Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius aukščiausių šalies politikų populiarume. Matyti, kad per kiek daugiau nei pusmetį ženkliai smuko G. Nausėdos palaikymas. Tuo pačiu smarkiai kilo Seimo pirmininkės V. Čmilytės palaikymas – jei pernai rugsėjį ją palaikė 32,7 proc. respondentų, šį balandį gerbėjų gretos išaugo iki 45,6 proc.
Anot Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo, sociologo V. Gaidžio, ši tendencija palanki V. Čmilytei-Nielsen. Jei ji ir toliau visuomenės akyse labiau spindės kaip Seimo pirmininkė, o ne Liberalų sąjūdžio vadovė, labai gali būti, kad savo populiarumu ji, jei ne pralenks, tai bent pavys G. Nausėdą.
Vienas ryškesnių reitingų pokyčių – prezidento Gitano Nausėdos populiarumo smukimas. Pernai rugsėjį prezidentą palankiai vertino 64,7 proc. respondentų, nepalankiai – 13 proc. Dabar jo palaikymas krito iki 53,8 proc., nepalaikymas kilo iki 26,1 proc. Ar tokį reitingų pokytį galima sieti su karantinu – prezidentas mažiau matomas viešumoje?
Manyčiau, kad taip. Prezidentas, na, ko iš jo tikimasi, koks prezidento vaidmuo? Ne tai, kad jis vidaus politikoje kažką blogai atliko ar darė, bet būtent tradicinės Lietuvoje prezidento funkcijos sunkiai gali būti vykdomos.
Tai reiškia, karantinui besitęsiant jo populiarumas ir toliau smuks? Nes, na, pastaruoju metu prezidentas dažnai komentuoja įvairius politinius įvykius, rodosi žiniasklaidai, apsilanko ir regionuose.
Matyt, to neužtenka. Visa ta sistema turi prisitaikyti. Turbūt reikia ne vienerių metų, kad viskas pasikeistų. 20 metų buvo vienas [prezidento funkcijų] įvaizdis, o dabar kitas.
Žinoma, reikėtų pagalvoti, kas čia dar galėjo būti (dėl krintančių reitingų – aut. past.). Gal dėl sveikatos apsaugos kažkur. Bet aš to nepastebėjau.
Atrodo įdomu, jog nepaisant to, kad prezidento palaikymas smuko, gyventojai vis tiek mano būtent jis geriausiai atstovauja jų interesams.
Taip. Jis išrinktas daugumos Lietuvos gyventojų tiesioginiuose rinkimuose. Ne taip paprasta [palaikymą] prarasti, reiktų daug padaryti, kad aplinkybės stiprios būtų, kad visa tai sumažėtų.
Žinoma, lyginant su kitais prezidentais, kurie buvo, jo reitingas yra mažesnis, bet jis išlieka, kaip prezidentas, aukščiausioje vietoje. Aš akcentuoju tą momentą, kad prezidentas pirmoje vietoje, antroje vietoje Seimo pirmininkė, trečioje – ministrė pirmininkė. Tai pagrindiniai politikos veikėjai Lietuvoje, jie vertinami pakankamai aukštai. Tas liudija apie sistemos stabilumą.
Smalsu, ar galime išvysti tokį vaizdą, kad Ingrida Šimonytė arba Viktorija Čmilytė-Nielsen savo populiarumu pasivys patį G. Nausėdą? (I. Šimonytę palankiai vertina 42,6 proc., nepalankiai – 39,3 proc. apklaustųjų, V. Čmilytę-Nielsen teigiamai vertina 45,6 proc., neigiamai – 33,2 proc. respondentų).
Gali, gali ir taip nutikti. Tai priklausys ir nuo to, kiek V. Čmilytė-Nielsen visuomenės akyse ar televizijos akyse asocijuosis su Seimo pirmininke. Kai reitingas asocijuojasi su Seimo pirmininku ar pirmininke, tradiciškai jis yra objektyviai aukštesnis negu asociacijos su kokiu partijos lyderiu.
Na, bet priminkite, ar tikrai Viktoro Pranckiečio reitingai buvo tokie aukšti?
Kaip Seimo pirmininkas, vykstant kokiems nors susistumdymams, jis neblogai atrodė. Praeitų metų birželio mėnesį pirmoje vietoje buvo Nausėda – 60 proc. [palaikymo balsų], Linas Linkevičius – 49 proc., Saulius Skvernelis dar buvo – 43 proc., Visvaldas Matijošaitis, Viktoras Pranckietis – apie 40 proc. buvo.
Taigi Kauno miesto meras pralenkė Seimo pirmininką.
Taip, gal V. Pranckietis ne pats idealiausias Seimo pirmininkas buvo. Bet, kadangi V. Pranckietis buvo susietas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kur pirmininkas labai neigiamai vertinimas, tai jo visai neblogas buvo rezultatas.
Kuo daugiau savarankiška dabartinė Seimo pirmininkė bus, tuo labiau ji gali pasiekti ir prezidentą. Kaip ir I. Šimonytė – kuo ji labiau asocijuosis kaip ministrė pirmininkė, o ne atstovaujanti kokiai partijai, tuo jai sėkmingiau viskas bus.
Kad jau apie I. Šimonytę užsiminėte, pakalbėkime apie Vyriausybę kaip instituciją. Vyriausybe pasitiki 24,9 proc. piliečių, užtat nepasitiki kur kas daugiau – 36,3 proc. Ar tai Vyriausybės priimamų sprendimų dėl karantino įtaka, ar tiesiog nusiteikimas prieš dešiniųjų suformuotą kabinetą?
Vienas dalykas, Vyriausybė Lietuvoje išimtiniais momentais teigiamą vertinimą turėjo. Tiesiog asociacijos su Vyriausybe – kad kažką privalo padaryti, pažadėjo, bet nepadaro. Tarkime, ministro pirmininko reitingai gali būti ir dažnai būna aukštesni negu Vyriausybės.
Bet tai turbūt priklauso nuo konkrečios asmenybės? Nes iš reitingų atrodo, kad žmonės nepasitiki Vyriausybe, bet pasitiki I. Šimonyte.
Labai retai būna, kad Vyriausybės reitingas būtų aukštesnis, kad būtų teigiamas. Išimtiniai tokie atvejai.
Ar buvo tokių atvejų?
Tiesą pasakius, praeita Vyriausybė karantino metu ant nulio beveik buvo. Bet daugiausiai tai buvo neigiami įvertinimai. Teigiamo įvertinimo reikėtų ieškoti.
Kaip ir Europos Sąjungoje, jeigu žiūrėtume Eurobarometro duomenis. Nebent skandinavai viską labai teigiama vertina. Bet bendrai Vyriausybė kelia tam tikrą nepasitenkinimą.
Dabar bandoma lyginti S. Skvernelio ir I. Šimonytės reitingus, nes S. Skvernelį pernai rugsėjį teigiamai vertino daugiau respondentų – 47 proc. teigiamai, 28,4 proc. neigiamai. Bet ar iš tikrųjų galima lyginti šiuos reitingus? Juk kontekstas, situacijos buvo skirtingos.
Aš todėl jų ir nelyginau. Tai skirtingos istorijos, skirtingi gyvenimai. S. Skvernelį, kaip politiką, pamenu todėl, kad jo reitingas gana nestabilus būdavo. Jis pats gal toks emocingas ir sukurdavo kažkokių įvykių, kurie pakeisdavo jo reitingus.
Kažkada kažkas pabėgo su automatu ir lakstė, ir tuomet labai pakilo S. Skvernelio reitingas. Jis pasakė keletą frazių ir kažkas žmonėms įstrigo. O kai jis kandidatavo į prezidentus, labai nesėkminga jam ta kampanija buvo. Kažką ne taip pasakė, ne ten, ir visai ne to žmonės laukė, ne tokio lyderio, jis visai ne lyderis ten pasirodė.
Per pandemiją gal ir daugiau galimybių buvo jam pasireikšti. Pavyzdžiui, Aurelijui Verygai tai akivaizdžiai į naudą išėjo, vienu metu jis net į pliusą buvo išėjęs. Ir S. Skverneliui situacija pernai, manau, aiškesnė buvo. Buvo kalbama, kad reikia skiepytis, kad netrukus kažkada bus skiepai, kad reikia saugoti.
O dabar, lyginant su tuo aiškumu, pernai buvo pasakymas, kad likimas jūsų rankose, o dabar – eiti į parduotuvę, ar neiti, atidaro, uždaro, barai atsidaro, užsidaro. Ką skiepys, anksčiau buvo aiškūs prioritetai, dabar – ir vienus, ir kitus, kažkas skundžiasi. Žymiai neapibrėžtesnė situacija.
Ar tai reiškia, kad I. Šimonytės reitingas ir bus pririštas prie to, kaip jai seksis susitvarkyti su pandemija, karantino ribojimais?
Manau, kad taip. Tai pagrindinis įvykis, pagrindinė žinia per televiziją. Niekas kitas negali tų įvykių nurungti. Ją mato ir nuo jos priklauso, kaip apie viską pranešti – ar griežtai, ar atsiprašant, ar ką nors atleidžiant. Čia prigimtiniai politiko sėkmės bruožai. To neišmoksi, tiesiog reikia labai jausti, turėti intuiciją.
Pavyzdžiui, Daliai Grybauskaitei tiko stiprus įvaizdis – kažką atleisti, nubausti. Valdas Adamkus, jeigu taip darytų, tai ne, jis apeliuotų į žmonių solidarumą, į vakarietiškas vertybes.
O I. Šimonytė irgi turi savo bruožtų, kuriuos ne taip lengva nusakyti. Bet ji nebūtų pasiekusi tokių aukštumų – juk vos prezidente netapo, – jei neturėtų tos Dievo duotos intuicijos, ką reikia sakyti ir ką daryti.
Šiek tiek apie ministrus. Atrodo gana neįprasta, kad 11 iš 14 ministrų per apklausą surinko daugiau nepalankių vertinimų nei palankių. Ar tai tipiška?
Na, visgi, kiek aš pamenu, aname kabine (S. Skvernelio Vyriausybėje – aut. past.) bent pradžioje buvo daugiau negu pusė teigiamų vertinimų. Tas atrodė kažkaip natūralu.
Pamenu, Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje gana jautriai buvo žiūrima – jeigu neigiamas reitingas, tai ir išvadas reikia padaryti. Į reitingus buvo žiūrima kaip į labai svarbų dalyką.
Žinoma, dauguma žmonių dabar nežino naujų ministrų. Matyt, anksčiau būdavo manoma, kad ministrai užima labai svarbias pareigas, jie vos ne pusdieviai. Jie būdavo labiau žinomi. O dabar įspūdis, kad ne taip lengva prisikalbinti, kad eitų dirbti į tokias pareigas. Ir vengia, ir matosi, kad net ne pusdieviai, bet net ir artimame profesiniame rate nelabai žinomi žmonės.
Taip susiklostė, kad žmonės nežino. Tai jau turbūt ne žmonių bėda, o susiklosčiusios konjunktūros, jeigu šis darbas nebėra patrauklus, jei atrodo, kad ten nuėjęs prarasi gyvenime darbo perspektyvas.
Kiek stebina, kad itin prastai tarp ministrų atrodo Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir jos bendrapartietė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Kiek šitoje vietoje galėjo atsiliepti, sakykime, Stambulo konvencijos, partnerystės, baudų už neapykantos kalbą klausimai, į kuriuos visuomenė reagavo labai jautriai?
Manau, kad dėl E. Dobrovolskos gal įvaizdis yra, kad ji nėra teisės mokslų daktarė, nėra nusipelniusi profesiniame kelyje. Na, taip ar ne, bet įvaizdis toks susiformavo.
O A. Armonaitė akivaizdžiai susijusi su tokiais rezonansiniais momentais – dėl kanapių, dėl vienos lyties šeimų. Prieš metus jos reitingas buvo teigiamas – ir kovo, ir birželio mėnesį. Tuo metu Laisvės partija asocijavosi su pliažais Lukiškių aikštėje.
O dabar A. Armonaitės neigiamo reitingo augimas tiesiog dvigubėja. Dabar 50,9 proc. vertina neigiamai, 21,6 proc. vertina teigiamai. Bet vienintelė grupė, kuri teigimai vertina – tai jaunimas.
Kokia apskritai situacija su Laisvės partija? Rodosi, kad jie neperkoptų Seimo rinkimų kartelės, nes pasisakančių, kad už partiją balsuotų, dalis nesiekia 5 proc.
Iš tikro nėra taip. Apklausoje Laisvės partija surinko 4 proc. – 40 žmonių nuo 1000. Bet dar 26,5 proc. nežino už ką balsuoti, 12,6 proc. nebalsuotų. Iš viso virš 40 proc. tų, kurie neateitų ir nedalyvautų. Juos atmetus, kaip rinkimuose, kai skaičiuojama nuo tų, kurie atėjo, tada gaunasi 7 proc.
Jie per rinkimus daugiamandatėse gavo 9 proc., dabar turi 7 proc. Tai visai geras rezultatas. Gal šiek tiek mažiau, bet šiek tiek išaugo Liberalų sąjūdžio palaikymas. Bet iš esmės Laisvės partija praeitų. Tik A. Armonaitės asmeninis reitingas labai neigiamas.
Na, ir pabaigai – šiek tiek apie nepopuliariausius politikus. Jau ne pirmus metus tarp jų – dviejų populiariausių partijų lyderiai – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis. Ar tai jau neapykanta jiems iš įpročio?
Svarbu, kad jie tarp savo rinkėjų būtų populiarūs. G. Landsbergis tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurie yra pirmoje vietoje, rinkėjų yra labai gerai vertinamas. Viktoras Uspaskichas savo aplinkoje turi aukštą vertinimą.
Bet būna išimtys. Va, V. Čmilytė-Nielsen – jos dabartinis augimas labiau susietas su tuo, kad ji Seimo pirmininkė, o ne tik dėl to, kad ji Liberalų sąjūdžio pirmininkė. Šitoje apklausoje Mindaugas Sinkevičius – laikinai einantis LSDP pirmininko pareigas – pas jį pliuso ženklas yra. Jeigu žiūrėti pagal teigiamų ir neigiamų balsų skirtumą, jis yra iškart po Nausėdos.
Pažiūrėjau pagal socialinius demografinius rodiklius, visose grupėse jis yra teigiamai vertinamas, netgi teigiamai jį vertino ir TS-LKD elektoratas. Matyt, į jį žiūrima šioje apklausoje, nes jis savivaldos klausimu pasirodė daug televizijoje. Juk žmonės absoliučiai už tai, kad merų būtų tiesioginiai rinkimai.
Bet tai dažniau išimtys negu dėsniai. Tomaševskis, Kirkilas, Armonaitė, Landsbergis – visa plejada su neigiamu įvertinimu, bet tai netrukdo jiems triumfuoti rinkimuose.
***
Gyventojų nuomonės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu balandžio 8–17 dienomis atliko bendrovė „Vilmorus“. Apklausoje dalyvavo 1001 respondentas iš miestų ir kaimų.
