„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą. Prie to prisidėjo ir Kinijos COVID-19 suvaržymai – tai reiškė, kad rinkoje buvo vienu dideliu pirkėju mažiau.
Antra, pramonės įmonės ėmėsi griežto taupymo režimo, kai kur, tarp jų ir Lietuvoje, veikla buvo laikinai stabdoma norint pralaukti nepalankų periodą, nes gamyba tapo nekonkurencinga. Trečia, Europai padėjo net oras – nors praėjo dar tik pusė šaltojo sezono, bet galima pasakyti, kad žiema yra neįprastai šilta, todėl mažiau dujų panaudojama šilumai palaikyti.
O, vyšnia ant torto, kad tai ko Europa nepadarė ilgą laiką, padarė Vladimiras Putinas: taip spyrė į europiečių minkštą vietą, kad tie suskubo investuoti į atsinaujinančią energetiką, nors anksčiau daugiau plepėjo nei darė.
Šiuo metu didmeninė gamtinių dujų kaina pagal Nyderlandų prekybos tašką TTF siekia mažiau nei 75 eurų už megavatvalandę, kai piko metu, 2022 m. rugpjūtį, sudarė apie 340 eurų, įsiveržimo į Ukrainą dieną – apie 130 eurų, o kovo pradžioje, kai buvo niekas neaišku – apie 230 eurų.
source: tradingeconomics.com
„Trumpuoju laikotarpiu Vladimiro Putino planas nepavyko bent jau tuo lygmeniu, kokiu Rusija tikėjosi, kad Europoje bus blogai. Tai tiek blogai tikrai nėra“, – sako Ž. Mauricas.
Bet problemos dar neišspręstos. Ateis ir 2023-2024 m. žiema, o dujų kainos tikriausiai jau niekad nenukris iki to lygio, kai Rusija dar tik jaukinosi Europą. Tai reiškia, kad dujomis grįsta pramonė Europoje nebus tokia konkurencinga, kokia buvo anksčiau, tad įmonės galbūt kelsis į kitas šalis, kitus žemynus, nebent sugebėsime pereiti prie atsinaujinančių išteklių.
Rusija ruoštis pradėjo labai anksti
Ž. Mauricas sako, kad iš dabartinės perspektyvos labai aiškiai matosi, jog energetinį karą prieš Europą Rusija pradėjo dar gerokai iki Ukrainos užpuolimo. Šiuo planu siekta nutildyti Europos valstybes bei atšaldyti entuziazmą sankcijoms. Dar prieš tai Rusija metų metais pratino Vakarų Europą prie pigių dujų ir apeidama Rytų bei Centrinę Europą nutiesė du „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūros dugnu.
„Rusija energetinį karą pradėjo dar gerokai prieš prasidedant invazijai į Ukrainą. Energetinio karo aktyvioji fazė prasidėjo 2021 m. vasarą, kai „Gazprom“ tyčia neužpildė saugyklų Europoje – Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. Ir jau vien dėl to gamtinių dujų kainos Europoje pradėjo kilti bei sukėlė didelį neapibrėžtumą. Buvo labai didelių baimių, kaip Europa išgyvens be rusiškų dujų. Tas naratyvas buvo labai gajus, ypač turint omenyje Vokietijos pažeidžiamumą“, – sako pašnekovas.
Rusija gamtines dujas Europos valstybėms tiekė daugiausia dujotiekiais, o Vokietija prieš karą Ukrainoje neturėjo nė vieno suskystintų gamtinių dujų terminalo. Šiemet sausį vienas terminalas pradėjo veikti Vilhelmshafene, ateityje Vokietija ketina turėti dar keletą, o trumpuoju laikotarpiu dujas importuoja per Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Norvegiją.
Ž. Mauricas sako, kad taip nutiko tiek dėl galimos politinės korupcijos, tiek dėl to, kad suskystintų gamtinių dujų terminalai aplinkosauginiu požiūriu buvo vertinami gana neigiamai, o žalieji prieš juos protestuodavo. Ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad Europoje ilguoju laikotarpiu tarsi kalbėta apie perėjimą prie atsinaujinančių išteklių, o dujos buvo vertinamos kaip tarpinis kuras, kurio vartojimas kurį laiką turėjo augti, o jau paskui mažėti.
„Ilgoje ar vidutinėje perspektyvoje yra didžiulės ambicijos atsisakyti iškastinio kuro, tarp jų ir dujų, o trumpuoju laikotarpiu reikia investuoti į infrastruktūrą norint padidinti energetinį saugumą. Šitie tikslai šiek tiek konfliktuoja vienas su kitu, bet reikia išlaikyti balansą“, – pažymi ekonomistas.
„Tas Rusijos pasiruošimas vyko labai seniai. Jis vyko ir politiniu lygmeniu, nes Vokietijos ir kitų Europos šalių politikai didino priklausomybę nuo Rusijos. Situacija buvo tokia, kad prasidėjus karui 40 proc. dujų buvo importuojama iš Rusijos. Tai labai didelė dalis. Pirmasis kainų šuolis buvo dėl to, jog nebuvo užpildytos saugyklos, toliau gruodžio pabaigoje prieš pat Kalėdas rusai išjungė dujas Jamal dujotiekiu per Lenkiją ir tada trečiasis šuolis buvo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą – kulminaciją pasiekė 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai buvo baiminamasi, kaip Europai reikės išgyventi šią žiemą be rusiškų dujų“, – teigia Ž. Mauricas.
Išgelbėjo šilta žiema, kinai ir išgąstis
Tačiau karas tapo geru spyriu Europos valstybėms pagaliau atsiplėšti nuo Rusijos. Kremliaus propaganda gąsdino, kad be rusiškų dujų europiečiams gresia vos ne pražūtis, bet iš tiesų valstybės gana greitai užsitikrino suskystintų gamtinių dujų tiekimą iš JAV, Kataro ir kitų šalių, taip pat visu greičiu pradėjo statyti ir plėsti suskystintų gamtinių dujų terminalus, kad galėtų priimti krovinius. Remiantis Energy Information Administration duomenimis, baigiantis 2024 m. Europos šalių galimybės importuoti suskystintas gamtines dujas paaugs 34 proc., jeigu lygintume su 2021 m.
„Daug Europos Sąjungos šalių paskelbė, kad netolimoje ateityje bus alternatyvūs transporto maršrutai suskystintoms dujoms. Vokietija jau atidarė vieną SGD, kitus atidarys netrukus. Suomija irgi atidarė terminalą visai neseniai. Rinkos pamatė, jog Europa padarė tikrai didžiulius namų darbus. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, Europoje stipriai krito dujų suvartojimas, nes tam tikrais atvejais imtasi ir kraštutinių priemonių, pavyzdžiui, pradėta kūrenti anglis, didžiosios pramonės įmonės laikinai sustabdė veiklą, tame tarpe ir Lietuvoje“, – teigia Ž. Mauricas.
Lietuvoje dėl aukštų dujų kainų „Achema“ buvo laikinai sustabdžiusi savo veiklą. Šiuo metu įmonė dirba, bet yra sustabdžiusi amoniako gamybą ir šio produkto gamybą ketina atnaujinti vasarį.
Ne paskutinį vaidmenį vaidino ir tai, kad Kinija buvo užsiėmusi koronaviruso valdymu, taikė nulinę COVID-19 politiką, todėl ribojo ištisų regionų ekonominę veiklą. Tai reiškia, kad Kinijos dujų importas dėl pandeminių ribojimų buvo sumažėjęs, o Europa galėjo susiurbti dujas iš likusio pasaulio.
„Gyventojai gal netaupė tiek, kiek buvo tikimasi, bet pats paskutinis lašas buvo, kai buvo suvokta, kad žiema bus šiltesnė nei įprastai. Jau pusė žiemos praėjo. Vakarų Europoje šildymo sezono vidurys yra maždaug sausio 15 diena. Tai praktiškai iki sausio vidurio žiema buvo gerokai šiltesnė nei įprastai. Europa jau išvengė blogiausio scenarijaus, net jeigu antroji sezono pusė ir bus šiek tiek šaltesnė. Net jei taip ir būtų, tai vis tiek geriau nei kad šalta būtų buvę pirmoje pusėje, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau pasiruošimo, mažėja neapibrėžtumas. Nemaža dalimi kainas buvo sukėlęs didžiulis neapibrėžtumas. Kai dabar to neapibrėžtumo yra mažiau, tai tos kainos krenta“, – pasakoja pašnekovas.
Galiausiai, atrodo, kad sukrėtimas Europai buvo pakankamai stiprus, jog būtų dedamos tikros pastangos pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių, investuoti ne tik į gamybą, bet ir energijos saugojimą.
„Ką padarė šitas Rusijos energetinis karas prieš Europos Sąjungą, tai išleido atsinaujinančios energetikos džiną iš butelio: daromos didžiulės, milžiniškos investicijos. Manau, kad tai išeis į gera Europai po kokio penkmečio“, – sako Ž. Mauricas.
Yra ir blogoji dalis
Bet ne viskas yra rožėmis klota. Pasak Ž. Maurico, viena iš problemų yra tai, kad Europos Sąjunga nėra įvedusi embargo rusiškoms dujoms ir iš esmės deklaruoja, kad jau išsėmė savo sankcijų krepšelį. Europos Sąjungos energetikos ministrai pernai gruodį tik sutarė sumažinti viršutinę gamtinių dujų kainos ribą iki 180 eurų už megavatvalandę, kas ateityje padėtų išvengti didelių šuolių.
„Europos Sąjunga yra išsėmusi sankcijų upę ir netgi viešai deklaruoja, kad egzistuoja itin maža tikimybė, kad būtų įvestas embargas dujų importui iš Rusijos. Tai yra didelė grėsmė Europos Sąjungai, nes Rusijai tokiu būdu paliekamas mechanizmas skaldyti Europos Sąjungos vienybę. Tai įrankis, kuriuo Rusija gali daryti tiek politinę, tiek ekonominę įtaką. Čia yra pati didžiausia grėsmė, nes dalis valstybių vis tiek susigundys importuoti dujas iš Rusijos. Ir dabar importuoja suskystintas dujas. Ir kadangi nėra įvestas embargas, tai bus įrankis Rusijai daryti politinę įtaką. Paskata yra didžiulė. Įsivaizduokite, Rusija susidera su kažkokia įmone per kažkokias struktūras ir pasiūlo pigesnių dujų, o jūs mainais padarykite tą tą ir aną. O kadangi sumos milžiniškos, tai suras žmonių, kurie neatsispirs šiai perspektyvai“, – pažymi pašnekovas.
Kita grėsmė, kad Europa jau tikrai nebegali tikėtis tokių žemų dujų kainų, kurios buvo prieš Rusijos pradėtą energetinį karą, o pagrindiniai dujų vartojimo sutaupymai šią žiemą yra iš pramonės veiklos apribojimo ir griežto taupymo. Bet Europos įmonėms tai reiškia, kad jos praranda konkurencingumą pasaulyje ir bus nuostolingos. Pasak Ž. Maurico, po kokių dešimties metų gal ir galima tikėtis, kad turėsime daug pigios energijos, jei sugebėsime pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir investuosime į energijos saugojimą, kad išlygintume gamybos svyravimus.
„Ir dar grėsme išlieka kita žiema. Aišku, šią žiemą pabaigsime su pakankamai nemažu saugyklų užpildymu. Manyčiau, kad tikrai bus galimybių dar kažkiek papildyti saugyklas ir be rusiškų dujų, bet jeigu 2023-2024 m. žiema bus labai šalta, tai klausimas, kaip Europai pavyks, juo labiau, kad įsitrauks ir daugiau žaidėjų. Tarkime, jeigu Kinija staiga padidintų gamtinių dujų importą, tai gali būti visko“, – svarstė ekonomistas.
Ž. Mauricui nerimą kelia ir potencialiai įmanomas gyventojų nepasitenkinimas, nes brangesnės žaliavos sumažins Europos konkurencingumą, o tai atsilieps gyventojų pajamoms, galbūt turėsime švelnią recesiją. „Čia dabar skirtingos nuomonės: vienos institucijos sako, kad vis tiek turėsime recesiją, nors energetinį smūgį atlaikėme, kiti turi optimistiškesnę nuomonę. Bet kuriuo atveju, stipraus augimo neprognozuojama. Klausimas, kaip reaguos visuomenė: ar išliks tokia susivienijusi, ar bus išlaikytas stabilumas?“ - teigė ekonomistas.
