2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet. Nepriklausomybės aikštėje). Degantys laužai, patriotinės dainos bei reikalavimai pasitraukti prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir šalies vyriausybei. Masinius protestus sukėlė šalies vadovo atsisakymas pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir pasirinkti glaudesnius ryšius su Rusija ir jos proteguojama Eurazijos sąjunga.
Vasario 18–20 dienomis prieš beveik aštuonerius metus Maidane vyko kruvini susirėmimai, kurių metu žuvo daugiau kaip 90 žmonių. Neteisėtu jėgos panaudojimu kaltintas prezidentas V. Janukovyčius atsistatydino ir pasitraukė į Rusiją, o opozicinių jėgų lyderiai kartu su užsienio valstybių atstovais pasirašė susitarimą, turėjusį užbaigti politinę krizę ir nustatyti naują Ukrainos kryptį – į Vakarus.
Pergalė Maidane Ukrainai reiškė ne tik prasidėjusią integraciją į Vakarus, bet ir neramumų šalies viduje pradžią. Praėjus keliems mėnesiams Rusija aneksavo Krymą ir ten įvykusio referendumo pagrindu atplėšė šį pusiasalį iš Ukrainos, rytinėje šalies dalyje prasidėjo karas, kuris nesibaigė iki šių dienų.
2014 metais Dombase įsikūrė dvi apsišaukėliškos pseudovalstybės – Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos. Prorusiški separatistai iki šių dienų kaunasi su ukrainiečių pajėgomis ir skaldo šalies teritorinį vientisumą.
Nekyla abejonių, kad už „žaliųjų žmogeliukų“ Kryme ir Rytų Ukrainoje, Krymo referendumo ir Donecko ir Luhansko separatistų stovi Kremlius ir Vladimiras Putinas. Ir nors kruvinas konfliktas Ukrainoje tęsiasi ne vienerius metus, Rusija tūkstančius karių ir sunkiąją karinę techniką prie Ukrainos sienos pradėjo kaupti tik pernai. Kodėl V. Putinas ir Rusija nebandė veržtis į Ukrainą 2014-aisiais?
Žaidė neigimo žaidimą
„Tuo metu Rusija žaidė tokį žaidimą, kur labai svarbų vaidmenį vaidino tas paneigiamumas, kad iš tikrųjų Rusija daro tuos veiksmus, kad Kryme „žalieji žmogeliukai“ buvo Rusijos kariai, kad Donbase kariauja ne separatistų pajėgos, o iš tikrųjų rusų pajėgos.
Tas paneigiamumas, išlaikant tą galimybę tęsti su Vakarais biznį kaip įprasta, buvo svarbi dimensija“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Saugumo ekspertas pabrėžia, kad kitas veiksnys, lėmęs, kad Rusija prieš aštuonerius metus nesiėmė okupuoti Ukrainos, buvo tai, kad Kremlių nustebino greita įvykių eiga Ukrainoje.
„Rusija nesitikėjo tokios greitos įvykių tėkmės, kai Janukovičius prarado valdžią“, – teigė pašnekovas.
Rusijos karinė jėga pasiekė visai kitą lygį
T. Jermalavičius pabrėžia, kad prieš aštuonerius metus Rusija taip pat nebuvo pajėgi užsiimti tokio masto karine operacija, kuria dabar savo veiksmais prie Ukrainos sienos grasina.
„Jūs matote, kiek užtrunka laiko sutelkti visas pajėgas, kad būtų galima užsiimti rimta karine operacija. Tuo metu Rusija neturėjo nei tiek galimybių ir nebuvo pasiekusi tokios karinės modernizacijos lygio, kokį yra pasiekusi dabar, palyginus su 2014 metais.
Mes kalbame, kad Ukraina pasiekė visai kitą lygį karinės modernizacijos prasme, bet Rusija pažengė dar toliau savo modernizacijoje. Ir karine prasme jie pasiekė visai kitą lygį, ir finansine prasme“, – dėstė saugumo ekspertas.
Pasak jo, nepaisant Vakarų taikomų sankcijų, Rusija sukaupė nemenkus finansinius rezervus ir jų pozicija žymiai geresnė nei 2014 metais. T. Jermalavičius priduria, kad prie to prisidėjo ir glaudesnis Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas.
„2014 metais buvo visiškas oportunizmas ir bandymas iš blogos jiems situacijos išspausti bent kažkokią tai naudą“, – konstatavo T. Jermalavičius.
Kremlius išmoko pamokas
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys generolas Arvydas Pocius taip pat svarstė, kad prieš aštuonetą metų Rusija nebuvo pasiruošusi plataus masto karinei operacijai pulti Ukrainą.
„Be abejonės, reikia galvoti ir apie tai, kad jie nežinojo, kokia bus Vakarų šalių reakcija, kokia bus situacija Ukrainoje, kaip Ukrainos žmonės į tai pasižiūrės“, – samprotavo A. Pocius.
Generolo nuomone, po 2014 metų Rusija pasidarė jai reikalingas išvadas.
„Jie išmoko pamokas, pamatė, kad Krymo aneksija, tiek Luhansko, tiek Donecko sričių užėmimas jiems gana pasisekė, iš Vakarų šalių griežtos ar kategoriškos reakcijos tikrai nebuvo. Jie pamatė, kad jie gali atsilaikyti ir nuo tų sankcijų. Praėjus kažkiek laiko, jie pasiruošė dar geriau, matydami savo silpnąsias vietas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Pocius.
„NATO yra pasakiusi realiai, kad Ukraina galėtų būti priimta į NATO, tai čia jiems ta raudona Rubikono linija, kur jie tikrai neleis jos peržengti ir, aš manau, ši situacija yra absoliučiai skirtinga, nei buvo 2014 metais buvo su Krymu“, – pridūrė jis.
Tai tik dalis pokalbio su A. Pociumi ir T. Jermalavičiumi laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurią rasite teksto pradžioje.