Dėmesio centre

Per penkerius metus Lietuvos žmonės nepersigalvojo, grumtis dėl prezidento posto ir vėl siunčia Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę. Tiesa, tos grumtynės gali būti tik teorinės – politologai dabartinės premjerės galimybes laimėti prilygina kone stebuklui. Tačiau, kuo skiriasi ir kuo panašūs kandidatai į prezidentus? Kokios asmeninės savybės ir vertybės reikalingos šalies vadovui? Jei dar neapsisprendėte – „Dėmesio centre“ kandidatus palaikančiųjų diskusija pirmadienį 19.30 val.

Iš didelio debesies – mažai lietaus. Buvęs užtikrintas savo patekimu į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą, Ignas Vėgėlė pripažino savo pralaimėjimą. Iš jo lūpų – įvairios versijos, kas kaltas dėl tokio jam netikėto rezultato: teisininkas žada net teismo procesus. Paklaustas apie tolesnį kelią politikoje, I. Vėgėlė tvirtina, kad į politiką eina „ne dėl naudos sau“, o jau vasarą praneš, kas laukia ateityje.

2024 metų prezidento rinkimų fenomenas – gydytojas Eduardas Vaitkus, neslepiantis savo meilės Rusijai ir kartojantis prokremlišką naratyvą, susilaukė daugiau kaip 100 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių balsų. Šio kandidato rinkėjų portretas, pasak ekspertų, gana aiškus – užsimerkia prieš teroristinės valstybės vykdomus nusikaltimus Ukrainoje, ilgisi sovietmečio ir palaiko Vladimiro Putino idėjas.

Per penkerius metus Lietuvos žmonės nepersigalvojo, grumtis dėl prezidento posto ir vėl siunčia Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę. Tiesa, tos grumtynės gali būti tik teorinės – politologai dabartinės premjerės galimybes laimėti prilygina kone stebuklui. O ilgus mėnesius intrigą dėl galimos sėkmės išlaikęs Ignas Vėgėlė liko už rinkimų borto. Jis rezultatą vadina „neblogu“, o ar tęs politinę karjerą ir ar eis į Seimo rinkimus su „valstiečiais“, žada paskelbti vasaros pradžioje.

Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. Peticiją, kuria norima paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo gynybai, jau pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad dauguma rinkėjų 4 proc. iniciatyvai pritaria.

Iki Prezidento rinkimų likus mažiau nei dviems savaitėms Lietuvoje – priešrinkiminės kampanijos štilis, kokio dar nėra buvę. Miestų gatvėse – vos vienas kitas kandidatų plakatas, o koks, pavyzdžiui, Gitano Nausėdos rinkimų šūkis, neaišku net politikos tyrinėtojams. Kodėl nemato jokių kandidatų reklamų ir agitacijos, nesupranta ir pasirinkti turintys žmonės.

JAV Atstovų Rūmų pirmininko Mike‘o Johnsono sprendimui po ilgo delsimo prastumti 57,3 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai įtakos turėjo CŽA vadovo ataskaita ir jo paties sūnaus sprendimas. Šaltinių teigimu, M. Johnsonas neseniai išklausė Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Williamo Burnso pranešimą, kuriame skelbta apie sudėtingą padėtį fronte Ukrainoje ir gresiančias pasaulines JAV neveiklumo pasekmes.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Jau vis garsiau prabylama ir apie nuolatinį gąsdinimą karu – ar tai žmonių bauginimas, ar motyvacija būti pasirengus? O kol verslas kalba apie 4 procentus gynybai, žmonės Tenerifę baigia paversti antra Palanga.

Konstitucinis Teismas (KT) nurodė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti kaupimą antroje pakopoje ir pasiimti pinigus. Kas bus svarbių priežasčių sąraše? Kas matuos tų priežasčių svarbą ir priims sprendimus.

Konstitucinis teismas nusprendė, kad dėl svarbių priežasčių turi būti leista nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad dėl svarbių priežasčių nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį anksčiau laiko žmogui neturėtų būti išmokėta įmoka iš valstybės biudžeto.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Netikėtai keičiamas krašto apsaugos ministras išeidamas metė korupcijos šešėlį ant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kurio pirmininkui siūloma tapti naujuoju ministru. Arvydo Anušausko pasitraukimas iš Krašto apsaugos ministerijos kelias politines aistras. Po ministro istorijų apie galimus verslo bandymus papirkti minsiterijos darbuotojus, politikai nesupranta, kodėl Anušauskas šios informacijos neperdavė pareigūnams.

Lenkų ūkininkai užblokavę kelius į Ukrainą trikdo ir susisiekimą su Lietuva, tikrina iš Lietuvos įvažiuojančius ūkininkus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad grūdų problema išgalvota ir naudinga Kremliui. Nors protestai per savaitgalį didelio chaoso nesukėlė ir situacija ramesnė nei tikėtasi, tikrinti sunkvežimius ūkininkai žada, kaip suplanavę. Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva? Kokie tikrieji protesto tikslai? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“, šįvakar 19.30 val.

Galimai neteisėtai pasisavinti 40 mln. eurų., beveik pusę jų pralošti internetiniame kazino. Naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ – diskusija apie skandalingiausią pastarojo laiko asmenybę – ne tik galėjusį pasisavinti milijonus, bet ir apmulkinusį savo verslo partnerius, bankus, priežiūros ir teisėsaugos institucijas – Šarūną Stepukonį.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis lošė dažnai ir didelėmis sumomis, tačiau pareigūnai nei apie įtartinas sumas, nei apie jų pervedimus ar pačius lošimus nieko nežinojo – esą tokios informacijos jiems nepateikė nei finansų įstaigos, per kuriuos keliavo pinigai, nei lošimų įmonės. Galimai neteisėtai pasisavinti keturiasdešimt milijonų eurų, šimtai tūkstančių pralošti internetiniame kazino ir 700 puslapių sąskaitos išklotinė.

Prezidento ir konservatorių „karas“ dėl įtakos užsienio politikoje tęsiasi. Gitanui Nausėdai ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui nesutariant, šalis jau kurį laiką negali paskirti nė vieno ambasadoriaus.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Vėl keičiasi Vilniaus stadiono statytojas. Iš projekto pasitraukė krizę išgyvenantis „BaltCap“ fondas, kurio buvęs partneris Šarūnas Stepukonis pralošė kazino dvigubai didesnę sumą nei skelbta anksčiau – net 40 milijonų fondo eurų.  O pats milijonus pradanginęs Stepukonis dingo kaip į vandenį, prokuratūra prašo jį suimti ir skelbia paiešką. Kai kurie politikai mano, kad esą pinigų pralošimas gali būti būdas pasiimti pasisavintas lėšas.

NATO atvirai ragina ruoštis karui su Rusija, o Lietuva laukia vokiečių brigados, didina šauktinių skaičių, perka tankus, kuria diviziją ir ruošiasi visuotiniam šaukimui, nors net tam neturi pinigų. Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas.

Šiemet gegužę lietuviai keliaus prie balsadėžių ir rinks naują šalies prezidentą. O kandidatų sąraše galima surasti naujus veidus, net ir tų, kurie su politika anksčiau nesusidūrė.  „Dėmesio centre“ apsilankę kandidatai į LR prezidentus Dainius Žalimas bei Giedrimas Jeglinskas, taip pat Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė bei „Eltos“ vyr.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ateinančiuose prezidento rinkimuose ir nauji ryškūs veidai, iki tol politikoje nebuvę. Kodėl jie siekia prezidento posto? Ką jie siūlo Lietuvos žmonėms? Ar naujokai turi šansų įveikti G. Nausėdą ir I. Šimonytę? Apie tai –„Dėmesio centre“ šįvakar 19.30 val.

Lietuvos „Dėmesio centre“ – laimingai pasibaigusi Kaune dingusios mergaitės istorija. Devynmetė prieš kelias savaites, sekmadienį, apie 16:30 val. išėjusi iš namų turėjo vykti autobusu link „Girstučio“ kultūros ir sporto centro Kaune pirkti baterijų, tačiau parduotuvės nepasiekė.

Net sovietmečiu Lietuvoje, o ypač Vilniuje, nebuvo tiek daug kalbama rusiškai, kiek girdima dabar. Ar mums kelia pavojų į šalį plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar vadinamasis litvinizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Unive...

Gruodžio pabaigoje nuvilnijo žinia apie aktoriaus Vlado Bagdono sutuoktinę Jeleną Liopo, kuri buvo priversta išvykti iš Lietuvos į gimtąją Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi šalyje galiojimas. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pirmadienį pateikė naujausią žinią apie šią situaciją ir nurodė, ar moteris galės sugrįžti į Lietuvą.

Tiek rusų kalbos Lietuvoje neskambėjo net sovietmečiu. Ar Lietuvai pavojų kelia į Lietuvą plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar litvinizmas yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ šįvakar, 19.30 val.

Vilniaus rajone esančio Baraškų kaimelio gyventojai iki šiol sukrėsti dėl čia praėjusią savaitę įvykusios dramos, kurios metu policininko paleisti šūviai pražudė jų kaimynę.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  Moters kaimynė Renata atvira – situaciją vertinti sudėtinga.  „Galima ir juos smerkti, ir ją smerkti, bet yra, kaip yra. Jau nieko nepadarysi, jau žmogaus nėra“, – kalbėjo Renata.  „Matyt nebuvo kitos išeities“, – antrino Viktoras.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Žuvusiųjų keliuose skaičius šiemet vėl auga. Kas kaltas dėl vėl daugėjančių mirtinų eismo įvykių? Neatsakingi vairuotojai, per mažos baudos ar vis prastėjančios būklės keliai? Kur dingsta kelių infrastruktūrai skiriami milijonai?   Apie tai – diskusija „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val. per TV3  Vilnietis Mindaugas Digrys prieš keletą metų neteko brangiausio žmogaus – mamos.

„MG Baltic“ politinėje byloje – nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmes Eligijui Masiuliui, Raimondui Kurlianskiui ir Vytautui Gapšui.

„MG Baltic“ politinėje byloje – nuosprendis. Eligijus Masiulis, Raimondas Kurlianskis ir Vytautas Gapšys sės į kalėjimą – tokį nuosprendį paskelbė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas. Jis pakeitė pirmos instancijos teismo nutartį, kuria pernai visi kaltinamieji buvo išteisinti. R. Kurlianskiui skirti šešeri metai kalėjimo, Masiuliui – penkeri su puse, Gapšiui – ketveri su puse. Į įkalinimo įstaigas jie turėtų patekti jau po poros dienų.

Lietuvoje gyvenantys gėjai, lesbietės ir kitos seksualinės mažumos su baltu pavydu žvelgia į mūsų kaimynus latvius, nes Latvijos parlamentas prieš kelias savaites įteisino naują juridinių santykių formą – partnerystę.  Apie tai – šiandien 19 val. Diskusija TV3 laidoje „Dėmesio centre“.   Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad dabar – pats metas tokio įstatymo priėmimui ir čia, Lietuvoje.

Antradienį Seimo salėje bus pradėtas kitų metų biudžeto svarstymas, kuriame turėtume sulaukti naujų mokesčių pasiūlymų ir kitų daugelį šalies gyventojų liečiančių mokestinių korekcijų.   Šiandien 19 val. TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ekspertai aiškinsis, kokius mokesčių pakeitimus šiais ir kitais metais mums ruošia valdžia.

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai: po 30-ies metų tautiečių liks vos 2 milijonai. Ar šimtai tūkstančių migrantų gali sustabdyti Lietuvos nykimą? Ekonominiai migrantai ir prieglobsčio prašytojai – reikalinga darbo jėga ar grėsmė visuomenės ir šalies saugumui? Šie ir kiti svarbūs klausimai nagrinėjami naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, NSGK narė, socialdemok...

Dramatiškos demografinės prognozės Lietuvai. Po trisdešimties metų – lietuvių liks vos du milijonai. Vis pasigirsta svarstymai, kad galbūt šią problemą padėtų išspręsti į šalį atvykę ar atvyksiantys migrantai. Ar tai padėtų išspręsti problemą – šiandien diskusija „Dėmesio centre“ 19:30 per TV3. Lietuvoje vis daugėja svečių iš Azijos šalių. Jau kiek įprasta juos sutikti pavežėjų automobilyje ar išvysti statybų aikštelėse, o ir imigrantams čia patinka.

Pastarosiomis dienomis milijonai Lietuvos gyventojų su nerimu laukia žinios iš valdžios – ar bus priimtas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis ir kaip stipriai ši nauja rinkliava smogs per būstą turinčių žmonių pinigines.  Apie tai šį vakarą TV3 laidoje – „Dėmesio centre“.  Vilnietis, daugiavaikis tėvas Tomas Baliūnas už savo namą Tarandėje iki šiol bankui yra skolingas apie 100 tūkstančių eurų.

Izraelio visuotinės gynybos sistema ir žaibiška rezervistų mobilizacija kilus kariniam konfliktui su palestiniečių grupuote „Hamas“ galėtų būti pavyzdys Lietuvai, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai yra pavyzdys, nors ir ne visais aspektais. Ne paslaptis, kad Izraelio Vyriausybė šiuo metu yra smarkiai kritikuojama už tai, ką nesugebėjo įžvelgti užuomazgų šitokio akto ir kad tokio masto operaciją tikrai žvalgybos institucijos turėjo įžvelgti ir informuoti Vyriausybę.

Kitąmet pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių atiduoti savo balsą už jiems verčiausią kandidatą prezidento rinkimuose. Norintys užimti šį postą jau rikiuojasi, tačiau didžiausia intriga lieka Gitano Nausėdos pasirikinimas. Ar jis jau priėmė sprendimą dėl artėjančių rinkimų?  Apie planus rinkimuose ir iššūkius einant prezidento pareigas G. Nausėda kalbėjo Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“.   – Jūs nesakote atsakymo, ar dalyvausite prezidento rinkimuose.

Prieš penkerius metus kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kalbėjo: „Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Civilių ir vaikų skerdynės Izraelyje, žiaurus Rusijos karas Ukrainoje, Azerbaidžano užimtas Kalnų Karabachas, Šiaurės Korėjos grasinimai, Kinijos pasiruošimas pulti Taivaną, galimas Serbijos įsiveržimas į Kosovą – tai toli gražu ne visi vykstantys ir galimi karai.

Pasaulį sukrėtusios teroristinės grupuotės „Hamas“ smogikų įvykdytos Izraelio gyventojų, vaikų ir net kūdikių skerdynės, Lietuvos saugumo ir karybos žinovams iškėlė pagrįstą klausimą – ar mes esame pasiruošę apsiginti nuo netikėtos priešo atakos?  Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad mums trūksta suvokimo, jog mes taip pat gyvename karo akivaizdoje.  „Ne jie kažkur tai, ne jie Ukrainoje, ne jie Izraelyje, o mes esame karo situacijoje.

Vyriausybė mokytojams sako, kad pinigų jų didesnėms algoms nėra. Bet ar tikrai? Ministras teigia, kad įgyvendinti mokytojų reikalavimų neįmanoma, bet ar tikrai švietimo lėšos skirstomos skaidriai ir efektyviai? Protestuojantys mokytojai pėsčiomis keliauja į Vilnių ir sako, kad ši valdžia testuoja mokytojų ištvermę.  Protestuojantys ir pėsčiomis keliaujantys mokytojai atvirai prabilo apie savo atlyginimus. Kelių jų užmokestis nesiekia net 1000 eurų.

Šiandien nepilnamečiams ar vos pradinių klasių moksleiviams norint gauti narkotinių ir kitų neaiškios kilmės rūkomųjų medžiagų, tereikia turėti mobilųjį telefoną ir šiek tiek pinigų. Tuo įsitikino ir TV3 laidos „Dėmesio centre“ kūrėjai.

„Dėmesio centre“ kūrybinė komanda išsiaiškino skandalingą faktą – ligoninių vadovai galimai neteisėtai parceliuoja pacientams gydyti skirtą medicininę įrangą, o po to visai Lietuvai aiškina, kad sveikatos sistemai trūksta pinigų, įrangos ir medikų. Apie tai pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei Aurelijus Veryga.

Laidos „Dėmesio centre“ kūrybinė komanda išsiaiškino skandalingą faktą – galimą įžūlios kombinacijos pavyzdį su korupcijos tvaiku. Ligoninių vadovai galimai neteisėtai parceliuoja pacientams gydyti skirtą medicininę įrangą, o po to visai Lietuvai aiškina, kad sveikatos sistemai trūksta pinigų, įrangos ir medikų. Iš Zarasų ligoninės visai neseniai pradingo operacinis stalas, modernus narkozės aparatas ir diagnostinis negatoskopas.

Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako kol kas neturinti galutinio atsakymo į klausimą, ar kandidatuotų kuriuose nors kitais metais vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, atsakymus sau ji jau turi, tačiau galutinis sprendimas esą priklausys ir nuo partijos kolegų. Kitais metais Lietuvoje laukia itin karštas politinis sezonas – vyks treji rinkimai. Paklausta apie savo ateities planus politikoje V. Blinkevičiūtė nurodė nenorinti jų atskleisti. „Aš (atsakymus – red. past.

Socialdemokratai jau matuojasi Valdžios švarkus ir į šuns dienas deda visus valdančiųjų darbus. Esą valdžia negirdi žmonių. O socialdemokratai girdi? Ką be kritikos gali pasiūlyti? Kodėl galimai neteisėtai savivaldoje lėšas švaistę politikai vis dar partijoje? Ką rodo prieš vasarą žadėto vidinio partijos „Skaidrinam“ tyrimo rezultatai? Ar realiai toks tyrimas išvis vyko? Apie visa tai – socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė „Dėmesio centre“ pirmadienį, 19.30 val.