„Žmonės yra pamiršti. Ne tos problemos sprendžiamos, kažkokie klausimai iš debesų traukiami“, – sako 60 metų pardavėja Ana Ardickienė, BNS sutikta vėjuotą vasario dieną pustuščiame Marijampolės centre.
Darbo dienos vidurdienį mieste – vos vienas kitas praeivis, daugiausia moksleiviai skuba namo arba senjorai traukia į parduotuvę.
„Būtinai eisiu balsuoti, – sako 72 metų senjorė Virginija Banaitienė, taip pat sukanti link parduotuvės. – Tikėtis per daug nieko nesitikiu, bet privalau eiti balsuoti.“
Ji, kaip ir kiti praeiviai, patenkinti sutvarkytu miestu, tačiau mano, kad daugiau dėmesio skirti reikėtų ne jiems, o jaunajai kartai.
„Aš tai siūlyčiau tiesti mažiau naujų šaligatvių, bet pasirūpinti vaikų būreliais. Ką investuoji į vaikus su kaupu grįžta“, – sako moteris.
42 metų Dovilė taip pat tvirtina, kad neužtenka tvarkyti gatves ir parkus, tačiau būtina pasirūpinti paslaugų prieinamumu. Jos teigimu, ypač permainų reikėtų sveikatos priežiūros srityje.
Senjoras Albinas Zigmantas prisipažino rinkimų nesureikšminantis, nes nelabai ko nors ir politikų tikisi. Pasak jo, dabartiniams Marijampolės vadovams trūksta užmojų ir ambicijų.
„Padaryk ką nors išskirtinio, kuo galėtume grožėtis, kad žmonės važiuotų čia pažiūrėti“, – teigia jis ir primena, jog septintas Lietuvos miestas neturi krepšinio arenos.
Į banką skubėjęs 26 metų prekeivis automobiliais Mantas sako, kad Marijampolėje jam netrūksta nieko, o geriau visuomet gali būti.
„Eisiu balsuoti, nes man rūpi miesto ateitis. Tikiuosi, kad dar labiau gražins Marijampolę, neįgaliesiems padarys daugiau prieinamų vietų, kad nebus korupcijos skandalų“, – lūkesčius vardija vyras.
Naujienų agentūra BNS pradeda publikacijų ciklą kovo 5 dieną vyksiančių savivaldos rinkimų kampanijai nušviesti. Per artimiausias dvi savaites taip pat spausdinsime reportažus apie rinkimus Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje Vilniuje ir Kaune. Kandidatus, kuriems skyrėme daugiausiai dėmesio, atrinkome pagal jų galimybes laimėti vertinant miestuose atliktų sociologinių apklausų duomenis, jų nesant – pačių kandidatų ir politinių, visuomeninių lyderių prognozes bei ankstesnių rinkimų rezultatus.
„Žiauriai daug“ socdemų
Marijampolės savivaldybė laikoma socialdemokratų bastionu jau trečią dešimtmetį. 2017-aisiais mirus daugiau nei 16 metų miestui vadovavusiam šios partijos atstovui Vidmantui Braziui, politinius socdemų pamatus bandė išjudinti „valstiečiai“ ir konservatoriai.
2019 metais Lietuvos socialdemokratų partija gavo 12 iš 27 mandatų taryboje, „valstiečiai“ – septynis, konservatoriai – šešis, „darbiečiai“ – vieną. Jaunosios kartos socdemas Povilas Isoda tik antrajame ture įveikė „valstietį“ tuometinį „valstietį“ Kęstutį Mažeiką.
Formaliai socialdemokratai tuomet daugumos vietų negavo, tačiau, kaip su ironiška šypsena pasakoja politiniai oponentai, jie greitai rado „argumentų, kaip persivilioti į frakciją keletą „valstiečių“.
„Marijampolėje nepotizmas, įsisenėjęs 30 metų valdymas padarė didelę žalą pačiai savivaldybei“, – sako šiųmetinis „valstiečių“ kandidatas į Marijampolės merus 39 metų verslininkas Kęstutis Tumelis.
„Pastaruoju metu konkursus į savivaldybių įmonių, įstaigų vadovus laimi mero draugai be tam tikros kompetencijos, tai kelia susirūpinimą. Žvelgiant politiškai į Marijampolės perspektyvas, tarp kitų regionų, palyginti su tuo pačiu Alytumi, esame paraštėje. Pokyčiai tikrai reikalingi“, – antrina kitas kandidatas į merus, dabar demokratas K. Mažeika.
Paprašytas nurodyti konkrečias įstaigas, kur laimėjo mero I. Isodos draugai ar bendražygiai, politikas vardija savivaldybės įmonę „Sūduvos vandenys“, sveikatos priežiūros įstaigas.
„O nepasakė oponentai, kiek šitas meras atleido socdemų direktorių ar administracijos darbuotojų? Atleidau tik socdemus. Kodėl? Nes negerai dirbo“, – konkurentams atkerta P. Isoda.
„Partinis bilietas – jokia ne indulgencija. Mes tą keičiame“, – priduria jis.
Ir tuoj pat patvirtina kalbinantis savo draugus, pažįstamus dalyvauti savivaldybės skelbiamuose konkursuose į įvairias pareigas.
„Aš kalbinu visus įmanomus draugus, pažįstamus: ateikite dirbti pas mus į viešąjį sektorių, įmones. Bet tik tuos, kuriais pasitikiu, nes žinau, kad jie ir dirbs“, – sako P. Isoda.
Teiginį, kad į kurią Marijampolės įstaigą ar savivaldybės įmonę besi, visur ant socialdemokrato pataikysi, meras vadina mitu, nors ne visai be pagrindo.
„Šiaip dirba daug socdemų, žiauriai daug. Bet pastaruoju metu iš penkių konkursų laimėjo vienas partietis. Tačiau pasirinkimo net nėra. Į vieną vietą būna vienas arba du, o kartais nė vieno kandidato. Paėmus visą kontekstą, kad socdemų yra daug, tai taip, bet pradėję dirbti per ketverius–šešerius metus jie patys prisideda prie mūsų partijos“, – aiškina P. Isoda.
„Aišku, pakalbiname. Man atrodo, kad atsiranda pasitikėjimas, kai mus pažįsta, pamato, ką darome, kad žodžiai nuo darbų ne taip labai ir skiriasi, tai žmonės ir nori prisijungti“, – sako meras.
Stiprybė – 3M
Savo paties politinę komandą P. Isoda vadina „mūsų chebra“. Jį, vicemerą Artūrą Visockį, administracijos direktorių Karolį Podolskį suvedė Marijampolės kolegijos Studentų atstovybė.
„Mes nuo studijų laikų užsiimame visuomenine veikla. Tai tie žmonės, kuriuos pažįstu, su kuriais esame atlaikę daug mūšių, ir noriu, kad jie būtų greta“, – sako 35 metų Marijampolės socialdemokratas.
Prasidėjus rinkimų kampanijai jis teigė daug bendraujantis su rinkėjais, lankantis juos namuose. Mero teigimu, žmonės jį pamatę nustemba, bet dažniausiai priima geranoriškai.
„Jeigu nesiunčia manęs į nato, tai gal neblogas ir buvau, – svarsto P. Isoda ir priduria. – Mes ne penki doleriai, kad patiktume visiems, bet atviras bendravimas, nuoseklumas, tęstinumas turbūt daro savo. Man atrodo, kad neužsiimame populizmu ir nepritrūksta drąsos, kai reikia daryti reformas, priimti sprendimus. Tai duoda apčiuopiamų rezultatų.“
Baigiantis ketverių metų kadencijai Marijampolės meras tvirtina labiausiai besididžiuojantis pritrauktais dviem stambiais investuotojais – atidaryta medienos pakuočių elementų gamykla ir šiuo metu projektuojama maistinių baltymų gamybos įmone.
„Mūsų ekonominė stiprybė 3M – metalas, mediena ir maistas. Šiose srityse veikiančios įmonės orientuotos į gamybą ir visos eksportuoja. Per pandemiją, kai viskas sustojo, jie vis tiek eksportavo, visi dirbo“, – pasakoja P. Isoda.
Kitas, anot jo, pavykęs darbas – viešojo sektoriaus reformos: į vieną sujungtos keturios sporto mokyklos, kai kurios kultūros įstaigos, optimizuota švietimo sistema.
Labiausiai meras apgailestauja dėl nepastatytos sporto arenos ir nepradėto tilto Aušros gatvėje, o antrai kadencijai ypatingų permainų nežada – ketina tęsti pokyčius.
Mero teigimu, svarbiausia, kad nemažėtų savivaldybės ekonominis potencialas, o planus gali pakoreguoti ateisiantis ES finansavimas tiesiant magistralę „Via Baltica“ ir geležinkelį „Rail Baltica“. Pasak jo, projektams pasisekus, Marijampolė taptų vartais į Europą, o galbūt net ir investicijų centru.
Dar vienas didelis laukiantis iššūkis – šilumos ūkio susigrąžinimas iš privataus nuomininko „Litesko“. Savivaldybės vadovas teigė neturįs didelių priekaištų verslininkams, tačiau mano, jog savivaldybė šildymo paslaugas gali teikti geriau, nes nesieks gauti kuo didesnio pelno.
Kita vertus, P. Isoda pripažįsta, kad savivaldybei atsiėmus šilumos ūkį gyventojai neturėtų tikėtis gerokai mažesnių sąskaitų už šildymą.
Socdemo teigimu, dar vienas naujos kadencijos iššūkis – pritraukti nekilnojamojo turto investuotojų. Anot jo, nauji butai Marijampolėje nestatomi, nors teritorijų jiems esama. Gana sudėtinga įsigyti ir senos statybos būstą, nes marijampoliečiai, net išvykę į užsienį, nelinkę jo nei parduoti, nei nuomoti. Mero teigimu, trūkstant gyvenamojo būsto sunku prisikviesti aukštesnės kvalifikacijos jaunų specialistų.
„Marijampolė gali geriau“
Marijampolės socialdemokratų lyderis viliasi, kad per rinkimus partijai pavyks iškovoti daugumą taryboje, tai yra mažiausiai 14 mandatų. Kaip potencialius koalicijos partnerius jis mato „valstiečius“ ir demokratus. Mero rinkimuose P. Isoda tikisi pergalės jau per pirmąjį turą.
Pirštinę jam metančių politikų lūkesčiai – kitokie.
„Ar įvyks tas lūžis ir socdemai neturės daugumos? Turbūt priklausys, kiek žmonių ateis į rinkimus“, – sako buvęs pagrindinis P. Isodos varžovas per praėjusius mero rinkimus 40-metis ūkininkas ir Seimo narys K. Mažeika.
„Manau, kad žmonės įvertins esamos daugumos darbus ir tai, kad to proveržio, kuris buvo žadėtas, neįvyko. Vien vertinant objektyvius savivaldybių rodiklius, ypač socialinėje srityje, Marijampolė iš septintos vietos per šią kadenciją nusirito į 30. O vyšnia ant torto yra tai, kad žadėta sporto arena ne tik nepastatyta, bet dar nepatvirtintas galutinis projektas. Tie pažadai liko visiškais pažadais“, – tvirtina politikas.
Jo paties rinkimų šūkis – „Marijampolė gali geriau“.
K. Mažeika pirmiausia akcentuoja savivaldybės darbuotojų, įmonių, įstaigų vadovų kompetenciją.
Anot jo, taip pat būtina į sprendimų priėmimą įtraukti gyventojus.
„Dabar projektai įgyvendinami be pasitarimo su gyventojais, gaunamas rezultatas, kuris netenkina žmonių, o pinigai būna išleisti“, – sako kandidatas.
K. Mažeikos teigimu, būtina mažinti miesto ir kaimiškų vietovių atskirtį. Jis sako, kad daugiausia lėšų šiuo metu skiriama miestui tvarkyti, prižiūrėti, gražinti, o kaimiškoms vietovėms tenka grašiai.
„Gatvėms, vietiniams keliams, nepaisant to, kad žmonės skundžiasi nepravažiuojamais keliais, finansavimas mažinamas, o miestui – didinamas. Tas netolygumas labai juntamas“, – sako demokratas.
Prieš ketverius metus K. Mažeika rinkimuose Marijampolėje dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o šiemet – jau kaip ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamų demokratų atstovas.
Kartu su juo į naująją partiją perėjo ir nemaža dalis vietos „valstiečių“, būtent todėl politikas tikisi, jog rinkėjų balsai tarp partijų neišsisklaidys.
„Būsiu nekuklus, bet manau, kad aš turiu tuos šansus su dabartiniu meru patekti į antrą turą“, – BNS sakė K. Mažeika.
Pavyzdys „valstiečiams“ – V. Matijošaitis
Daliai LVŽS Marijampolės skyriaus narių perėjus pas socialdemokratus, demokratus ar net liberalus, šiems rinkimams „valstiečiams“ teko burti praktiškai naują komandą. Bet pagrindinis jos veidas liko tas pats – Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Jis tvirtino pas S. Skvernelį perėjusių buvusių partiečių nelaikantis rimtais oponentais.
„Pagrindiniai mūsų konkurentai yra socialdemokratai“, – sako D. Gaižauskas.
Aktyviai rinkimų agitacijoje Marijampolėje dalyvaujantis politikas pats nekandidatuoja nei į merus, nei į tarybos narius.
„Buvo planas, kad dalyvausiu rinkimuose, gal net kaip kandidatas į merus, bet vis dėlto karas Ukrainoje, įvykiai, susiję su nacionaliniu saugumu ir tam tikrai iššūkiais, (...) planus pakoregavo“, – aiškina politikas.
LVŽS į mero pareigas iškėlė vietos verslininką K. Tumelį.
Kandidatas nesutinka, kad agitacinėje kampanijoje jis mažiau matomas nei D. Gaižauskas.
„Iš tikrųjų tai manęs matyti daug. Ir reklamos, ir laikraščiai, ir lankstinukai, ir mano pasisakymai tikrai yra“, – teigia kandidatas, rinkimuose dalyvaujantis su šūkiu „Marijampolė – visiems, ne tik saviems. Marijampolė – Tau!“.
K. Tumelis teigia į savivaldą norintis įnešti verslininko-vadybininko požiūrį į valdymą,
„Šiandien Marijampolės meras yra labiau ūkvedys, ieško kur kokia lemputė gal nedega. Aš manau, kad kaip tokios didelės kompanijos – įsivaizduoju, kad miestas yra didelė kompanija, o darbdavys yra marijampolietis, – vadovas, jis neturėtų žiūrėti, kur kokia lempa nedega, jis turėtų pasamdyti žmogų, kuris gatvėje ieškotų nedegančių lempų, o pats turėtų žvelgti plačiau – kaip pritraukti investicijų“, – aiškina „valstiečių“ kandidatas.
Ir jis, ir D. Gaižauskas kaip gero vadovavimo savivaldybei pavyzdį nurodo Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
„Man asmeniškai patinka V. Matijošaičio politika. Jis labai gerai padarė. Neįmanomus dalykus jis per kelis mėnesius padarė įmanomais, – sako K. Tumelis ir priduria. – Meras turi vadovauti.“
„Kaunas giriasi, kad turi verslininką V. Matijošaitį, mes norime, kad Marijampolėje irgi būtų verslo atstovas, kuris puikiai moka skaičiuoti pinigus, susipažinęs su Vakarų Europos stambiausių kompanijų darbo metodikomis“, – sako D. Gaižauskas.
Marijampoliečiams LVŽS atstovai žada gerai apmokamų darbo vietų steigimą, nemokamą viešąjį transportą, savivaldybės tranporto parką atnaujinti elektrobusais, kartą per dieną nemokamą moksleivių maitinimą savivaldybei prilkausančiose bendrojo ugdymo įstaigose „švediško stalo“ principu, kompleksinį miesto kvartalų tvarkymą suderinant namų renovaciją, vaikų žaidimo aikštelių, laisvalaikio zonų, automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Jų teigimu, Marijampolės dramos teatrui turėtų būti atkurtas profesionalaus scenos meno įstaigos statusas, o pats miestas galėtų tapti ekstremalių situacijų logistikos centru.
Pasigenda susikalbėjimo
Ar gali būti, kad ten, kur dėl patekimo į antrą turą pešasi du, laimės trečias?
Savo stabilų rinkėją Marijampolėje turintys konservatoriai į mero postą iškėlė 48-erių istorijos mokytojos Vaidos Pituškienės kandidatūrą.
„Taip, 20 metų Marijampolėje dominuoja socialdemokratai. Matome požymių, kad kas nors galėtų keistis. Juk 2016 metais į Seimą išrinktas jau ne socialdemokratų atstovas, 2020 metais – taip pat. Ir šįkart galutinį žodį tars rinkėjai“, – sako konservatorė, paklausta apie permainų galimybę Marijampolėje.
V. Pituškienė tvirtina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Marijampolės skyrius iškėlė sau tikslą per šiuos savivaldos rinkimus surinkti 20–22 proc. rinkėjų balsų.
„Tai būtų sėkmės atvejis. Juoba, kad dalinsimės 27 mandatus“, – teigia kandidatė.
2019 metais per savivaldos rinkimus už konservatorių sąrašą balsavo beveik 19 proc., už kandidatą į merus Kostą Jankauską – beveik 17 proc. rinkėjų.
Politikoje nuo 2000-ųjų dalyvaujanti V. Pituškienė sako pasigendanti aukštesnės politinės kultūros.
„Mums reikia patiems atsisakyti provincialumo, nusiimti tokią etiketę. Tikiuosi, kad savo dalyvavimu judiname Marijampolės politinį gyvenimą, įnešame daugiau demokratijos, skaidrumo, naujų idėjų“, – tvirtina ji.
Anot kandidatės, gyventi Marijampolėje smagu, patogu, tačiau pastaraisiais metais juntamas sąstingis.
Jos teigimu, dabar savivaldybei labiausiai trūksta gerai apmokamų darbo vietų – vidutinis darbo užmokestis čia tesiekia apie 80 proc. šalies lygio.
Jos nuomone, valdžios atstovai turėtų daugiau bendrauti su verslininkais, išsiaiškinti jų poreikius ir į juos atsižvelgti.
Pasak V. Pituškienės, aukštesnės kvalifikacijos jaunesnių specialistų būtų galima pritraukti pasiūlant paslaugų jų vaikams – kokybišką ugdymą, garantuotą vietą darželyje, iš dalies kompensuojamą ar visai nemokamą neformalųjį ugdymą.
Kitas spręstinas dalykas, anot jos, – didelis biurokratų ir gyventojų nesusikalbėjimas.
„Dirbdama savivaldybės taryboje, būdama frakcijos seniūne sulaukiau žmonių prašymų išspręsti elementarius dalykus, ką būtų galima greitai padaryti, tačiau yra didelis nesusikalbėjimas. Tos paprastos kasdienės problemos kažkur užstringa dėl turbūt nesustyguotos viešųjų paslaugų kokybės“, – teigia V. Pituškienė.
Dėl to TS-LKD Marijampolėje pasirinko šūkį „Kartu kurkime draugišką savivaldą“. Pasak kandidatės į meres, prieš priimant sprendimus būtina žinoti žmonių nuomonę, todėl reikia rengti daugiau apklausų, išvažiuojamųjų posėdžių.
Konservatorių rinkimų programoje – istorinės ir kultūrinės atminties puoselėjimas, miesto ir priemiesčių infrastruktūros gerinimas, nemokamas susisiekimas visuomeniniu transportu, apleistų statinių likvidavimas, 300 eurų vertės kūdikio kraitelio įsteigimas, profesionaliojo meno skatinimas Marijampolėje, parama miesto vardą garsinantiems sportininkams, socialinio saugumo didinimas.
Ką duos Šeimų sąjūdžio dalyvavimas?
Dėl 27 Marijampolės savivaldybės tarybos narių mandatų šiemet varžosi aštuonios partijos, į savo sąrašus įrašiusios 275 politikus. Dėl mero kėdės kovoja aštuoni politikai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tarp jų yra 11 teistų asmenų, keletas moksleivių, studentų.
Be minėtų kandidatų, Darbo partija į merus iškėlė Seimo narę Vaidą Giraitytę-Juškevičienę, Liberalų sąjūdis – ne vieną partiją pakeitusį advokatą Tadą Račių, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – asociacijos „Nemuno euroregionas“ direktorių Gintarą Skamaročių, Krikščionių sąjunga – gydytoją Gediminą Akelaitį.
Būtent iš Krikščionių sąjungos politiniai oponentai svarsto galintys sulaukti daugiausia netikėtumų – partijos sąraše antru numeriu įrašytas Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius. Jame yra ir daugiau šios organizacijos narių.
Politikos žinovai teigia, kad Šeimų sąjūdžio kandidatų dalyvavimas gali padidinti rinkėjų aktyvumą.
Prieš ketverius metus per savivaldos rinkimus balsuoti atėjo 45 proc. marijampoliečių.
Partijų atstovai tvirtina, kad jeigu jų ateitų daugiau, politinės permainos savivaldybėje taptų įmanomos.
