Diskutuojant apie sveikatos paslaugų prieinamumo paslaugas ir tai, kodėl neretai pacientams tenka mokėti dukart – tiek sumokant Privalomąja sveikatos draudimą, tiek dar gaunant gydymą privačioje įstaigoje, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas teigė negalintis paneigti, kad dabartinėje sistemoje nesama privačios medicinos lobizmo.
„Kelis metus iš eilės negalime svarstyti ar net pateikti (vis bandoma išimti iš darbotvarkės) įstatymo pataisas, kuriomis būtų suteikta daugiau teisių ligonių kasai bausti ar net sustabdyti sutarčių galiojimą už besikartojančius piktybinius pažeidimus.
O jų yra – kaip tik ką tik darėme komiteto posėdį, į kurį pakvietėme STT, FNTT, Generalinės prokuratūros atstovus ir ligonių kasa pateikė informaciją“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jo, nėra taip, kad pažeidimai būtų vien fiksuojami privačiame sektoriuje. „Bet dėl kai kurių paslaugų apie 60 proc. daugiau pažeidimų pasiskirstę privačiose įstaigose“, – sakė jis.
Padidinus įkainį panoro pasipinigauti
A. Matulas priminė, kad paskutiniais metais ministerija daug dėmesio skyrė ir padidino finansavimą slaugos paslaugoms namuose.
„Ženkliai auga šių paslaugų teikimas ir yra fiksuota šūsnis pažeidimų – teikiamos paslaugos, kai pacientai mirę, kurie guli stacionare, bet rodoma, kad teikiamos paslaugos namuose.
Ligonių kasa rodo, kad vienai slaugytojai galima apmokėti ne daugiau kaip 12 paslaugų per dieną. Tai reiškia, slaugytoja gali aplankyti ne daugiau kaip 12 pacientų. Tuo metu 50–60 pacientų, aplankomų vienos slaugytojos per dieną, yra vos ne norma keliolikoje įstaigų. Rekordas yra 260 paslaugų namuose, suteiktų vienos slaugytojos. Tai rodo, kad taip bandoma pasipinigauti“, – kalbėjo A. Matulas.
Taip pat daug pažeidimų fiksuojama protezuojant dantis. Politiko aiškinimu, keliose įstaigose yra nustatyta, kad gydytojas nedirba, o dantis protezuoja dantų technikas ir teikia apmokėjimui.
„Protezuojama po vieną dantį, bet apmokėjimui teikiama visa protezavimo suma“, – vardijo Seimo narys.
Pasak jo, atlikus virš 900 patikrinimų pažeidimų rasta beveik už 700 tūkst. eurų: „900 patikrinimai sudarytų mažiau kaip 1 proc. paslaugų. Patikrinti daugiau ligonių kasa neturi techninių galimybių. O pažeidimų užkardyta maždaug už daugiau nei 3 milijonus eurų – nustatyta, kas apmokėjimai pateikti neteisingai ir tiek lėšų yra sugrąžinta.“
Įspėja privačių įstaigų neversti atpirkimo ožiais
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad privačios gydymo įstaigos neteisingai verčiamos atpirkimo ožiu.
„Sveikintina, kad buvo tiriamos ne tik privačios gydymo įstaigos, bet ir valdiškos. Manau, prokuratūra turėtų pasidomėti ir valdiškų, ne tik privačių gydymo įstaigų, pažeidimais. Nes dabar girdžiu tokią tendenciją, kad už viską, kas yra blogai sveikatos sistemoje, dabar turi atsakyti privačios gydymo įstaigos, tarsi tai būtų atpirkimo ožys“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės teigimu, priežasčių reikia ieškoti kitur. Pasak jos, kai buvo kuriama slaugos paslaugų reforma, vietoj 50 tūkst. ligonių kasos paslaugų apimtis padidino iki 100 tūkst.
„Kelis metus iš eilės negalime svarstyti ar net pateikti (vis bandoma išimti iš darbotvarkės) įstatymo pataisas, kuriomis būtų suteikta daugiau teisių ligonių kasai bausti ar net sustabdyti sutarčių galiojimą už besikartojančius piktybinius pažeidimus“, – sakė A. Matulas.
„Kažkas dėl to labai džiūgavo, bet reikia prisiminti, kad slaugytojų skaičių turime labai ribotą ir jų nepadaugėjo nei šimtais, nei dešimtimis, nei tūkstančiais, jų turime per mažai. Tikrai nieko neteisinu, bet padidintas paslaugų kiekis sukuria precedentą paslaugas teikti ir prirašinėti, kaip kas sugalvoja“, – konstatavo A. Gerliakienė.
Be kita ko, LMS atstovė pridūrė, kad nors ligonių kasos ir atlieka tikrinimus, jos pačios patirtis rodo, kad ne visi pažeidimai, kuriuos nustato ligonių kasos, visada tikrai būna pažeidimai: „Kartais tai yra neatitikimai, tad čia reikėtų ir prokuratūros įsikišimo gilesnio panagrinėjimo. Galbūt tai išvirstų į visai kitus skaičius.“
Eilės protezavimui užprogramuotos?
Gyventojams skundžiantis, kad dantų protezavimo paslaugų reikia laukti labai ilgai – ir kelis metus, LMS valdybos pirmininkė teigė, kad pagrindinis kaltininkas čia vėlgi yra ligonių kasų reglamentavimas.
„Toks žingsnis buvo padarytas dar ministro Verygos, kad protezavimo paslaugos gali būti teikiamos, tik jei gydymo įstaiga turi pasirašiusi sutartį su ligonių kasomis. Tai irgi sukūrė precedentą toms įstaigoms, kurios nesugeba kokybiškai dirbti ir generuoti pacientų srautų.
„Kažkas dėl to labai džiūgavo, bet reikia prisiminti, kad slaugytojų skaičių turime labai ribotą ir jų nepadaugėjo nei šimtais, nei dešimtimis, nei tūkstančiais, jų turime per mažai. Tikrai nieko neteisinu, bet padidintas paslaugų kiekis sukuria precedentą paslaugas teikti ir prirašinėti, kaip kas sugalvoja“, – sakoA. Gerliakienė.
Jos gavo tokią „šėryklą“ ir tikrai labai daug nusiskundimų yra dėl išimamų protezų gamybos. Bet tokią situaciją sukūrė pačios ligonių kasos. Anksčiau buvo tvarka, kad jei žmogus nori gauti kompensaciją, jis stoja į eilę ir arba gaminasi ir moka pats, ir gauna kompensaciją, kada ateina jo eilė, arba laukia, kol ateis antras laiškas iš ligonių kasų.
Dabar viskas permesta gydymo įstaigoms, pasirašiusioms sutartį su ligonių kasomis – jų yra nedaug. Tai, vadinasi, eilės automatiškai susidaro, nes resursai ir laiko sąnaudos išlieka. Taip viskas, kas yra blogai, sukurta pačių ligonių kasų. Ir žmonės dėl to jaučia nepasitenkinimą, bet kaltinami yra gydytojai, kurie tas paslaugas teikia“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Matulas: kritika visai nepagrįsta
Reaguodamas į tokias kalbas SRK komiteto pirmininkas teigė, kad tokia kritika nepagrįsta.
„Auristida savo stichijoje – toliau kritikuoja visai nepagrįstai. Pasirodo, Veryga ar ligonių kasa sudarė prielaidas vogti. Taip, buvo finansuojama viena [slaugos] paslauga namuose, akivaizdu, kad to trūksta, pacientų organizacijos prašė, kad nepakanka atvažiuoti vieną kartą į dieną.
Ir buvo paslaugų kiekis padidintas, nes patogu kaip Skandinavijoje, kad nereikėtų gultis į ligoninę, bet namuose jam galėtų padėti apsitarnauti, suteikti tam tikras medicinines paslaugas, suleisti vaistus, bet tai nereiškia, kad turi pradėti vogti. Jei negali suteikti paslaugų, nerašyk, kad tą darai“, – kalbėjo A. Matulas.
Kartu jis priminė, kad protezavimui dabar skiriama 83 mln. eurų, kai prieš kokius 8 m. buvo – tik 12 ar 14 mln. eurų.
„Tai reikia pasakyti žmonėms, kad dantys neišbyra per vieną dieną, laiku užsirašius ir ta 1,5–2 metų eilė neprailgs. Bet kai kurios įstaigos įsigudrina, kad dantis deda ne gydytojas, o dantų technikas. Čia yra blogis.
O jokio neigiamo požiūrio į privačią mediciną negali būti, to niekada nesakiau. Bet faktas yra toks, kad kai kurių pažeidimų, ligonių kasos nurodo, kad yra 6,2 kartus daugiau stebima privačiame nei viešajame sektoriuje.
LMS vadovė savo ruožtu prašė neiškraipyti jos žodžių. „Vogti tikrai neskatinu ir neginu, bet precedentas yra sudarytas, tad ir pačios ligonių kasos turi prisiimti atsakomybę.
O dėl protezavimo – geriau šituos milijonus skirtumėte vaikų ir suaugusiųjų profilaktikai, tada nereikėtų ir protezų gaminti, nes 83 eurai skiriami nekokybiškam protezavimui“, – atkirto ji.
Sumų mastas – tik lašas jūroje?
Diskusijoje dalyvavusios Vilniaus universiteto dėstytojos, buvusios sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės aptariama situacija gi labai nestebino.
„Kaip ir bet kokioje sistemoje natūraliai, kai yra daug veikiančių ir gali ką užsirašyti daugiau ir papiktnaudžiauti, natūraliai atsiras norinčių tą daryti. Čia kaip einant gatve ir randant pamestą piniginę – pagalvokime, koks procentas žmonių tiesiog pasiimtų pinigus, o koks procentas pagal dokumentus ieškotų savininko?
Bendrąja prasme paėmus, tie skaičiai, kuriuos minėjo komiteto pirmininkas, tikrai neatrodo įspūdingai, nes, noriu priminti, kad PSDF biudžetą sudaro 3,5 mlrd. eurų. Iš jų – apie 70 proc. pinigų, tai yra apie 2 mlrd. keliauja į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Ir blogiausiu atveju net jei yra koks milijonas papildomai prirašomas, tai yra mažiau nei 1 proc.“, – samprotavo ji.
Tiesa, pašnekovė sutiko, kad galbūt išties tai yra gerokai rimtesnė ir labiau sisteminė problema, bet visiškai nesvarbu, kur ji yra – viešosiose ar privačiose įstaigose.
„Man iš šios situacijos kyla kita mintis – kodėl taip yra? Galbūt priežastis yra, kas kalbama ne vienus metus – įkainiai, kuriuos įstaigos gauna už suteikiama paslaugas, yra smarkiai nerealistiniai.
Apie 80–90 proc. paslaugos kainos sudaro sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai. O dar reikia pastatus išlaikyti, turėti medicinines priemones, vaistus. Tai ar tie per maži įkainiai ir neverčia elgtis taip?“ – svarstė Ž. Simonaitytė.
A. Matulas gi nurodė, kad siekiant užkardyti tokius pažeidimus ketinama griežtinti įstatymus.
„Ligonių kasoms suteiksime daugiau funkcijų, FNTT, STT ir prokuratūra pažadėjo susitikti su ligonių kasomis ir sudaryti bendradarbiavimo sutartį, griežtai ištirti tam tikrus galimus nusikaltimus, kad įstaigos, kurios piktnaudžiauja, patirtų ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę“, – pabrėžė jis.
