Dar savaitgalį V. Putinas pareiškė, kad su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandu Lukašenka susidarė dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijos teritorijoje.
Anot Gitano Nausėdos patarėjo K. Budrio, V. Putino pareiškimas yra ne propaganda, o rimti ketinimai.
„Laiko ašyje šie procesai, pasirengimas prasidėjo daug anksčiau. Atskaitos tašku galėtume laikyti 2021 m. gruodžio 17 d., kai visa eilė reikalavimų NATO buvo pateikta ultimatumo forma“, – sako jis.
K. Budrys įsitikinęs, kad taktiniai bandruoliniai ginklai Baltarusijoje iš tikrųjų bus dislokuoti.
„Buvo iškeltas klausimas dėl JAV taktinio branduolinio ginklo, laikomo Europoje, kad jis turėtų būti patrauktas. Po to matėme žingsnius Baltarusijos pusėje, tiek keičiant konstituciją, tiek po to įvairiausią branduolinę retoriką, signalų siuntimą apie tai, kad bus tokie ginklai dislokuoti Baltarusijoje. Čia jau visiškai finišo tiesioji. Kai šį savaitgalį buvo paskelbti planai iš V. Putino pusės, matėme labiau pasiteisinimus, negu priežasčių nurodymus, kodėl tai bus padaryta.
Tai yra nuoseklus judėjimas, kuris realiai pakeis saugumo situaciją, ne dramatiškai, bet pakeis saugumo situaciją regione“, – pastebi K. Budrys.
Pasak jo, nors kol kas nematyti jokių konkrečių žingsnių ant Baltarusijos žemės, tačiau tikėtina, kad branduolinio ginklo dislokavimui bus pasiruošta iki vidurvasario.
„Ta data, kuri yra nurodyta V. Putino, kad tai bus vidurvasarį, reikia turėti omenyje, kad vidurvasarį mes čia intensyviai rengsimės NATO viršūnių susitikimui“, – sako G. Nausėdos patarėjas.
Būtent vidurvasarį, kai Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, gal būti, kad iš dviejų Lietuvos pusių – Kaliningrado ir Baltarusijos – bus dislokuoti rusų branduoliniai ginklai.
K. Budrio vertinimu, NATO lyderiams Lietuvoje susirinkus, branduoliniai ginklai gali būti pademonstruoti siekiant parodyti, kad Rusija turi galimybę atgrasyti NATO, apriboti Aljanso pastiprinimo patekimą į Baltijos šalis.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas sako, kad tai yra dar vienas argumentas sąjungininkams, jog kuo daugiau jų pajėgų turėtų būti Baltijos šalyse.
„Brigados diskusija yra vaikų žaidimai, ką mes turime turėti vietoje. Ir regioniniai gynybos planai, parengti realiais pajėgumais, realiomis brigadomis, divizijomis, per kuo trumpesnį laiką ateiti į pagalbą Lietuvai, Baltijos šalims, jeigu to reikės. <...>
Ir, aišku, oro gynybos sistemos. Baltijos šalims reikalingos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos. Tai viena iš mūsų siekiamybių. Kaip pavyks, dar neaišku, bet norime, kad bent rotaciniu pagrindu bent besirotuojanti oro gynybos sistema Baltijos šalyse, kuri padėtų bent jau uždengti mūsų dangų“, – sako L. Kasčiūnas.
K. Budrys pabrėžia, kad norint atgrasyti Rusiją, galios balansas turi būti perverstas į NATO pusę.
„Mes šituos metus praleidę su nedideliu padidinimu, diskutuodami, stumdami planus, pakeitimus, matome, kokius žingsnius daro Rusijos ir Baltarusijos pusė tiek stiprindama Kaliningradą, tiek plėtodama bendrą infrastruktūrą Baltarusijoje.
Dėl to turime analogiškai greitai judėti ir NATO stiprinti čia regione. Pritariu primininkui, tai yra stiprus argumentas mums prieš viršūnių susitikimą“, – komentuoja K. Budrys.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
