo komitetai, frakcijos ir atskiri parlamentarai.
Kaip praneša Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, tradiciškai pagrindinis rudens sesijos darbų programos prioritetas – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai.
Rudenį Seimas planuoja svarstyti teisės aktus, kuriais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą, didinti probleminių lošėjų apsaugą. Teikiami projektai, kuriais numatoma įtvirtinti supaprastintą ir vartotojui nemokamą būsto paskolų refinansavimą. Parlamentarai ketina nustatyti žaliųjų obligacijų emisijų skaidrumo reikalavimus obligacijų emitentams, pavedant Lietuvos bankui vykdyti Europos žaliųjų obligacijų emitentų priežiūros funkcijas.
Sesijos darbų programos projekte – teisės aktai, kuriais siūloma didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, skatinti pažangias investicijas, užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą, mažinti nelygybę mokesčių srityje.
Į darbų programos projektą įtraukti klausimai, kurie užtikrintų visas teisines sąlygas Vokietijos brigados priėmimui, naujų karinių poligonų Šilalėje ir Tauragėje įkūrimui.
Kadenciją baigiantys parlamentarai ketina priimti ir naują Miškų įstatymą, koreguoti antros pakopos pensijos sistemą.
Seimas taip pat ketina svarstyti teisės aktus, kuriais siekiama įtvirtinti teisę žurnalistams neatlygintinai gauti aktualius ir istorinius duomenis apie politinių organizacijų narius iš Politinių organizacijų narių registro.
Rudens sesijos metu numatoma sukurti teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis būtų atliekami oro, vandens ir sausumos transporto ir lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų saugos tyrimai. Parlamentarų planuose – ir neveiksnumo instituto atsisakymas.
J. Razma: Vyriausybė elgiasi pakankamai racionaliai, opozicijai rinkimai daro įtaką
Vertindamas rudens sesijai registruotų projektų skaičių, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad Vyriausybė elgiasi pakankamai racionaliai, nes pateikė palyginti nedaug projektų – tik 55. Anot jo, tai yra labiau orientuota į likusį iki kadencijos pabaigos laiką.
Tačiau opozicinių frakcijų projektų suma, anot jo, yra du kartus didesnė už Vyriausybės projektų skaičių.
„Čia, matyt, rinkimai daro įtaką – opozicinės frakcijos dar nebando veikti taip, lyg tikėtųsi, kad laimės rinkimus ir pačioms teks būti valdančiosios koalicijos dalimi. Bus įdomu stebėti, kaip tie projektai nebebus teikiami, jeigu taip atsitiktų, kad švytuoklės principas rinkimuose suveiktų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė J. Razma.
Ilgametis Seimo narys taip pat pažymėjo, kad projektai gali būti perregistruojami ir kadencijų pasikeitimas nesudaro kliūčių tęsti svarbių klausimų svarstymą.
Kadangi šis laikotarpis yra rinkiminis, pasak J. Razmos, biudžeto formavimas ir priėmimas yra šiek tiek sudėtingesnis – jį teikia viena Vyriausybė, o galutinį žodį tars jau nauja Vyriausybė ir Seimo dauguma.
„Bet ta aplinkybė iki šiol nesutrukdydavo priimti pakankamai normalių biudžetų. Tikiuosi, kad taip bus ir šį kartą,“ – sako J. Razma.
Atsakingas už darbotvarkių projektų formavimą Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma sakė besitikintis, kad, nepaisant artėjančių rinkimų, pavyks pasiekti, jog Seimo darbas bus ramus ir racionalus.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 14 d., numatoma surengti 27 posėdžius. Iš jų du bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Kaip įtvirtinta Seimo statute, parlamento posėdžiai paprastai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.
