Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų pagalvoti apie privalomąjį skiepijimą. Jos nuomone, diskusiją šiuo klausimu reikia pradėti jau dabar.
Įvesti privalomą skiepijimą nusprendė Austrija. Griežtesnius ribojimus nesiskiepijantiems gyventojams priima ir Vokietija. Penktadienį paskelbta, kad šalyje įvedamas nepasiskiepijusių karantinas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad privalomų skiepų pasiūlymas gali būti svarstomas ir Lietuvoje, tačiau kol kas plačiau pakomentuoti nesutiko.
Mazuronis: einame link panašių priemonių
Praėjusį penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotojas, Darbo partijos narys Andrius Mazuronis sakė, kad panašu, jog Lietuva irgi eina link panašių priemonių. Įtakos, ar naujų priemonių bus nuspręsta imtis, pasak jo, gali turėti naujoji COVID-19 atmaina.
Parlamentaras pabrėžė, kad jo ir darbo partijos pozicija dėl privalomų skiepų iš esmės skiriasi. Jis teigė, kad šis klausimas yra labiau pasaulėžiūros nei politinis.
„Manau, kad asmeninė ir partijos pozicija gali skirtis. Žinoma, mūsų partija ir frakcija nepritaria bet kokiems prievartiniams mechanizmams, priemonėms ir sakome kad Vyriausybė turi ieškoti būdų, kaipo bandyti pritaikyti saldainio principą, o ne botago ir prievartą taikyti kaip įmanoma mažiau arba jos iš viso netaikyti.
Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės – turiu vieną mažą vaiką ir saldainio principas man jį auklėjant ne visada veikia. Jeigu žmogus atsakomybės suvokimą turi mažo vaiko lygmenyje, galbūt kartais nieko blogo pabandyti paaiškinti jam kitais būdais, kaip teisingai reikėtų elgtis ir koks, vis tik, yra atsakingo elgesio pavyzdys“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo A. Mazuronis ir pridūrė, kad gruodžio 5 d. gavo trečią vakcinos nuo COVID-19 dozę.
Veryga: įvedus privalomus skiepus galime sulaukti sukčiavimo pliūpsnio
Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad privalomas skiepijimas galėtų galioti tik tam tikroms grupėms žmonių.
Parlamentaras vardija, kad tai – darbuotojai, darbe susiduriantys su didele rizika užsikrėsti ir užkrėsti kitus, turintys kontaktų su daug kitų žmonių.
„Norint tai įvesti būtinai turi būti nustatytas kompensacinis mechanizmas – žalos atlyginimas. Jeigu atsiranda kažkokia prievolė, reiškia, turi būti pasirūpinta, kas bus, jeigu, visgi kažkas žmogui atsitiks“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.
A. Veryga taip pat baiminasi, kad įvedus privalomą skiepijimą, gali padaugėti sukčiavimo atvejų. Skiepytis Lietuvoje net nėra privaloma, tačiau jau dabar žinome apie nusikaltimus, kai klastojami vakcinacijos sertifikatai.
„Tikslo nepasiekiame, o vietoje to susikuriame tokių problemų, kur stumiame žmones į kriminalinius dalykus ir, galų gale, kompromituojame pačią skiepijimo idėją. Jeigu yra įrašas, kad žmogus yra skiepytas, o jis neskiepytas, kaip dabar įvertinti, ar vakcinos efektyvios, ar kažkokių problemų su jomis kyla, jei tokie dalykai prasideda?“ – svarsto A. Veryga.
Vis dėlto griežtesnių pandemijos valdymo priemonių A. Veryga nekritikuotų. Jo nuomone, priimant naujus ribojimus, būtų svarbu neskirstyti gyventojų į pasiskiepijusius ar nepasiskiepijusius – ribojimai turėtų būti lygūs visiems.
„Jeigu kalbame apie karantiną, tai yra nespecifinė infekcijų kontrolės priemonė ir ji yra susijusi tiek su tuo, ką dabar turime – kaukių dėvėjimas, tam tikri atstumai, susibūdimų ribojimai. Jeigu situacija blogės, matyt, kažko panašaus reikės, nes matome, kad ir paskiepytiems žmonėms tam tikros ligos išlieka. Tiek dėl ligos platinimo, tiek dėl susirgimų jiems patiems. Taip, liga būna švelnesnė, jie nepapuola į ligoninę, bet problemų kyla“, – sako A. Veryga.
Matulas: privalomas skiepijimas turėtų žengti su kita priemone
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Antanas Matulas sako, kad kol kas poreikio griežtinti priemones Lietuvoje nėra.
Parlamentaro pastebėjimu, epidemiologinė situacija Lietuvoje stabilizavosi. Ir nors turime stebėti naujosios atmainos plitimą, privalomi skiepai, jo nuomone, šiuo metu būtų perteklinė priemonė, kurią dar be visa ko būtų sunku įgyvendinti teisiškai.
Vis dėlto jei privalomi skiepai visiems gyventojams būtų svarstomi, A. Matulo vertinimu, tokią priemonę reikėtų įvesti kartu su dar viena.
„Kaip matome, yra pašalinių poveikių, kurių niekas neatlygina, kiekvienas vaistas turi vienokius ar kitokius pašalinius poveikius. Yra atvejų, kad yra komplikacijų. Jei nauja mutacija sukeltų pavojų visuomenei, jeigu ženkliai išaugtų sergamumas, mirtingumas, jeigu valstybė ryžtųsi tokiam žingsniui, valstybė turi prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą, jei kartais įvyktų kažkokios komplikacijos“, – tv3.lt komentuoja A. Matulas.
Jei privalomi skiepai būtų svarstomi Parlamente, A. Matulas teigia, kad toks siūlymas jo palaikymo dabar nesulauktų. Šiuo metu, pasak jo, yra kitų priemonių, kurios galėtų paskatinti gyventojus vakcinuotis.
„Yra galimybė galvoti dėl nedarbingumo lapelių, nes yra piktnaudžiaujančių, yra galimybė galvoti dėl paslaugų apmokėjimo jei žmogus nesinaudoja tomis paslaugomis, kurias finansuoja valstybė. Bet šiandien nematau poreikio.
Lietuvos visuomenė geba susitelkti, kada yra pavojus šaliai, bet geba susitelkti ir tam tikri veikėjai bei išnaudoti sprendimus politiniams tikslams. Turime įvertinti esamą situaciją, teisinius dalykus, kurie šiandien nepakeitus įstatymo to neleidžia padaryti ir, be abejo, emocinę/psichologinę žmonių būseną, kokias pasekmes gali sukelti toks sprendimas“, – teigia A. Matulas.
Alternatyva – karantinas nesiskiepijusiems
Parlamentaro A. Matulo nuomone, viena iš alternatyvų privalomam skiepijimui galėtų būti karantinas nesiskiepijusiems. Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Vokietija.
A. Matulas mano, kad ribojimai nepasiskiepijusiems gyventojams galėtų būti griežtesni.
„Vienas iš kelių galėtų būti dar kartą pergalvoti priemones tiems žmonėms, kurie be argumentų nesiskiepija. Jie anksčiau ar vėliau turi pradėti galvoti, įžvelgti skaičius, palyginti juos, kiek žmonių sunkiai serga, kiek žmonių miršta, kiek pasiskiepiję, kiek nepasiskiepiję“, – sako A. Matulas.
Pasak jo, paskiepyti kuo daugiau gyventojų svarbu dėl medikams tenkančio krūvio. Parlamentaras sako nuolat su jais bendraujantis – medikas yra ir jo sūnus – tad puikiai supranta, ką šiuo metu išgyvena sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
„Turiu sūnų, kuris dirba reanimacijoje fiziologu su COVID-19 ligoniais. Kiek girdžiu iš pasakojimų ir matau iš jo paties, psichologinė įtampa kasdien stebint mirštančius žmones, kurie galėjo išsigelbėti, yra labai sudėtinga“, – pasakoja A. Matulas.
EK vadovė: „metas pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19
EK pirmininkė trečiadienį pareiškė, kad ES turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19. Ji pabrėžė, kad dėl to turėtų spręsti šalių narių vyriausybės.
„Mano asmeninė pozicija yra... Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
„Kaip galėtume skatinti ir galbūt galvoti apie privalomą vakcinaciją Europos Sąjungoje? Tam reikia diskusijos. Tam reikia bendro požiūrio. Bet tai yra diskusija, kuri, mano nuomone, turi būti vedama“, – sakė U. von der Leyen.
Kelios ES valstybės jau ėmėsi žingsnių ta kryptimi.
Austrija paskelbė nuo ateinančių metų vasario 1-osios įvesianti visiems privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19. Vokietija svarsto pasekti jos pavyzdžiu.
Graikija antradienį pareiškė, kad skiepai bus privalomi visiems vyresniems nei 60 metų asmenims, o Prancūzija pranešė, kad nuo sausio 15 dienos COVID pažymėjimai nebegalios suaugusiems asmenims, kurie bus nepasiskiepiję sustiprinančiąja dozę praėjus pusmečiui po pirmo skiepo.
EK vadovė taip pat sakė, kad „BioNTech/Pfizer“, pagrindinė skiepų nuo COVID-19 tiekėja Europos Sąjungai, po dviejų savaičių aprūpins Bendriją vaikams skirtais skiepais.
U. von der Leyen nurodė išvakarėse aptarusi šį klausimą su „BioNTech“ ir „Pfizer“, ir jos sakė „galinčios paskubėti – kitaip tariant, skiepai vaikams bus nuo gruodžio 13-osios“.
Anot EK vadovės, „skaičiai rodo, kad dabar Europos Sąjungoje pasiskiepiję 77 proc. suaugusiųjų, imant visą populiaciją – 66 proc., o tai reiškia, kad trečdalis Europos gyventojų – 150 mln. žmonių – yra nepasiskiepiję“.
Vakcinacijos rodikliai ES šalyse smarkiai skiriasi.
Portugalija, Malta, Ispanija, Italija, Airija, Prancūzija ir Belgija yra paskiepijusios daugiau nei tris ketvirtadalius savo gyventojų. Tuo metu rytinėse bendrijos narėse Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje pasiskiepiję mažiau nei pusė gyventojų.
„Turime vakcinų, gyvybes gelbstinčių vakcinų, tačiau jos ne visur pakankamai naudojamos“, – sakė U. von der Leyen.
Nors Europos Komisija sudarė išankstines pirkimo sutartis dėl vakcinų visai ES, U. von der Leyen pabrėžė, kad kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo gyventojų vakcinacijos programas.
