Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius tikino, kad pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą atvejų rodiklį ir tik tada kalbėti apie galimą mokyklų atidarymą.
„Lietuvoje epidemiologinė situacija gerėja. Todėl vis garsiau yra kalbama, kad jau vertėtų „atlaisvinti“ tam tikrus karantino ribojimus. Bene dažniausiai ši diskusija sukasi apie mokyklas. Šiam siūlymui pagrįsti yra pasitelkiama daug argumentų ir dažnai su nuorodomis į mokslines publikacijas rimtuose mokslo žurnaluose. Reikėtų pripažinti, kad tikrai yra nemažai studijų, kurios rodo, kad mokyklos vaidina nedidelį vaidmenį viruso plitimui ir ženklesnės neigiamos įtakos epidemiologinei situacijai neturi. Tačiau mūsų valdžios atstovai ir ekspertai mokyklų atidaryti neskuba. Kaip čia suprasti? Pabandysiu pakomentuoti.
Mano jau paminėtos studijos ir dar visa eilė kitų buvo atliktos, tada kai šių šalių epidemiologinė situacija ženkliai skyrėsi nuo Lietuvos. Sakykim, minima studija Švedijoje [1] analizuoja laikotarpį nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. Tuo laikotarpiu maksimalus Švedijos naujų atvejų skaičius per 7 d. siekė 108 / 100 0000 gyv. Kita studija Izraelyje buvo atlikta 2020 m. kovo – liepos mėn. [2]. Tuo laikotarpiu minėto rodiklio „pikas“ siekė 201 / 100 000 gyv.
Palyginimui, Lietuvoje šiuo metu jis yra 478, o dar visai nesenai jis buvo 1094 (gruodžio 24d.). [3] (žr. pateikiamą grafiką) Praeitą savaitę Pasaulio sveikatos organizacija savo kassavaitinėje ataskaitoje labai išsamiai pasisako mokyklu klausimu ir teigia, kad [4] esant mažam viruso paplitimui visuomenėje, mokyklos vaidina nedidelį vaidmenį jo plitimui. Tačiau esant dideliam paplitimui, jos gali būti gana reikšmingas epidemijos augimo veiksnys.
Toliau tame pačiame raporte Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad mokyklų uždarymas turi būti taikomas kaip pati kraštutinė priemonė. Lietuvoje mokyklos (pradinis ugdymas) buvo vykdomas iki „paskutinės minutės”, t.y. buvo sustabdytas tik gruodžio viduryje, kai vidutinis per dieną nustatomas atvejų skaičius perkopė 3000. Jas buvo nuspręsta uždaryti, nes remiantis gausia moksline literatūra, tai yra efektyvi priemonė stabdant pandemijos plitimą [5-7]. Ir atrodo, kad mūsų situacijai šis sprendimas tikrai pagelbėjo“, – rašo profesorius.
Jis taip pat pasvarstė ir variantus, kada būtų galima kalbėti apie mokyklų atidarymą. Išskyrė, kad pirmiausia jos atsivers pradinukams ir abiturientams:
„Kyla natūralus klausimas, kada mokiniai gali sugrįžti į mokyklas? Aš manau, kad tai bus palaipsniui. Tikriausiai pirmiausiai mokyklų duris pravers pradinukai ir abiturientai. Tačiau manau, kad tą reikėtų daryti, kai mokykloje saugiai galėtų jaustis ir mokiniai, ir mokytojai, ir jų šeimos nariai. Amerikiečių Ligų kontrolės centras (CDC) yra įvardijęs kelis su mokyklų atvėrimu susijusius rizikos lygius ir jų apibrėžimui naudoja mums jau puikiai žinomą naujų atvejų per 14 dienų rodiklį. [8] Tad viruso plitimo mokyklose rizikos lygiai yra sekantys:
>200 Aukščiausia rizika
50 – 200 Aukšta rizika
20 – 50 Vidutinė rizika
5 - 20 Žema rizika
<5 Žemiausia rizika
Mano siūlymas būtų toks, kad susilaikyti nuo mokyklų atvėrimo iki tol, kol nesumažinsime Lietuvoje šio rodiklio iki 200 ar mažiau. Priešingu atveju mes rizikuojame savo vaikais, mokytojais ir šeimos nariais. Atsiprašau, kad gal toks mano įrašas yra ne tai ko tikėjotės, bet... man kaip tėčiui irgi LABAI LABAI norisi grįžti į tuos laikus, kai ryte palydėdavau savo vaikus į mokyklą ir juos pasiimdavau atgal.“
