Už tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo du, o susilaikė 26.
Kaip BNS sakė Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas, dėl stotelių apmokestinimo spręs jų savininkai – valstybė arba savivaldybės.
„Valdytojas spręs. Anksčiau buvo neapmokestintos įkrovos. Vienur yra Kelių direkcija įrengusi – autostradose, kitur – savivaldybės. Anksčiau buvo įrenginėjama už Europos Sąjungos lėšas. Jos nemokamos buvo penkerius metus. Dabar dažniausiai įrengiamos iš biudžeto ar savivaldos lėšų“, – po balsavimo Seime BNS teigė A. Kupčinskas.
Jis pabrėžė, kad nuo kelių mokesčio bus atleisti tik tie grynieji elektromobiliai ir vandenilio dujomis varomi automobiliai, kurių savininkai yra juridiniai asmenys.
„Kelių naudotojo mokestį moka juridiniai asmenys, o ne fiziniai, kurie naudojasi transporto priemonėmis asmeniniais tikslais“, – teigė jis.
Seimas taip pat nustatė, kokios transporto priemonės turės mokėti mokestį už naudojimąsi visais šalies keliais, išskyrus vietinius. Mokestis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio taršos klasę ir ašių skaičių: iki trijų ašių – nuo 855 eurų iki 1899 eurų per metus, 42-94 eurai – per savaitę, o 17-37 eurai – per dieną, iki keturių ašių – atitinkamai 1425–3185 eurai, 71–159 eurai ir 28–63 eurai.
Seimas anksčiau nuo kelių mokesčio nuo šių metų liepos jau atleido elektra ir vandeniliu varomą komercinį transportą, o nuo 2026 metų jam galios 75 proc. lengvata – tikimasi, kad ji paskatins įmones pereiti prie ekologiškesnio transporto.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 elektromobilių įkrovimo stotelių, jų plėtrai numatoma skirti apie 100 mln. eurų. Planuojama, kad iki 2025 metų viešųjų stotelių skaičius turėtų siekti 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – 6-7 tūkst.
Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus apie 50 tūkst., o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst. elektromobilių.
