Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės pavojingos nuo tada, kai tampa aktyvios. O taip nutinka, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos.
„Dabar ir yra tas laikas, kai visos erkės, kurios išgyveno žiemą, suaktyvės. Joms dabar yra būtina sąlyga – pasimaitinti krauju, tad didžiausia erkių gausa ir būna ankstyvą pavasarį, kai jos ieško aukos prasimaitinimui.
Vasarą jų kiek sumažėja ir tada kitas tarpas yra rudenį, kai jų vėl padaugėja sąskaita tų erkių, kurioms pasisekė pavasarį, jos sugebėjo gauti maisto ir išsivystyti į kitą stadiją. Taigi balandžio–gegužės mėnuo Lietuvoje yra tas laikas, kai erkių miškuose ir želdiniuose yra daugiausiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pabrėžė specialistė.
Vienintelė apsauga – skiepai
Ji priminė, kad nuo erkių reikia saugotis dėl to, kad jos platina pavojingas ligas. Viena jų yra erkinis encefalitas, kita – Laimo liga.
„Puikiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra vakcina, kuri prieinama Lietuvos gyventojams. Tad taip jau sumažiname riziką dėl vienos ligos. Nuo Laimo ligos nėra vakcinos, todėl saugomasi visais kitais būdais. Kartais jie neįdomūs, nuobodūs, bet gali būti efektyvi priemonė nuo erkės įsisiurbimo. Tai jei teisingai apsirengsime, teisingai elgsimės, tikrai sumažinsime riziką įsisiurbti erkei“, – pabrėžė NVSC specialistė.
Tuo metu vakcinaciją nuo erkinio encefalito sudaro kelios skiepų dozės. Bazinę schemą sudaro trys vakcinos dozės – pirmoji ir antroji įskiepijamos 1–3 mėnesių laikotarpiu, nuo antros iki trečios praeina nuo 5 mėnesių iki metų.
„Bet noriu atkreipti dėmesį, kad gavus antrą dozę jau po 2 savaičių susiformuoja apsauginis imunitetas. Tai jei žmogus pradės skiepytis dar ir šiuo metu, tikrai šiam sezonui galėtų pasiruošti.
Tik tiek, kad nereikia užmiršti, jog reikia tęsti vakcinaciją ir toliau. Po bazinės vakcinacijos praėjus 5 metams reikėtų papildomai gauti vieną palaikomąją dozę, vyresniems nei 65 m. žmonėms tą jau reikėtų padaryti po 3 metų“, – vardijo pašnekovė.
Ji teigė, kad skiepyti jau galima vaikus nuo metų amžiaus.
Lietuvoje saugių vietų nėra
Pašnekovė akcentavo, kad saugių vietų, kur nebūtų erkių, Lietuvoje realiai nėra.
„Erkės tiek dabar, kiek vėliau sezono metu iš esmės reziduoja tose pačiose vietos – šiaip Lietuvoje nėra saugių vietų. Jei anksčiau kalbėdavome, kad miestuose yra mažiau erkių, dabar jie tapo žaliais koridoriais ir beveik visuose miestų parkuose yra aptinkamos erkės“, – konstatavo M. Žygutienė.
Paklausta, kaip dar be skiepų galima užkirsti kelią erkių aktyvumui, ji pasakojo, svarbiausia sudaryti blogas sąlygas joms veistis.
„Žiūrint globaliai turime padaryti blogas sąlygas, kad erkės negalėtų išgyventi, bet Lietuvoje tą labai sunku padaryti, nes čia nepaprastai geros sąlygos – žalias kraštas, želdinių, miškų labai daug, jie užima beveik trečdalį mūsų kraštovaizdžio.
Bet jei turime galvoje mažą teritoriją, pirmiausia apsisaugoma nuo ankstyvo pavasario pjaunat žolę – neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm, pašalinant visokius nereikalingus krūmokšnius. Atviroje vietoje erkė jaučiasi blogai, nes yra vėjas, saulė prašildo viršutinį dirvos sluoksnį, ten mažai drėgmės ir jos gali žūti arba tiesiog pasitraukti į joms tinkamesnę vietą“, – pasakojo M. Žygutienė.
Žolės pjovimas – nuo ankstyvo pavasario
Žinant, kad Lietuvoje saugių vietų nėra, einant pasivaikščioti ilgesniam laikui arba užsiimti kažkokia veikla atviroje gamtoje specialistė patarė be repelentų visų pirma pasirūpinti ir tinkamai apranga.
„Šviesius rūbus rekomenduojame dėl to, kad pati erkė yra tamsi ir tada ją lengva pamatyti pačiam ar šalia esančiam žmogui. Reikia užsisegti visus priėjimus prie kūno – nes erkė visų pirma pasikabina ant drabužių, jais ropoja ir ieško plyšio, kaip patekti prie kūno.
„Taip pat viena iš svarbių prevencinių priemonių – kaip galima anksčiau pašalinti erkę, jei ji buvo įsisiurbusi. Čia kalbama apie 24–36 valandas. Jei erkinio encefalito virusą erkė perduoda tuoj pat pradėjusi siurbtis, Laimo ligai perduoti reikalingas ilgesnis laiko tarpas.“
Tad jei uždarysime visus kelius, tikrai apsaugosime save. Kaip nuobodžiai skambėtų, galvos apdangalas taip pat apsaugo, ypač vaikus. Erkė augalais lipa maždaug iki vieno metro aukščio žolynų, o vaikai kaip tik yra tokio ūgio. Labai dažnu atveju jiems erkė įsisiurbia į galvos sritį, tad galima sunkau pastebėti erkę.
Ir grįžus iš pasivaikščiojimų, gamtos, reikėtų būtinai pasikeisti drabužius, padėti juos negyvenamoje patalpoje, apžiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės“, – vardijo M. Žygutienė.
Vilnietis pasakoja apie Laimo ligos simptomus: „Tirpimas sąnariuose, skausmas, galbūt nuovargis“:
Kiek laiko stebėti organizmą įsisegus erkei
Pasak jos, visi šie patarimai ir būtų svarbiausi saugantis kito erkių platinamo pavojingo susirgimo – Laimo ligos.
„Taip pat viena iš svarbių prevencinių priemonių – kaip galima anksčiau pašalinti erkę, jei ji buvo įsisiurbusi. Čia kalbama apie 24–36 valandas. Jei erkinio encefalito virusą erkė perduoda tuoj pat pradėjusi siurbtis, Laimo ligai perduoti reikalingas ilgesnis laiko tarpas“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Priešingai nei susirgus erkiniu encefalitu, nuo Laimo ligos esama konkretaus gydymo.
„Nuosprendžio susirgus Laimo liga nėra nuosprendis, nes ji sėkmingai gydoma antibiotikais. Vienintelis dalykas, kad gali nutikti šitaip, kad žmogus nepastebėjo erkės įsisiurbimo, nepastebėjo vieno iš pagrindinių požymių – klaidžiojančios raudonės įsisiurbimo vietoje.
Ir tuomet praleidžia tą tinkamą momentą pradžioje išsigydyti ir liga pereina į vėlesnes stadijas. Tuomet jau gali pasireikšti kiti požymiai, visai nesusiję su erkių įkandimu – kardiologiniai, neurologiniai pokyčiai, kartais net būna paveikti sąnariai. Tada būna labai suku tiek pačiam nukentėjusiam, tiek gydytojui atsekti, kad to pradžia buvo erkės įsiurbimas“, – aiškino entomologė.
M. Žygutienė atkreipė dėmesį, kad jei erkė jau įsisiurbė, ją ištraukus reikėtų pasižymėti datą ir stebėti organizmą mažiausiai mėnesį, mat turi praeiti inkubacinis periodas, kad pasireikštų liga.
Paklausta, ar galima artimu metu tikėtis didesnio medicinos postūmio kovojant su šia liga, NVSC specialistė priminė, kad yra laukiama vakcinos ir nuo šios ligos.
„Laukiame vakcinos, nėra pasakyta, kad jos nebus. Tik kiek užtruko, ji gaminama, testuojama, tad kiek užtruko jos atėjimas“, – sakė ji.
