„Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Mano vertinimu, Lietuvos Respublika yra konstitucinė teisinė valstybė. Konstitucija ir jos Konstitucinio Teismo pateikiamas aiškinimas vertina visus mūsų priimamus įstatymus ir vykdomą politiką. Natūrali politikų reakcija į Konstitucinio Teismo sprendimą turėtų būti tokia – taip, taikėme būtinas priemones, jos buvo įvertintos konstituciniu požiūriu, sėsime, taisysime klaidas, kad prieštaravimų Konstitucijai nebūtų.
Ką aš šiandien girdžiu iš migracijos politiką valdžiusių politikų, kad mes darytume tą patį. Išvertus į paprastą kalbą reiškia, kad jie valosi į mūsų Konstituciją kojas ir jiems visiškai vienodai, kad tam tikros priemonės nebuvo suderinamos nei su Konstitucijos, nei su teisės viršenybės principu“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Tai, ką aš girdžiu šiandien, yra tas pats populizmas, gąsdinimas mūsų įvairiomis grėsmėmis, neįvertinant to fakto, kad tai, kas skiria Lietuvą nuo nedemokratinių režimų, yra būtent Konstitucija, teisės viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms“, – pridūrė jis.
Politikas sako, kad mato vidaus reikalų ministrės atsakomybę, tačiau vertinimą, ar jai reikėtų trauktis, paliks pačiai A. Bilotaitei.
„Seimas siūlė įvairius pasiūlymus, tame tarpe ir aš, pavyzdžiui, kad sulaikymas užsieniečio galėtų vykti tik tai teismo sprendimu. Iš tokių sprendimų tiek Bilotaitė, tiek Kasčiūnas susiėmę už pilvų juokėsi. Lygiai taip pat jie šiandien juokiasi iš Konstitucinio Teismo sprendimo. Man dėl to labai apmaudu“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Ministrė A. Bilotaitė teisinasi, kad sprendimą priėmė nevienašališkai, už tai balsavo daugiau nei pusė Seimo narių. T. V. Raskevičius teigė, kad teikė siūlymus įstatymui, bet jų nepriėmus, taip pat balsavo už, nes „reikėjo kažką daryti“.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija, ne tik ignoruoja konstitucines normas, bet prisiminkime Valstybės sienos apsaugos įstatymo projektą, kur Seimas įpareigojo ministeriją patvirtinti išimčių sąrašą, kokie žmonės yra neapgręžiami. Kas įvyko? Išėjo įstatymas iš Seimo ir, švelniai tariant, buvo visiems parodytas vidurinis pirštas ir šiandien tokio išimčių sąrašo nėra“, – sakė T. V. Raskevičius.
Bilotaitė: KT sprendimas dar aktualus keliolikai migrantų, jiems ribojimų neliks
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai, judėjimo ribojimai dar taikomi keliolikai asmenų – jų nebeliks, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Pirmas dalykas, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą mes įsivertinome kiek šiuo metu mūsų apgyvendinimo vietose tiek mūsų pavaldume, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldume yra tokių asmenų. Tai iš viso šiandieną mes turime 153 asmenis, bet tik 17 tokių asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį kalbėjo ministrė.
Konstitucinis Teismas trečiadienį konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
„Tas sprendimas, kuris vakar buvo priimtas Konstituciniame Teisme, reiškia, kad jau vakar mūsų institucijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Migracijos departamentu pradėjo procesus tam, kad tas judėjimo ribojimas nebebūtų taikomas“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Ji taip pat pažymėjo, jog bus suformuota speciali darbo grupė, kuri turėtų pateikti pasiūlymus, kaip taisyti įstatymą Dėl užsieniečių teisinės padėties.
„Šiandien pas save buvau susikvietusi visas institucijas: ministerijos teisininkus, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Migracijos departamentą. Sutarėme, kad bus suformuota darbo grupė, kuri pateiks, paruoš pirmiausia tam tikrus sprendimus, kurie bus teikiami Seimui“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė taip pat tvirtino, jog po Konstitucinio Teismo išaiškinimo vietoje pusmečio termino apribojant migrantų judėjimą išlieka galimybė taikyti „pasienio procedūrą“, t.y. judėjimo ribojimus 28 dienoms, kol tarnybos priims sprendimą įleisti arba neįleisti migrantus į Lietuvą.