Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis daugeliu atvejų yra paveldimas, tačiau jį tai pat gali nulemti tokie veiksniai kaip didėjanti aplinkos tarša, augantis imuninę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimas, netinkama mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.
Ligos „iš gero gyvenimo“
Nors paprastai įvairios alergijos išryškėja vaikystėje, gydytoja vaikų pulmonologė ir alergologė prof. Laimutė Vaidelienė patvirtino, kad įvairiems alergenams galima įsijautrinti bet kokiame amžiuje.
„Daugiausiai pažeidžiama vaikų imuninė sistema, nes ji yra nesubrendusi. Ir bet kokie išorės veiksniai – įvairios cheminės medžiagos, išmetamosios dujos, maisto priedai, dažikliai, kvapikliai – visa tai daro įtaką nebrandžiai mažų vaikų imuninei sistemai, ypač kūdikiams.
Ir todėl turime tiek daug alerginių ligų – niekada seniau jų tiek neturėjome, kiek turime dabar. Sakome, kad tai yra vakarietiško gyvenimo stiliaus liga arba liga iš gero gyvenimo“, – pastebėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Kam galima tapti alergišku jau suaugus?
Plačiau kalbėdama apie tai, ar gali alergija staiga atsirasti ir vyresniame amžiuje, gydytoja pabrėžė, kad tai labai priklauso ir nuo alergeno.
„Kai kuriems maisto produktams dažniausiai įsijautrinama labai anksti. Bet alergiją tokiems maisto produktams kaip riešutai ar žuvis galima įgyti ir vėliau.
Vaistams alergija labai dažnai įgyjama jau suaugus – tai priklauso nuo organizmo, genetikos ir to, kiek dažnai tą alergeną naudoji ir su juo susiduri. Vis tik galvojama, kad kai imuninė sistema sensta, į aplinką reaguoja ne taip audringai, tada yra mažiau alergijų. Tad tai daugiau yra jauno amžiau žmonių liga“, – pastebėjo L. Vaidelienė.
Kartu gydytoja atkreipė dėmesį, kad vartojant vaistus alerginė reakcija gali atsirasti tiek juos geriant ilgą laiką, tiek ir trumpiau.
„Tai tikrai priklauso nuo laiko, kiek vartoji ir kaip imuninė sistema sureaguoja. Pavyzdžiui, antibiotikams maži vaikai beveik niekada nealergiški, paauglystėje jau atsiranda alergijos, o suaugusiems alergijų antibiotikams pasitaiko tikrai daug.
Tas pats su analgetikais, kur alergija atsiranda tik suaugusiems naudojant ilgą laiką. Bet yra labai daug komponentų, nuo ko tai priklauso, tad vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga, imuninė sistema išties labai sudėtinga“, – kalbėjo vaikų pulmonologė alergologė.
Alergiją gali sukelti raudonas vynas?
Pasiteiravus, ar gali staiga atsirasti ir alergija raudonam vynui, pašnekovė vis tik pasiūlė patikslinti terminus, ką reikėtų laikyti alergija.
„Čia reikėtų kalbėti apie histamino liberaciją, kas turbūt taip tiesiogiai nėra tikroji alergija. Nes kaip mes suprantame tikrąją alergiją – tai yra alergija baltymams. Prieš juos mūsų organizme susidaro antikūnai ir turime alerginę reakciją, tai pat yra ir kitokių, lėto tipo alerginių reakcijų.
Tačiau tokios alergijos kaip vynui – tai per tuos pačius histamino receptorius einantis dirginimas, tačiau tai vadinama histamino liberacijos reakcija, kai jis tiesiog išlaisvinamas be jokių antikūnų gamybos, jokių didelių imunologinių procesų. Tad taip – dėl to gali skaudėti galvą, mušti raudonis, tik tai gal ne visai tokia alergija kaip tikra alerginė reakcija“, – komentavo L. Vaidelienė.
Maisto netoleravimas netolygu alergijai
Vis tik kalbėdama apie maisto alergijas, gydytoja patarė nepainioti to su maisto netoleravimu, apie kurį dabar ypač dažnai galima išgirsti iš jaunų žmonių.
„Užsienyje maisto toleravimo pavadinimas iš esmės apibūdina mūsų anksčiau naudotą terminą pseudoalergija. Ir čia yra šiokios tokios painiavos. Nes tas maisto netoleravimas, kurį Lietuvoje suprantame kaip netoleravimą su alergija išties nėra susijęs.
Nes tiek laktozės, tiek gliuteno netoleravimo atveju iš esmės trūksta tam tikrų fermentų arba yra kažkokie kiti autoimuniniai mechanizmai, kurie sukelia šių medžiagų nevirškinimą. Ir atsiranda virškinamojo trakto simptomai, tokie kai pilvo pūtimas, viduriavimas, kartais vėmimas. Tai nėra ta alergija, apie kurią kalbame“, – dėstė L. Vaidelienė.
Jos pastebėjimu, taip ir alergija kviečiams toli gražu nėra tas pats, kas gliuteno netoleravimas ir celiakija.
„Žmonėms tai labai maišo. Alergija kviečiams dažniausiai gali būti mažiems vaikams, kurie dar valgo kvietines košes ar makaronus, tai būna alerginės reakcijos, kurios dažniausiai pasireiškia atopiniu dermatitu arba bėrimais.
Ir tai visiškai ne tas pats, kas neturėti tam tikrų fermentų ir kažkokios medžiagos nevirškinti. Tada prieš tam tikrus kviečio baltymus pasigamina antikūnai, kuriuos randame atlikus kraujo tyrimus arba odos dūrio ėminius. Tai įrodyti paprasčiau ir tai yra alergologų darbas. Bet nustatyti tai irgi ne taip paprasta – įsijautrinti tam tikriems produktams reikia laiko“, – aiškino gydytoja.
Ji pridūrė, kad virškinimo sutrikimai gali būti ir alergijos atveju, tad norint atskirti, koks tai yra sutrikimas, būtina daryti tyrimus:
„Nors celiakija arba laktozės netoleravimas tikrai nesukelia bėrimų, tačiau alergija karvės pienui gali sukelti alerginį diatezinį enteritą, kuris labai mažiems kūdikiams, dėl ko galima viduriuoti su kraujo gyslelėmis. Bet dažnai turime daryti sudėtingus diagnostinius sprendimus, nes tyrimai dar iš karto neparodo, kartais dar nebūna aišku ir paaiškėja tik tada, kai vaikas paauga.“
„Tiek laktozės, tiek gliuteno netoleravimo atveju iš esmės trūksta tam tikrų fermentų arba yra kažkokie kiti autoimuniniai mechanizmai, kurie sukelia šių medžiagų nevirškinimą. Ir atsiranda virškinamojo trakto simptomai, tokie kai pilvo pūtimas, viduriavimas, kartais vėmimas. Tai nėra ta alergija, apie kurią kalbame.“
Gydytojos pastebėjimu, gliuteno netoleravimas ar celiakija dažniau pasireiškia šiek tiek vyresniems, o laktozės netoleravimas – dažniausiai gerokai vyresniems vaikams. Ir ji pasireiškia ne bėrimais, o virškinimo trakto sutrikimais.
Paklausta, ar šiandien išties tiek daug gliuteno ir laktozės netoleravimo atvejų, kiek apie tai kalbama, pašnekovė sutiko, kad iš dalies čia gali būti ir mados reikalas: „Manau, įrodoma gerokai mažiau atvejų, nei kad žmonės jaučia. Aišku, viena problema, kad ne viską galime įrodyti. Kita vertus, gal tai ir mados supratimas. Arba žmonės girdi apie tai ir prisitaiko sau.“
Be reikalo išbraukti tam tikrus produktus – klaida
Medikė atkreipė dėmesį, kad dabar ir tėvai, daug prisiskaitę apie laktozės netoleravimą, pradeda naudoti pieną be laktozės vaikui, įtaria alergiją karvės pienui, nors laktozė čia visiškai niekuo dėta.
„Laktozė yra pieno cukrus, o ne baltymas, su alergija jis neturi nieko bendro. Tikrai pas mus kartais ateina tėvai, kurie jau viskuo yra „pasirūpinę“, pieną be laktozės naudoja, bet vis tiek beria. Tai reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra visai skirtingi dalykai“, – pastebėjo L. Vaidelienė.
Jei su vaiku viskas yra gerai, jis toleruoja ir laktozę, ir gliuteną, bet labai rūpestingi tėvai, pamatę, kad gal atsirado šiek tiek koks bėrimas, gal mažylis turėjo kiek problemų su virškinimo sistema, nusprendė eliminuoti tam tikrus produktus, gydytojos manymu, tai nebūtų geras sprendimas.
„Tada mūsų organizmas, virškinamasis traktas nesusiduria su tomis medžiagomis, kurias pasiruošęs virškinti ir galėtų pasisavinti. Ir tikrai yra atvejų, kai nenaudoja karvės pieno ir laktazės, fermento, kuris virškina laktozę, kiekis organizme mažėja, nes jis neturi ką veikti. Ir ilgainiui išties galime turėti jau įgytą netoleravimą, tad kaip ir visur čia reikėtų saiko.
Šiaip dabar labai daug kur rekomenduojama kuo mažiau medžiagų eliminuoti iš vaiko dietos, nes jis auga ir jam visko reikia, reikia ir daugiau cukraus, baltymų. Esu turėjusi diskusiją su tėvais, kad jie neduoda cukraus, nes labai nesveika. Tai reikia suprasti, kad vaikų gliukozės poreikis yra kitoks nei suaugusių – jos reikia daugiau. Nesakau, kad vaikui labai reikia saldainių, bet įvairių cukrų reikia, nes tai – lengvai įsisavinami angliavandeniai, kurių reikia augimui“, – pabrėžė profesorė.
Bėrimus ne visada lengva atskirti ir medikui
Tiesa, gydytoja pasakojo, kad alerginį bėrimą ne visada paprasta atskirti ir gydytojams, mat jie gali imituoti kitas ligas.
„Bėrimais gali pasireikšti alergija maistui, kai išberia staiga, ir tai nulemia kažkoks maisto produktas – braškės, mandarinai, apelsinai, šokoladas. Tai gali sukelti tas vadinamas pseudoalergines reakcijas, kurios po to praeina“, – pasakojo ji.
Būna, tėvai gąsdinasi, kad čia gal jau atopinis dermatitas, bet gydytoja primena, kad tai yra nuolatinė lėtinė liga – reikia, kad bėrimai nuolatos laikytųsi kelis mėnesius.
„Su kuo dažnai galime sumaišyti mums įprastus bėrimus, tai su įvairiomis bėriminėmis infekcijomis, bet tada dažniausiai jau būna liga. Taip pat dabar labai dažnai mus klaidina niežai, nes jie pakito.
Anksčiau būdavo, kad beria delnus, padus, tarpupirščius, o dabar visą kūną – ypač mažiems vaikams. Taip, niežti visą kūną, bet niežti ir atopinio dermatito atveju ir kartais turime problemų atskiriant. Žiūrime, ar namie niekas nesikaso, ar darželyje nebuvo atvejų ir panašiai“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Labai panašiais į alerginius bėrimus vaikystėje prasideda ir dar vienas susirgimas – psoriazė (žvynelinė):
„Praktiškai, kol nepadarysi biopsijos, nesužinosi, o kūdikiui to daryti nelabai išeina. Dažnai tenka laukti kurį laiką, bet gydymas pradžioje toks pats, tai didelio nusikaltimo jį pradėti nėra. Dar viena bėda, kad jei bėrimas ir labai panašus į atopinį dermatitą, galvojame, kas jį sukelia. Nors dažniausiai kaltiname maistą, bet atopinį dermatitą jokiu būdu sukelia ne tik maistas.“
Alergija gali būti „išaugama“?
Pasak pašnekovės, mažiems vaikams 50–60 proc. atvejų alergiją galima įrodyti.
„Tada ieškome alergeno, jei randame, palengvėja, o jei nerandame, tada ne viskas taip būna aišku. Bet, kaip minėjau, gydymas būna panašus ir dažnai pradžioje ypač mažiems vaikams paskiriame gydymą dar nežinodami, kam jis yra alergiškas“, – kalbėjo ji.
„Ir tikrai yra atvejų, kai nenaudoja karvės pieno ir laktazės, fermento, kuris virškina laktozę, kiekis organizme mažėja, nes jis neturi ką veikti. Ir ilgainiui išties galime turėti jau įgytą netoleravimą, tad kaip ir visur čia reikėtų saiko.“
Gydytoja pasakojo, kad būna ir taip, kai tėvai labai rūpinasi, padaroma labai daug tyrimų ir gydytojams telieka konstatuoti, kad ligą vaikas išaugs.
„Nors tai nėra labai geras žodis, nes nėra visiškai tiesa. Šiuo metu yra įrodyta, kad vaiko imuninė sistema, kuri dar nesubrendusi, yra labai labili, reaguoja į aplinkos poveikius, o dabartinė aplinka, chemizacija, maisto priedai ir visa kita sąlygoja imuninės sistemos vystymąsi alerginio uždegimo linkme. Ir kai imuninė sistema subręsta, to įtaka tampa mažesnė ir uždegimas pamažu rimsta. Tai vadiname išaugimu, o paskui ar alergija pasireikš suaugusių amžiuje, labai priklauso nuo daugelio veiksnių“, – konstatavo L. Vaidelienė.
