G. Nausėda Lietuvoje buvo nemažai kritikuotas dėl silpnokos paramos Ukrainai bei delsimo važiuoti į Kijevą. Ten ketvirtadienį turėtų vykti ir Užsienio reikalų ministras, prieš savaitę iš Kijevo grįžo Lietuvos premjerė.
Tai, kad Lietuvos prezidentas taip pat vyks į Kijevą, kartu su Lenkijos prezidentu, paaiškėjo tik antradienį. Jo patarėja užsienio reikalams Asta Skaistgirytė prieš kurį laiką tikino, kad prezidentas į Kijevą važiuos, jei gaus kvietimą. Vėliau buvo sakoma, kad vizitas vyks tada, kai Ukrainai bus labai blogai.
Dėkojo už ginklus ir palaikymą
Ukrainos prezidentas po susitikimo dėkojo kaimyninių šalių prezidentams už atvykimą, palaikymą ir ginklų tiekimą.
„Esu dėkingas kiekvienam iš prezidentų, kurie atvyko. Svarbu ir, kad diplomatai lieka ir tęsia savo misijas, dirba čia. <...> Mes turime į Rusijos veiksmus žiūrėti, kaip į agresiją“, – sakė Ukrainos prezidentas. Jis tikino, kad reikia koordinuoti pastangas, kaip bus kovojama su Rusijos agresija.
Kalbėdamas apie dabartinę padėtį Ukrainoje Volodymyras Zelenskis apgailestavo, kad Ukraina nepriklauso jokiems gynybos aljansams, todėl turės gintis viena, nors ir remiama partnerių.
„Mes sutariame, kad saugumo struktūrą Europoje reikia renovuoti, šis šedevras turi apimti ir Ukrainą. Ukraina nėra įtraukta į jokį saugumo aljansą, mes turime apsiginti patys vieni tik su partnerių pagalba. Mums reikia saugumo garantijų, NATO narystė padėtų. Aplink mus yra 150 tūkst. Rusijos karių, jie yra pasienyje, apsupę mus. Rusija turėtų užtikrinti mūsų šalies saugumą, siūliau Putinui sėsti prie stalo ir derėtis“, – kalbėjo V. Zelenskis, pabrėžęs, kad kol kas neturi aiškaus sprendimo, kokių priemonių prieš Rusiją imsis jo šalis, tai, pasak jo, prikslausys ir nuo Rusijos veiksmų.
Siūlys sankcijas ir prieš Rusijos piliečius, neduos vizų
Lenkijos prezidentas po susitikimo sakė, kad tikisi, jog karas neprasidės ir ragina Rusijos prezidentą susilaikyti nuo įsakymų imtis karinės grėsmės prieš Ukrainą. Jis pabrėžė, kad šis prezidentų susitkimas nėra pirmas ar paskutinis, tarpusavyje kalbamasi, pasak A. Dudos, nuolatos.
„Niekas, kas susiję su mumis, negali vykti be mūsų. Šis susitikimas yra mūsų paramos Ukrainai ženklas. Mes, kaimyninių šalių prezidentais, stovime čia prieš jus, o Rusija yra ta kaimynė į kurią kreipiamės prašydami taikos.
Žinau, kad Rusijos piliečiai nori gyventi taikiai, kurti savo ateitį, būti vertinami, kaip geri žmonės. <...> Mūsų pokalbio metu kalbėta apie saugumo klausimus, nes Rusijos veiksmai kelia didelį nerimą. Esame susirūpinę dėl kiekvieno būsimo žingsnio. Tai grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui. Keičiamės informacija apie veiksmus, aptariame iniciatyvas.<...> Stebime, kaip saugumo sistemos struktūra yra ardoma. Ši sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti ES ir NATO solidarumą“, – sakė Lenkijos prezidentas.
Jis pabrėžė, kas Lenkija remia Ukrainą ir ragina Rusiją nutraukti esminius tarptautinės teisės pažeidinėjimus.
„Ji privalo laikytis taisyklių, jei save laiko didžia tauta ir tarptautinės bendruomenės dalimi“, – rėžė jis, patikinęs, kad palaikys stiprių sankcijų prieš Rusiją pusę ir jei taip reiks, palaikys iniciatyvą Rusijos piliečiams neišduoti Šengeno vizų.
Lietuva Ukrainą rems kaip tik gali
Lietuvos prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas po prezidentų susitikimo, pabrėžė, kad atvyko į Kijevą palaikyti Ukrainos.
„Lietuva su jumis, Ukraina. Įžūlus elgesys Rusijos, nestebina, prieš 8 metus, tai prasidėjo Kryme ir Donbase. Luhanskas ir Donetskas yra ir visada bus Ukrainos dalis, Lietuva niekada nepražins jokių bandymų pakenkti šalies vientisumui. <..> Galite tikėtis visokeriopos pagalbos, Ukrainą palaikysime visomis įmanomomis priemonėmis.
Laikas imtis veiksmų, sveikinu ES imantis sankcijų, sveikinu, kad jos derinamos su JAV. NATO taip pat turi pasiųsti signalą, kad atvirų durų politika bus tęsiama. Negalime leisti, kad karinė grėsmė ir smurtas taptų lemiamu veiksniu. <...> Ukrainiečiai įrodė, kad rimtai žiūri į savo europinius siekius, atėjo laikas mums duoti Ukrainai kelią eiti tolyn. Šią neramią valandą mano ir visų lietuvių mintys yra su broliška tauta. Siautėjančio blogio akimirkoje turime būti susitelkę ir vieningi“, – aiškino Lietuvos vadovas.
Pasak G. Nausėdos, savo agresyviais veiksmais Rusija mėgina išsikovoti derybinę poziciją ir kalbėti iš jėgos.
„Štai kodėl kyla tokie reikalavimai, uždarų durų politika NATO ir panašiai. Mes negalime dalyvauti šiame jėgos žaidime, nes kalbame apie dalykus, kurie nėra apsikeitimas vertybėmis, o kertiniai NATO principai, kurie grįsti kolektyviniu saugumu ir atgrasymu. Be jų NATO netektų prasmės. Ne kažkas kitas esantis už NATO ribų turi pasakyti, kad mes turime perrašyti tuos principus, ne Putinas sukūrė NATO“, – griežtai kalbėjo G. Nausėda.
Tiesioginę transliaciją galite stebėti ir čia:
Primename, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.
Savo ruožtu „nepriklausomi“ regionai pareikalavo Ukrainos atsitraukti iš Donetsko ir Luhansko administracinio regiono teritorijos, vietos, kuri dar nėra okupuota separatistų.
JAV mato invazijos pradžią
Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų pasiuntimas į separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje prilygsta „invazijos pradžiai“.
Ši griežtesnė žinia buvo paskelbta po atsargesnio JAV atsako į Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių darinių nepriklausomybę.
V. Putinui pasirašius įsaką dėl Rusijos pajėgų dislokavimo tose teritorijose Vašingtonas iš pradžių vengė šiuos žingsnius vadinti „invazija“. Kelias pastarąsias savaites Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kalbėjo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą taptų pagrindu įvesti Maskvai niokojamas ekonomines sankcijas.
Tačiau tvyrant abejonėms, kokie yra V. Putino tikrieji ketinimai, J. Bideno administracija tik po 12 valandų sugriežtino toną. „Taip, manome, kad tai invazijos pradžia – Rusijos vėliausias įsiveržimas į Ukraina. Ir jau matote mūsų atsako pradžią – kaip sakėme, jis bus greitas ir rūstus“, – televizijai CNN sakė nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Jonathanas Fineris.
Baltieji rūmai taip pat sveikino Vokietijos ankstesnį sprendimą sustabdyti licencijos išdavimą Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.
J. Bidenas „aiškiai leido suprasti, jog jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą, mes veiktume su Vokietija, kad užtikrintume, jog „Nord Stream 2“ nejudės į priekį. Praeitą naktį glaudžiai konsultavomės su Vokietija ir sveikiname jų pranešimą. Šiandien mes prisidėsime savo pačių priemonėmis“, sakoma Baltųjų rūmų atstovės Jen Psaki tviterio pranešime.
V. Putinas smarkiai paaštrino krizę, pirmadienį vakare paskelbęs, kad pripažįsta Ukrainos rytinių Luhansko ir Donecko sričių teritorijose įkurtų separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę, ir sakė, kad Rusijos kariuomenė bus atsakinga už „taikos palaikymą“.
Antradienį Rusijos parlamento aukštieji rūmai suteikė leidimą V. Putinui naudoti kariuomenę už šalies ribų. Vis dėlto autoritarinis lyderis vėliau pareiškė, kad tai nereiškia, jog Rusijos kariuomenė į separatistų teritorijas bus pasiųsta artimiausiu laiku, ir kad tai priklausys nuo „padėties vietoje“.
Tačiau V. Putinas pasiuntė kitą nerimą keliančią žinią, pareiškęs, kad separatistų „liaudies respublikas“ Maskva pripažįsta visoje Luhansko ir Donecko sričių teritorijoje, nors dalį jos šiuo metu tebekontroliuoja Kijevo vyriausybė. Jis pridūrė, kad dėl tikslių sienų turėtų būti susitarta per separatistų atstovų derybas su Ukrainos vyriausybe.
Ši nuostata didina pavojų, kad separatistai sieks išplėsti šiuo metu savo kontroliuojamas teritorijas Donbase. Jungtinės Valstijos ir kitos Kijevo sąjungininkės Vakaruose smerkė Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimus, bet Vašingtonas iš pradžių kalbėjo atsargiai.
J. Bidenas nedelsdamas įvedė ekonomines sankcijas Luhansko ir Donecko separatistams. Visgi vienas JAV pareigūnas, paklaustas, ar bus tolesnių sankcijų Rusijai, žurnalistams sakė: „Ketiname vertinti, ką padarė Rusija.“
Pareigūnas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos jau buvo slapta siunčiamos į separatistų teritorijas pastaruosius aštuonerius metus. „Rusijos pajėgų pasiuntimas į Donbasą nebūtų naujas žingsnis, – kalbėjo pareigūnas. – Toliau laikysimės diplomatijos, kol nepradėjo važiuoti tankai.“
Vėliau pirmadienį Baltųjų rūmų atstovė pirmąkart atskleidė, kad bus skelbiamos naujos sankcijos, siųsdama žinią, kad pozicija griežtėja.
