Vasario 22 – kovo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gegužės 12 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose už dabartinį Daukanto aikštės rūmų šeimininką savo balsą atiduotų 40,4 proc. respondentų.
Savarankiškai išsikėlusį I. Vėgėlę gegužę palaikytų maždaug dešimtadalis rinkėjų – už teisininką balsuotų 11,1 proc. apklausos dalyvių. Tyrimo rezultatai rodo, kad panašios paramos sulauktų ir konservatorių kandidatė I. Šimonytė, už kurią būtų nusiteikę balsuoti 9,1 proc. apklaustųjų.
Tuo metu antisemitiniais pareiškimais pagarsėjęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis rinkimuose sulauktų 5,6 proc. balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) keliamas kandidatas Aurelijus Veryga – 3,4 proc. rinkėjų palaikymo. Panašūs rezultatai prognozuojami ir save išsikėlusiam Eduardui Vaitkui, už kurį balsuotų 2,8 proc. respondentų.
Už dar keturis politikus, siekiančius prezidento posto, ketintų balsuoti maždaug po 2 proc. rinkėjų: Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas Giedrimas Jeglinskas sulauktų 2,4 proc. balsų, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas bei buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus – po 2,1 proc. balsų, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – 2 proc. rinkėjų palaikymo.
Nors savarankiškai save iškėlęs kandidatas Zenonas Andrulėnas jau iškrito iš rinkiminės kovos, už jį būtų balsavę 0,4 proc. rinkėjų. Tačiau prasčiausia situacija Gediminui Kniukštai bei Arūnui Rimkui – nė vienas apklausos dalyvis nenurodė ketinantys balsuoti už šiuos nepriklausomus kandidatus.
Dešimtadalis apklaustų rinkėjų – 10,1 proc. – nurodė vis dar nežinantys už ką balsuoti, o 8,5 proc. respondentų nurodė nebalsuosiantys nė už vieną iš 13 kandidatų.
„Baltijos tyrimų“ direktorė tvirtina, kad intriga rinkimuose vis dar išlieka
Komentuodama prezidentinius reitingus „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad nepaisant didelio G. Nausėdos atotrūkio intriga rinkiminėje kampanijoje vis dar yra. Pasak jos, kol kas nėra aišku, kiek kandidatų sugebės surinkti parašus ir tęsti kovą dėl šalies vadovo posto. Taip pat, teigia sociologė, galima kelti klausimą, ar tikrai gegužę vyksiantys rinkimai bus lengvas pasivaikščiojimas dabartiniam šalies vadovui.
„Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo, kaip aktyviai žmonės eis prie balsadėžių“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
O tai, pasak jos, priklausys nuo rinkiminių kampanijų aktyvumo ir veiksmų, kuriais kandidatai aplink save telks elektoratą.
Taigi, tęsė R. Ališauskienė, galima kalbėti apie dar vieną rinkimų intrigą – kas galėtų būti G. Nausėdos varžovas antrajame ture. Žvelgiant į reitingų lentelę, veikiausiai tai bus premjerė I. Šimonytė arba pandemijos metu išgarsėjęs advokatas I. Vėgėlė. Tam tikra prasme, sutiko „Baltijos tyrimų“ direktorė, konkurencija dėl antrosios vietos pirmajame rinkimų ture bus kova tarp dviejų skirtingų politinių koncepcijų ir mažai persidengiančių elektoratų.
„Jų rinkėjai ganėtinai skirtingi. I. Šimonytės rinkėjų gretose didesnė dalis jaunimo, o Vėgėlės elektoratas pasiskirstęs tarp įvairesnių amžiaus grupių“, – sakė R. Ališauskienė.
Todėl, pažymėjo ji, I. Šimonytei ypač svarbu bus rinkimams aktyvuoti jaunimą. Tai, svarsto sociologė, įvertinus konservatorių elektorato lojalumą rinkimų metu, gali būti itin svarbus veiksnys.
Kita vertus, pažymi ji, jaunimas Lietuvoje sudaro mažesnę visų rinkėjų dalį.
„Vyresnio amžiaus žmonių tarp rinkėjų yra dvigubai daugiau nei jaunimo. Ir vyresnio amžiaus žmonės aktyvesni. Kita vertus, tarp jaunimo šiuo metu didžiausia dalis, kurie dar nenusprendė ką rinkti“, – sakė R. Ališauskienė.
„Pamatysime, kaip seksis debatuose, nuo to daug kas priklausys“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.
2024 metų vasario mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ jau 360 kartą atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“.
Apklausa vyko 2024 m. vasario 22 – kovo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis). Apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
