• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pranešama, kad Rusijos kariai, kurie atsisakė tęsti kovą prieš Ukrainą, laikomi nelaisvėje Luhansko srityje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojami kariai, jų šeimos nariai ir žmogaus teisių darbuotojai, karius sulaikė jų viršininkai, kai jie bandė pasitraukti iš armijos, skelbia Meduza.io.

Pranešama, kad Rusijos kariai, kurie atsisakė tęsti kovą prieš Ukrainą, laikomi nelaisvėje Luhansko srityje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojami kariai, jų šeimos nariai ir žmogaus teisių darbuotojai, karius sulaikė jų viršininkai, kai jie bandė pasitraukti iš armijos, skelbia Meduza.io.

REKLAMA

Numatomas kalinių skaičius svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Bent kai kurie protestuotojai pranešė, kad yra laikomi Briankos mieste. Anot „Mediazona“, apsiskelbusi Luhansko „Liaudies respublikos“ administracija nuo 2014 metų ten valdo ne vieną nelegalų kalėjimą.

Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos projektas „Verstka“ pranešė, kad mažiausiai 234 Rusijos kariai yra laikomi „specialiame centre“, skirtame prieštaraujantiems asmenims Briankoje.

REKLAMA
REKLAMA

Liepos 21 d., NVO "Šauktinių mokykla" vadovas Aleksejus Tabalovas interviu „Current Time“ sakė, kad ten gali būti daugiau nei 80 žmonių. Remiantis sulaikytų karių ir jų šeimų narių pranešimais, kariai laikomi nedidelėmis grupėmis rūsiuose.

REKLAMA

Pasak dviejų Abchazijoje įsikūrusios inžinierių brigados karių Artiomo Goršetino ir Nikitos Lazarevo motinų, vadams atsisakius priimti atsistatydinimo laiškus iš tris su puse mėnesio kare kovojusios grupės karių, kariai paliko savo postus Chersono srityje ir pateko į komendantūrą Kryme. Ten jiems buvo pasakyta, kad jie bus išsiųsti per Rusijos Rostovo sritį į Abchaziją, kur jiems bus leista nutraukti sutartis. Tačiau vietoj to jie buvo nuvežti į Brianką.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrai iš pradžių buvo patalpinti mokyklos pastate, kuriame buvo daugiau nei 160 žmonių, savo motinai pasakojo Artiomas Goršeninas. Po to jie buvo suskirstyti į grupes po 20 ir uždaromi rūsiuose, kuriuos saugojo „muzikantai“, o tai, ko gero, reiškia samdinius iš privačios karinės kompanijos Wagner.

„Miegame ant neštuvų. Nėra šviesos – mes sėdime tamsoje. Jie mums pasakė, kad niekas mūsų neveš namo. Pirmiausia tai bus kardomasis kalinimas, o tada teismas. O teismas bus čia, Luhanske“, – rašė Artiomas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat sakė, kad kariai laikomi „be maisto“, kad jų asmeniniai daiktai buvo konfiskuoti, o jų telefonai buvo „sulaužyti jų akivaizdoje“. „Current Time“ duomenimis, Artiomui pavyko paslėpti savo telefoną, tačiau jo motina mano, kad kažkas kitas pradėjo jai siųsti žinutes iš šio numerio.

Kito kario tėvas „Verstkai“ pasakojo, kad jo sūnus, nuo kovo pabaigos kariaujantis Ukrainoje, liepos pradžioje parašė atsistatydinimo laišką ir netrukus buvo išsiųstas į rūsį Briankoje. Karys pasakė tėčiui, kad kariams, kurie bando atsistatydinti, „galima rinktis: atsidūrę rūsyje jie gali arba grįžti į savo dalinį ir tęsti tarnybą, arba gali pereiti į kitą dalinį, bet vis tiek turi likti fronte“, – pranešė Verstka.

REKLAMA

Karių artimieji taip pat pranešė, kad žmonės periodiškai yra išvežami iš rūsio ir siunčiami į areštinę, nors neaišku, kas jiems nutika po to.

Pranešama, kad dar viena karių grupė buvo sulaikyta Luhansko srityje, jie buvo nusprendę nutraukti sutartis. Anot kapralo Iljos Kaminskio, 11-ojoje oro puolimo brigadoje tarnavę kariai iš Buriatijos pateikė apie 20 atsistatydinimo laiškų, iš kurių nė vienas nebuvo svarstomas.

Kaminskis ir jo kolegos sakė žmogaus teisių darbuotojams, kad jų vadai jiems grasino reaguodami į atsistatydinimo laiškus. Pasak vieno kareivio, vyrai grupėmis buvo nuvežti į komendantūrą, kur buvo laikomi kelias dienas, kol buvo išsiųsti į areštinę netoli Luhansko. „[Mūsų vadai] pasakė, kad jie sukūrė puolimo būrį netoli Luhansko ir kad po [sulaikymo centro] mes visi ten busime išsiųsti“, – pranešė vienas kareivis.

REKLAMA

Pagal įstatymą sutartis pasirašę kariai turi teisę nutraukti tarnybą anksčiau laiko. Anot su Verstka kalbėjusio žmogaus teisių darbuotojo, „dažniausios priežastys, kurias kariškiai įvardija dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko, yra filosofinis priešinimasis karui, buvimas vieninteliu šeimos maitintoju, reikšmingas ar sistemingas sutarties sąlygų pažeidimas“.

Vienas kareivis „Current Time“ sakė, kad nusprendė atsistatydinti, nes „norėjo gyventi“. „Jie mums nesakė, kad taip bus. Jie mums pasakė, kad atliksime keletą treniruočių. Neturėjome pakankamai įrangos. Nebuvo nei šalmų, nei šarvų. Nebuvo nei maisto, nei vandens“, – sakė jis.

Bendras Rusijos karių, atsisakiusių dalyvauti kare Ukrainoje, skaičius nežinomas, tačiau Verstka skaičiuoja, kad jų yra mažiausiai 1793.

„Current Time“, remdamasi žmogaus teisių apsaugos darbuotojais, pranešė, kad šis skaičius gali siekti „tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų