Karui Ukrainoje trūksta kvalifikuotų vyrų, todėl rusai verbuoja buvusias Afganistano pajėgas, kurios kariavo Sirijoje. Taip pat svarstoma apie Irano pajėgas. Jei taip nutiktų vykstantis karinis-strateginis Maskvos ir Teherano suartėjimas gali tapti dar svarbesnis Rusijai.
Irano ginkluotos grupuotės gali tapti svarbia ir skaitlinga karinių pajėgų Ukrainoje, dalimi. Augant Teherano ir Maskvos bendradarbiavimui, didėja tikimybė, kad Putinas savo „koziru“ Ukrainoje pasirinks Irano kovotojus.
Kas yra Fatimijun ir Zainebijun?
Dvi Irano brigados – Fatimijun ir Zainebijun, kurios puikiai tiktų Rusijos kampanijai Ukrainoje. Putinas puikiai žino logistikos sunkumus aprūpinant ir apmokant papildomas kariuomenes pajėgas, o štai iraniečių apmokyti nereikėtų.
Iraniečių brigadas jau apmokė ir apginklavo Islamo revoliucijos sargybos korpusas (IRGC), todėl jos gali atrodyti dar patrauklėsnės Kremliui. Abi brigados taip pat užgrūdintos šiuolaikiniuose konfliktuose, tokiuose kaip karai Sirijoje ir Jemene. Jos taip pat buvo įsivėlusios ir į Sirijos pilietinį karą, „pasižymėjo“ prie Aleppo ir Pamyros.
Fatimijun brigada pirmą kartą buvo dislokuota Sirijoje 2014 m., siekiant sustiprinti Teherano interesus ir daugiausiai padėjo Basharui al Assadui, mato jo situacija buvo susvyravusi.
Tiesa, oficialiai Iranas tvirtina, kad brigados buvo suformuotos siekiant „apsaugoti pranašo dukterų šventoves konflikto zonose“.
„Nauja“ paslėptos blogio pusės ašies pusė - terorizmo eksportuotojai
Remiamas IRGC, Fatimijun ir Zainebijun brigados leidžia Iranui lengvai patekti į karštas konflikto zonas, bet tuo pačiu Teheranas oficialiai lieka švarus. Šios brigados ypač pavojingos tuo, kad dalijasi Irano neapykanta Vakarams ir yra sudarytos iš hazarų, afganų šiitų, pakistaniečių šiitų ir tadžikų.
Pagrindiniai Irano motyvai sutelkti būtent šiuos karius yra ekonominiai ir religiniai. Pavyzdžiui, savo tėvynėse persekiojami šiitai hazarai prisijungia prie šių brigadų, tikėdamiesi „prasmingo gyvenimo“. Vieni vadovaujasi šiitų džihadizmu, o kiti prisijungia iš dėkingumo jausmo ir svajonių apie geresnes gyvenimo sąlygas ir stabilumą (pvz., Irano pilietybę) grįžę namo. Tačiau pagrindinė motyvacija – finansinė, nes daugumą kovotojų vilioja pažadai dėl atlyginimo ir finansinės naudos šeimoms.
Daugelis abiejų brigadų kovotojų taip pat turi teistumą, o Iranas naudojasi tuo, kad galėtų priversti juos prisijungti prie kovotojų grupių, kitaip grasinama kalėjimu. Dauguma Fatemijun vyrų yra afganai arba kiti pabėgėliai, ieškantys prieglobsčio Irane.
Neturėdami teisių ir ekonominių galimybių, šie vyrai prisijungia prie Teherano organizuojamų kovotojų brigadų už pažadus gauti gerą atlyginimą (mokamą doleriais), leidimą gyventi ir finansines pašalpas savo šeimoms namuose. Tačiau šios sąlygos retai tenkinamos, o kovotojai, kurie prisijungia prie Teherano brigadų, dažnai tarnauja Iranui be jokios realios naudos.
Koks kyla pavojus?
Kaip šios brigados gali paremti Rusiją? Nors šių dviejų brigadų įsitraukimas Ukrainoje dar nėra matomas, pagalba, kurią jos gali suteikti Rusijai, galimai turės įtakos karo trajektorijai.
Fatimijun brigada dažnai naudojama lanksčiai ir įterpiama į konfliktą ten, kur reikia „papildomo postūmio“. Jų buvimas mūšio lauke gali netikėtai suklaidinti priešą, tai gali įtempti priešininko gynybą.
Abi šios brigados yra platesnio tinklo dalis. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp plataus teroristiniu laikomo tinklo gali būti matomi visose srityse. Quds pajėgos, IRGC filialas, teikia brigadoms svarbią žvalgybos informaciją, IRGC oro erdvės pajėgos aprūpina karines pajėgas oro kovos ir raketų pajėgumais bei vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis.Tai gali užpildyti spragą Rusijos karinėse pajėgose, kur stinga kvalifikuoto karinio personalo. Tiesa, taip galimai atsiveria kanalas galimam Irano balistinių raketų perdavimui, nes būtent šios brigados žino, kaip šias sistemas valdyti.
Libano „Hezbollah“ taip pat apmokė Fatemijun valdyti bepiločius orlaivius, įskaitant droną „Ababil-3“ ir kitą neskelbtą mažą nepilotuojamą orlaivį. Iranas tariamai surengė Fetemijun brigados nariams karinio jūrų laivyno mokymus Latakijoje.
Šis Irano kovotojų daugiamatiškumas gali padėti Rusijai ir pakreipti jėgų pusiausvyrą Kremliaus naudai, ypač pradedant naujus puolimus ginčijamuose regionuose.
Tiesa, Irano brigados nėra naujokės Rusijoje. Dalis jos karių buvo apmokyti Rusijoje. Mainais už ištikimybę Rusijai ir bebaimę kovą brigados iš Maskvos gavo didelę logistinę ir technologinę paramą.
Ukrainoje šios brigados greičiausiai prisijungs prie Wagnerio grupės pajėgų. Praradęs daug pajėgų Bakhmute, Wagneriui tikrai reikėtų paramos šiame fronte.
Filmuota medžiaga iš mūšio lauko rodo, kad šios brigados gali valdyti tokias sistemas, kaip mūšio tankai T-90. Todėl jie gali veiksmingai remti Rusijos vykdomas operacijas Ukrainoje be didelių koregavimų
Be to, kad Irano kovotojai gali padėti Rusijos kariuomenei, jų buvimas Ukrainos mūšio lauke gali tapti grėsme ir NATO. Pirmas ir neišvengiamas pavojus – įrangos gaudymas ir vagimas.
Šie kovotojai gavę priėjimą prie karinių technologijų ir modernių ginklų, gali pavogti ir perduoti sudėtingus karinius išteklius savo vyriausybei. Teheranui tai reikštų svarbios karinės ir strateginės informacijos gavimą.
Antra, šių grupių taikiniai apima Vakarų karines bazes ir amunicijos sandėlius, nes ir anksčiau Irano remiami kovotojai atakavo įvairias JAV bazes Sirijoje ir Irake.
Jų dislokavimas Ukrainoje padidins pavojų NATO karinio personalo gyvybei. Žvelgiant plačiau, galimas Fatimijun ir Zainebijun brigadų įsitraukimas bus ne tik Wagnerio ir Rusijos pajėgų Ukrainoje pajėgų praplėtimas. Tai bus ir politinis Irano žingsnis į naują konfliktą.
Teheranas naudoja šias sukarintas gruopes savo galiai projektuoti ir kištis į tarptautinius konfliktus, nes pats jų egzistavimas destabilizuoja situacijas.
Be to, galimas jų dislokavimas perkels Irano įtaką iki NATO aljanso sienų. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu Fatimijun ir Zainebijun brigados gali suteikti gelbėjimosi ratą prastėjančioms Rusijos pajėgoms ir pasiūlyti joms galimybę atgauti jėgas.
