Už tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 113 Seimo nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė sakė, kad sulaukiama daug prašymų iš žmonių, pradėjusių statybų procesą ir projektuojančių pastatus iki 50 arų sklype, – nuo liepos tai bus galima daryti tik turint ne mažiau kaip du hektarus žemės.
„Taip sprendžiamas sofos ūkininkų klausimas, bet žmonės turi teisėtus lūkesčius“, – Seimo posėdyje tvirtino ji.
Pakeitimais lengvinamos statybos ūkininkams, kurie darbus buvo pradėję iki Seimo kovo viduryje patvirtintos naujos sugriežtintos tvarkos.
Kaip BNS yra sakiusi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, dabar nėra aišku, ar žmonės galės baigti susitvarkyti statybų reikalus po liepos 1-osios, kai įsigalios griežtesni reikalavimai.
Siūloma leisti darbų imtis pagal anksčiau galiojusią tvarką, kai tokių sodybų statybai jau buvo pradėti ar baigti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai arba statybą leidžiantys dokumentai išduoti ar pateikti prašymai.
Be to, tęsti statybas pagal seną tvarką būtų galima, jeigu jau pradėti statyti pastatai.
Pagal dar mėnesį galiosiančią tvarką ūkininko sodybos statybų gali imtis bet kuris žmogus, kurio ne mažesnis kaip 50 arų ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Vėliau įsigalios sugriežtinimai, dėl kurių Seimas apsisprendė kovą.
Nuo liepos 1-osios įsigalios Seimo inicijuota ir prezidento Gitano Nausėdos pakoreguota nauja ir griežtesnė ūkininkų sodybų statybų tvarka, nustatyta siekiant užkirsti kelią gyvenamųjų pastatų statybai tais atvejais, kai asmenys iš tikrųjų nesiverčia ūkininko veikla.
Seimas leido gyvenamąjį namą su priklausiniais statytis ūkininkams, bent trejus metus deklaravusiems, ko iki šiol nebuvo, pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šis reikalavimas negalios kitos paskirties ūkinių pastatų statybai. Namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas gerokai didesniame sklype, nei leidžiama dabar – tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
