Apie tai trečiadienį R. Urbonaitė ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis diskutavo laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Trečiadienį paaiškėjo, kad 1988-aisiais G. Nausėda įstojo į Komunistų partiją. Kilus skandalui prezidentas davė išskirtinį interviu minėtai TV3 laidai.
Anot R. Urbonaitės, naujausi G. Nausėdos komentarai rodo, kad prezidentui paaiškėję faktai yra svarbūs.
„Matome, kad jis šiek tiek painiojasi, vadinkime, parodymuose, kad yra daug neatitikimų. „Nieko nedariau“, bet iš kitos pusės čia pat aiškina, kad kažkas jį galėjo matyti partijos susirinkimuose. Ir daugelis kitų faktų.
Prezidentas turėtų suvokti, kad paaiškinimas, jog antras puslapis neprivalomas, kai dalį jo užpildai, neleidžia pasakyti visuomenei, kad tiesiog pražiopsojai. Man atrodo, kad turime situaciją, jog tai buvo apmąstytas sprendimas neviešinti to fakto, bet dabar situacija yra tokia, kad paviešinimas tokiu būdu, koks įvyko, prezidentui yra vienas nemalonesnių“, – svarsto politologė.
Š. Liekio teigimu, dabartinė G. Nausėdos retorika rodo, kad prezidentas jaučia kaltę dėl savo sprendimo. Vis dėlto, anot politologo, kaltės jausmas yra nereikalingas.
„Brežnevo, Gorbačiovo laikais, kad iš partijos išmestų, reikėjo turėti didelių problemų šeimoje – paprastai šeimyninės aplinkybės lemdavo, kodėl žmonės buvo šalinami. Didžiosios dalies TSKP narių, žlugo Sovietų Sąjunga, turime posovietines respublikas, narystė automatiškai praktiškai visų nutrūko. Valstybė žlugo, žlugimas užėmė porą metų įvairiose respublikose. <...> Kaltės jausmo tikrai nereikia jausti ir reikia žiūrėti į ateitį, galvoti, kaip šioje situacijoje toliau argumentuoti ir kalbėti“, – tikina jis.
Vis dėlto, R. Urbonaitės teigimu, atrodė, kad situaciją suvaldyti galima. Vis dėlto, po G. Nausėdos interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ atrodo, kad jo įvaizdis stipriai sumenko.
„Prezidentas sukėlė dar daugiau klausimų. Tas interviu yra sumaltas tiek, kad dabar ieškoma priešų, sąmokslo teorijų ir viso kito. Aš manau, kad šiandien su šiuo savo interviu prezidentas labai stipriai pablogino savo situaciją ir tas įvaizdis gerokai pasilpnėjęs, nes tokio prezidento aš dar nemačiau.
Manau, kad jis veliasi į sau labai nepalankią istoriją“, – pabrėžia politologė.
Stojimą į Komunistų partiją Nausėda vadina klaida
Stojimą į Sovietų Sąjungos Komunistų partiją prezidentas G. Nausėda vadina jaunystės klaida.
„Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė 1987 metais, baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjęs pašvęsti gyvenimą mokslui, troškęs mokslininko karjeros.
„Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – BNS sakė jis.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – prisipažino G. Nausėda.
Anot jo, 1988 metų birželį susikūrus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei ir prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis pasinėrė į jį, o ne į Komunistų partijos veiklą.
„Bet – kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – sakė prezidentas.
Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais tapo nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos nare. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.
Visi sakiniai pagal tą patį šabloną, jau žinau kada ką pasakys, kada bus reikšminga pauzė, o tada TAAAAIII.......