Apžvalgininkai sako, kad toks prezidento sprendimas yra suprantamas, kelionė į Lenkiją – pateisinama. Kalbama ir apie tai, kad Rusija ir Izraelis pastebimai suartėjo, nors yra nuomonių, kad tai – meilė iš išskaičiavimo, kuri baigsis tada, kai abi šios šalys viena kitai politiškai bus nebenaudingos.
Nevykimas suprantamas
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Bernardas Ivanovas įsitikinęs, kad kontekstas siekiant santarvės istoriniais klausimais yra nepalankus. Pagrindinis kliuvinys, pasak specialisto, Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika bandant pateisinti buvusius karo nusikaltimus, kaip antai Molotovo-Ribentropo paktą.
Paskutiniais mėnesiais V. Putinas kaip tik ir aiškina, kad Molotovo-Ribentropo paktas buvo didžiulė sėkmė, o Lenkija beveik kaltinama užpuolusi nacistinę Vokietiją, dalinusis Čekoslovakiją. Sklinda pritempta, agresyvi ir melaginga retorika. O Izraelis dėl politinių priežasčių bando Rusiją išlaikyti savo politinėje orbitoje.
„Izraelis supranta, kad V. Putinui labai reikia tarptautinės tribūnos iš kurios jis gali skelbti savo melagingą retoriką. Ten bus šmeižiami mūsų kaimynai, o ir mes. Žinoma, važiuoti ten ir būti statistais neprasminga. Pats Holokaustas tiesiogiai labiausiai susijęs su Aušvico tragedija, jo išvadavimas yra susijęs su minėjimo diena. Todėl vykimas į Aušvicą yra prasmingas ir logiškas. Politiškai ir istoriškai yra visiškai pagrįstas. Šia prasme džiugina ir kitas dalykas, politinio solidarumo momentas su Lenkija. Svarbu su Lenkija išstoti bendrai, formuoti bendrą poziciją, oponuoti Rusijai“, – sakė B. Ivanovas.
Anot jo, pasirinkimas vykti į Lenkiją yra logiškas ir teisingas. Komentuodamas Izraelio ir Rusijos santykius, jis tikino, kad Izraelį sunku panaudoti savo politiniais tikslais.
„Izraelio pozicija Rusijos atžvilgiu nėra visiškai nuoširdi. Reikia suprasti, kad, tarkime, Rusija yra paėmusi Izraelio pilietę įkaite ir nuteisusi už kelis gramus hašišo. Manoma, kad Rusija tai padarė siekdama atgauti vieną iš savo hakerių, kurį žydai norėjo išduoti amerikiečiams. Mainams nepavykus mergina sėdo į kalėjimą Rusijoje, o Izraelis siekia ją išvaduoti. Visi reveransai yra susiję su „einamaisiais“ klausimais. Strategiškai Izraelis ir Rusija nėra vienoje barikadų pusėje“, – sakė politologas.
Izraelis išnaudoja situaciją
Apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad Lietuvos santykiai su Lenkija gerėja, o Rusijos prezidentas ėmė kaltinti lenkus nebūtais dalykais, todėl šios priežastys galimai lėmė Lietuvos prezidento sprendimą vykti į Lenkiją, o ne į Izraelį.
„Nemanau, kad Izraelis gali supykti. Nėra taip, kad Lietuva atsisako dalyvauti renginyje, tiesiog ten nevyksta prezidentas. Jis nutarė jas pagerbti kitur ir Aušvicas, ko gero, yra tinkamesnė vieta nei Izraelis. Galima kelti klausimą, ar pats Izraelis panaudoja Holokausto paminėjimą saviems politiniams sumetimams. Paskutiniu metu jų santykiai su Rusija yra itin geri, juos mėginama stiprinti, o pati Izraelio valstybė politinį klausimą įtraukia į Holokausto minėjimą, ko neturėtų daryti“, – svarstė K. Girnius.
Jis įsitikinęs, kad Rusijos ir Izraelio draugystė yra gerai apskaičiuota. Yra asmeninių Benjamino Netanjahu ir Putino santykių momentas, taip pat tai, kad Rusija yra Sirijoje, o tai labai aktualus klausimas Izraeliui.
Rusija ir Izraelis turi sąlyčio taškų
Politologas Linas Kojala sako, kad Rusija turi daug sąlyčio taškų su Izraeliu, tai ir Holokaustas, kiti istoriniai momentai. Geopoliškai Rusija taip pat reikšminga Izraeliui.
„Siekiant apriboti Irano įtakos plėtrą Izraelio pasienyje ir stengiantis išvengti Irano priartėjimo prie Izraelio. Čia Rusija atlieka svarbų vaidmenį, nes yra Sirijoje. Taigi, sąlyčio taškų yra daug ir įvairių, vienas iš jų – istorinis. Tiesa, tai nereiškia, kad tos šalys yra artimiausios sąjungininkės ir visur žengia kartu. Izraeliui svarbiausias sąjungininkas yra JAV ir tai akivaizdu žvelgiant į platesnius klausimus“,– sakė L. Kojala.
Anot jo, Izraelyje gyvena daug išeivių iš Sovietų Sąjungos, Rusijos, todėl yra kultūrinių, geopolitinių saitų, bet jie nėra artimi sąjungininkai.
Jis tikino, kad Lietuvos prezidento nevykimas į Izraelį yra apgalvotas taktinio lygmens sprendimas, tragedija paminima kitame formate ir Lietuva ten dalyvaus. Tema nėra pamiršta, bet formatas – kitas.
Užsienio politikos apžvalgininkai taip pat svarsto, kad Rusija galimai siekia įterpti pleištą tarp Lenkijos ir Izraelio, o taip nutikus ir pasėti nepasitikėjimą tarp Lenkijos ir JAV, nes ši yra sena ir artima Izraelio sąjungininkė.
Vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.
Pasak lenkų politologo Marcino Zaborowskio, V. Putinas turi nemažai draugų tarp Izraelio ir Rusijos žydų, daugelis kurių yra įtakingos figūros, pavyzdžiui, Avigdoras Liebermanas, buvusioje Sovietų Sąjungoje gimęs Izraelio nacionalistinės partijos „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“) vadovas.
Draugystė su V. Putinu svarbi ir Izraelio vyriausybės vadovui Benjaminui Netanyahu, nes šiam reikia pelnyti daugelio buvusioje Sovietų Sąjungoje gimusių izraeliečių simpatijas prieš kovą vyksiančius visuotinius rinkimus, kurie labai svarbūs jo politiniam išlikimu
Jeruzalės Holokausto memoriale ir muziejuje „Yad Vashem“ vyksiantis forumas skirtas paminėti Aušvico nacių mirties stovyklos, kur buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, išvadavimo 75-ąsias metines. Ši Holokausto vieta yra tapusi nacistinės Vokietijos vykdyto genocido, kurio aukomis tapo apie 6 mln. Europos žydų, simboliu.
Renginyje, kurio vienas iš organizatorių yra artimas Kremliaus sąjungininkas, dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike`as Pence'as.
Tuo metu sausio 27-ąją buvusioje Aušvico-Birkenau nacių mirties stovykloje pietiniame Osvencimo mieste rengiama oficiali ceremonija jos išvadavimo 75-osioms metinėms paminėti. Renginyje kalbą pasakys ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
