Trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vyko jau antras pasitarimas, kuriame siekta apkalbėti, ką reiktų daryti, jei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju dalis žmonių iš ten lėktuvais, laivais ar pėsčiomis patrauktų į kaimynines šalis.
Šiuos scenarijus modeliuojanti VRM siekia pasiruošti visiems įmanomiems nutikimams, kalbasi su savivaldybėmis, nevyriausybininkais, o reikalui esant, matyt, būtų pasitelkti ir paprasti Lietuvos gyventojai, kreiptasi į verslą.
Savivaldybės skaičiuoja lovas
Ministerija su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais sutarė iš anksto sudaryti apgyvendinimui tinkamų objektų sąrašą, žinoti kiekvienos savivaldybės pajėgumus ir poreikius.
Su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, „Carito“, Maltos ordino pagalbos tarnybos, „Maisto banko“ atstovais aptarti teisiniai bendradarbiavimo aspektai, taip pat – kur ir kokias socialines paslaugas, esant reikalui, galėtų teikti nevyriausybinės organizacijos.
„Tikėkimės, kad to niekada neprireiks. Tačiau geopolitinė realybė verčia iš anksto apgalvoti ir numatyti, kokie objektai galėtų būti pritaikyti dideliam iš konflikto zonų bėgančių žmonių srautui apgyvendinti, kaip spręstume maitinimo klausimus, kaip būtų organizuojamas humanitarinės pagalbos teikimas“ – po pirmojo susitikimo, vykusio pries kelias savaites, sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasibaigus trečiadienio susitikimui, ministrė sakė, kad duomenis apie padėtį atsiuntė trečdalis savivaldybių, taip pat dėliojami žmonių registracijos planai, galimi pabėgėlių atvykimo keliai.
„Mūsų dabar pagrindinis darbas – kaip sudėlioti Migracijos departamento registracijos centrus, nes akivaizdu, kad reikėtų tuos žmones suregistruoti, suteikti jiems informaciją, nukreipti“, – teigė ministerijos vadovė.
Ministrės teigimu, šalies institucijų darbas priklausytų nuo galimų scenarijų.
Nevyriausybininkai kuria įvairius scenarijus
„Raudonojo Kryžiaus“ vadovė Kristina Meidė sakė, kad jie tikrai ruošiasi galimam pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiui, nes nesena migrantų krizė parodė, jog viskas vyksta greičiau ir efektyviau, kai yra bent šioks toks pasiruošimas.
„Jau iš šios krizės išėjome stipresni, darėme pasirengimą, nes nežinojome, kaip dabartinė migrantų krizė vystysis, kiek dar bus žmonių, koks srautas. Galėjo būti dar daug tūkstančių ir labai įvairių variantų. Darėmės sau tokių pratimų, mes kol kas tai vadiname „stalo žaidimais“, bet, kad apsitarti ir žinoti, kam turime būti pasirengę, kaip dėliotis prioritetus, kokias pamokas išmokti, tai tikrai ruošiamės. Scenarijai, kuriems būtume pasiruošę būtų vertingi“, – sakė „Raudonojo Kryžiaus“ vadovė.
Ji tikino, kad yra žinoma, ko reikia, kai didelis skaičius žmonių užplūsta šalį: drabužių, maisto, psichologinės pagalbos, srautų reguliavimo. Tam reikia savanorių, todėl jie ruošiasi bent pirmiesiems žingsniams, jei nutiktų įvairiausios kilmės krizės.
„Net jei būtų toks scenarijus, nors nenoriu pasakyti, kad jis galimas, kad čia atvyks dešimtys tūkstančių žmonių, tai jiems būtų rastos įvairiausios vietos. Jei reiktų gelbėtis žmonėms, jie būtų apgyvendinti arenose ar kažkur kitus. Nors nemanau, kad to prireiks“, – svarstė K. Meidė, patikinusi, kad „Raudonasis kryžius“ aktyviai bendradarbiauja su kitomis šalimis, pasikalbama, kuo galėtų padėti vieni kitiems.
„Jei kokia nors šalis atsidurtų blogesnėje situacijoje (tarkime Lenkija), mes bendradarbiautume ir teiktume pagalbą. Šiandien nieko tikslaus nesame sutarę, bet nelaimės atveju daug šalių mestųsi į pagalbą“, – kalbėjo K. Meidė.
Vyktų per Lenkiją, aplenktų Baltarusijos miškus
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmirtijevas tv3.lt sakė, kad VRM siekia įsivertinti, kiek žmonių gali priimti. Pirminė informacija iš savivaldybių skelbia, kad kol kas galima priimti apie 6 tūkst. žmonių. Tiek būtų apgyvendinimo vietų.
„Scenarijų negalėčiau pakomentuoti, bet yra galimybė, kad atvyks tikrai nemažai žmonių. Mes kalbame nuo 3 iki 30 tūkst. čia tokie pirminiai scenarijai, mes juos derinsime. Reikia turėti dialogą ir su kaimynais, sužinoti ir jų planus“, – sakė viceministras.
Anot jo, visa tai kol kas hipotetiniai planai, bet svarbu būti pasiruošus visokiems nutikimams. Jei būtų didesnis skaičius pabėgėlių, būtų remtasi gyventojų, savivaldos pagalba, būtų organizuojamas darbas per didžiulius centrus. Jei skaičius bus gerokai didesnis, bus įjungti kitokie pajėgumai, šiai dienai dėliojamos veikimo schemos.
„Vertiname, kad atvyktų pabėgėliai per Lenkiją link mūsų. Tai sausumos kelias ir atstumai nėra milžiniškai. Turime pasiskaičiavę, kiek žmonių nuo 2014 metų čia apsigyveno, tai manome, kad ir jie priimtų savo šeimos narius, gimines. Taip pat yra skrydžių galimybė, kurios neliktų konfliktui įsibėgėjus, bet pradiniais momentais būtų galima pakliūti ir per ten. Kalbant apie patekimą iš Rusijos ir Baltarusijos, tai ši tikimybė gerokai mažesnė, nebent kalbėsime apie žmones, kurie ten jau yra“, – kalbėjo VRM viceministras.
Anot jo, visa Europos Sąjunga sukrus, jei bus didelis pabėgėlių antplūdis, bus, matyt, pasidalyta kvotomis.
„Ukrainoje gyvena daug žmonių, tai reikia įvertinti. Kaimyninės valstybės, manau, dalyvaus pirmose gretose, tarpusavyje Baltijos šalys priims kažkokį sprendimą, kaip greitai reaguoti. Svarbu susitarti su lenkais, latviais, kad procesai vyktų. <...> Paskutinė migracijos krizė parodė, kad nevyriausybininkų įsitraukimas svarbus. Mes norėtume turėti laisvas pareigūnų rankas, perduoti darbus, susijusius su logistika, maisto tiekimu, srautų reguliavimu. Jų įtraukimas būtų labai svarbus šiuo atveju“, – tv3.lt sakė viceministras, pripažinęs, kad gali tekti keisti tam tikrus teisės aktus, ruošti papildomą informaciją atvykėliams.
Jis patikino, kad nenori gąsdinti visuomenės apie galimus pavojingus įvykius kaimynystėje, tikimasi išvengti blogo scenarijaus, bet atmesti jo taip pat neišeina.
„Matome įtampas, reikia ruoštis. Norime būti viskam pasiruošę“, – sakė viceministras.
