„Dėl sankcijų patvirtinimo noriu atkreipti dėmesį, kad tai iš tiesų yra ne tiek apimtimi, kiek savo principu beprecedentis atvejis, kuomet atsakas į Rusijos veiksmus yra parengtas ne tik tarp 27 Europos Sąjungos valstybių, ką irgi kartais sunku suderėti ir sutarti, bet jis yra bendras Vakarų atsakas.
Prie to paties sankcijų paketo prisijungė JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, iš dalies netgi Japonija. <...> Prie to europinio stalo, jis tapo kur kas didesnis ir mes turime labai platų visų Vakarų aljansą“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį kalbėjo G. Landsbergis.
Ministro teigimu, pats sankcijų sąrašas apima didelę dalį sprendimų priėmėjų Rusijoje, taip pat – juridinius asmenis, kurie finansuodami ar kitais būdais prisideda prie Rusijos agresijos Ukrainoje.
Ministras teigė žinantis, kad svarstant sankcijas, buvo pateiktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimojo rato sąrašas, neįtraukiant į jį pačio prezidento ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, kuriems taikomos išimtys.
„Artimas ratas buvo tikrai pasiūlytas. Ar rastas sutarimas, dar neturiu informacijos“, – tvirtino G. Landsbergis.
Pasak jo, Lietuvos pozicija buvo taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas, dėl kurių būtų įmanoma sutarti tą pačią dieną.
„Mano pasisakymas buvo tas, kad jei aplink stalą yra daugiau sutarimo plėsti sankcijas, plėskime jas. Bet jei mes matome, kad tai persikelia į dar vieną dieną ir derybos atsinaujina ir mes nebespėjame drauge su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis valstybėmis, tai geriau imkime ta imtimi, kuri yra suderėta“, – pasakojo G. Landsbergis.
Jis tvirtino, kad yra tarp tų Europos užsienio reikalų ministrų, kurie norėtų, kad sankcijos Rusijai būtų platesnės.
„Kad jos būtų stipresnio atsako, labiau atgrasančio atsako. Bet sprendimai priimami konsensusu ir mes turime ieškoti bendro sutarimo. Turime sutikti su tuo, kad šiandien sprendimų priėmimo greitis, o ne besitęsianti diskusija yra svarbiau. Dėl to sutikome su tuo, kas yra, su galimais papildymais“, – dėstė ministras.
„Tai, kas yra paruošta, sankcijų gylis tolimesnės atakos atveju, iš tikrųjų yra didelis paketas. Jis tikrai skausmingas. Noriu tikėti, kad net ir tai nėra pabaiga. Daugelis Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių atbunda realiai, ką Rusija daro“, – pridūrė jis.
Džiaugiasi siunčiamais JAV kariais
„Antras svarbus dalykas – vakar duotas Jungtinių Amerikos Valstijų pažadas stiprinti Baltijos valstybių saugumą. Tai yra itin svarbi žinia, kurios laukė daugelis mūsų ne tik Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje.
Tai reiškia, kad situacija yra vertinama labai rimtai ir mūsų nuolatinis Baltarusijos militarizacijos kėlimas neliko be atsako. Ta situacija, kaip mes ją matome, kad Rusijos kariai Baltarusijoje kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir pačiai NATO, yra išgirsta ir priimama labai rimtai“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, nei tikslus skaičius, nei JAV pajėgų pobūdis kol kas nėra žinomas.
