šarūnas liekis

Sąjungininkų parama Ukrainai braška per visas siūles. Amerikiečiai nesutaria dėl finansavimo ir rūpinasi Izraeliu, o europiečiai arba nebetiekia paramos, kaip Lenkija ir Slovakija, arba nevykdo įsipareigojimų dėl amunicijos.  Kas laukia Ukrainos, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologas Šarūnas Liekis. Kas dabartiniame politiniame kontekste laukia Ukrainos? Ukrainos laukia sunkios dienos, sunkūs mėnesiai.

Prieš dvejus metus buvo priimtas Lietuvos ir Kinijos santykius sugadinęs sprendimas steigti Lietuvoje Taivano atstovybę. Sprendimas buvo aiškinamas vertybinės užsienio politikos principais. Valdantieji sakė tikį, kad Lietuvos keliu eis ir kitos Vakarų šalys. Apie tai, kur mus nuvedė ši vertybinė politika, kalba politologas Šarūnas Liekis. Prieš dvejus metus mes atidarėme Taivano atstovybę.

Prezidentas Nausėda ragina per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje suteikti Ukrainai aiškią narystės perspektyvą. Tačiau Jungtinių Valstijų pozicija nėra palanki pagreitintam Ukrainos priėmimui į NATO. Apie Ukrainos narystės NATO problemą ir apie Švedijai vis dar skandalingai neatidaromas duris į Aljansą laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo politologas Šarūnas Liekis.

Savo komentarais apie stojimą į Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė dar daugiau klausimų, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, prezidentas painiojasi savo paties atsakymuose ir veliasi į sau labai nepalankią padėtį.

„Dėmesio centre“ – prezidento Gitano Nausėdos atsakymai, kodėl jis 1988 m., jau prasidėjus atgimimui, įstojo į komunistų partiją ir to nenurodė kandidatuodamas į prezidentus. Kaip tai gali pakeisti visuomenės požiūrį į prezidentą? Ar šis biografijos faktas gali sutrukdyti tapti prezidentu antrai kadencijai? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinsis M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Bene svarbiausias ir baisiausias besibaigiančių metų įvykis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Daliai analitikų kalbant apie 2023 metais ateisiančią kruvino konflikto pabaigą, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūno Liekis sako, kad pergalę nulems tai, kuri pusė investuos daugiau lėšų.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų bei daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien pakvies ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad praėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuos politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), jos pirmininke paskyrė teisininkę Jolantą Petkevičienę. Už J. Petkevičienės kandidatūrą balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 15, 19 parlamentarų susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas. Per slaptą balsavimą palaikymo pritrūko teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teiktam kandidatui Jonui Udriui. Už jo kandidatūrą balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 62, 34 susilaikė, du biuleteniai sugadinti.

Į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prezidento Gitano Nausėdos deleguojamas politologas Šarūnas Liekis kaltina Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) spaudimu, konservatoriai kaltinimus neigia.

Naujausia visuomenės apklausa negailestinga Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui – iš 14 ministrų teigiamai vertinami vos 3. Nespindi ir pati premjerė – palankiaI ir nepalankiaI į ją žiūrinčiųjų yra maždaug po vienodai. Populiariausiu šalies politiku išlieka į mūšį su konservatoriais stojęs prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam simpatijų taip pat šiek tiek sumažėjo.

Lietuva pasirinko – daugiausia balsų Seimo rinkimuose surinko konservatoriai ir jau paskelbė, su kuo ketina formuot koaliciją. Valdančiąją koaliciją jie ketina formuoti su dviem liberaliomis jėgomis, tačiau kol kas konservatoriai kategoriškai atsisako kalbėti apie postų dalybas. Partijos lyderiai tvirtina turintys savo kandidatus, tačiau ketina įsiklausyti į koalicijos partnerių lūkesčius dėl postų.

Visi Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai sulaikyti arba išvaryti iš šalies, išskyrus Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič. Kokių dar veiksmų imsis Aleksandras Lukašenka? Kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Šarūnu Liekiu.

Neramumai Baltarusijoje, prasidėję rugpjūčio 9-ąją po prezidento rinkimų, vis dar nesibaigia, o Aliaksandro Lukašenkos režimas imasi visų įmanomų būdų išlaikyti valdžią. Dar vakar pranešta, kad kaukėti asmenys nuo ryto bandė įsiveržti į paskutinės laisvėje vis dar esančios Koordinacinės Tarybos narės Sviatlanos Aleksijevič butą.

Į kovą su koronaviruso plitimu stojęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai kritikos. Medikai nesustodami tvirtina, kad svarbiausia kovoje su koronavirusu – kuo platesnis testavimas, vis garsiau girdima, jog šalies ligoninėse trūksta net būtiniausių apsaugos priemonių. Kritikos strėlių pažeria ir miestų merai, jie neigiamai vertina kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnius.

Dar trečiadienį Rusijos Vyriausybė su Dmitrijumi Medvedevu priešaky atsistatydino. Tai sukėlė įvairių diskusijų apie galimus pokyčius Rusijoje. Prezidentas Vladimiras Putinas netrukus Valstybės Dūmai pateikė naują kandidatą ir premjeru tapo Michailas Mišustinas. Apie pokyčius Rusijoje ir jų reikšmę TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Šarūnas Liekis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas staiga pakeitė Vyriausybę ir paskelbė apie naująją konstitucijos sąrangą.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

Žinia apie galimybę į Europos Komisiją deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių nepasitikta ramiai. Kol vieni mano, kad aukštame poste ministrui koją kištų patirties stoka, kiti svarsto, kad V. Sinkevičiaus iškeldinimas iš Lietuvos galėtų būti palankus ir Sauliui Skverneliui, bandančiam išvengti konkurento premjero poste, ir Ramūnui Karbauskiui prieš artėjančius partijos pirmininko rinkimus.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra kaip draugų virtusių priešais, o vėliau ir vėl draugais, – bendrame lenkų ir lietuvių kelyje būta visko. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad nors dabartiniai santykiai ir yra neblogi, tačiau džiaugtis dar anksti, o pereinamuoju laikotarpiu jie dar gali pasikeisti.

Kai visuomenę krečia jautrios rezonansinės istorijos, kaip keturmečio Matuko nužudymas, smurtas prieš septyniolikmetę jurbarkietę ar Kručinskų šeimos drama, politikai stengiasi nelikti nuošalyje. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai svarsto, kiek toks įsitraukimas nuoširdus ir naudingas, o kiek tai – lazda, politikui smogsianti kitu galu. Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę aplankė Kauno klinikose gydomą žiauriai sumuštą merginą iš Jurbarko.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovą Saulių Čaplinską po paviešintų jo pasisakymų apie sergančiuosius ŽIV ir nederamų klausimų žurnalistei patį priimti sprendimą dėl tolesnių galimybių dirbti šiose pareigose.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Naujasis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas žada partijai atsinaujinimą ir didesnę įtaką koalicijoje. Tačiau ekspertai abejoja, ar jaunam lyderiui pavyks iš karto nuveikti ką nors reikšmingo. Didelių permainų koalicijoje politologai taip pat neprognozuoja. Tačiau tikisi, kad G. Paluckui geriau seksis ginti dirbančiųjų teises ir grąžinti partijai bent šiek tiek buvusio populiarumo.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) pripažintas absoliučiu šalies lyderiu tarptautiškumo srityje. Jame vykdomos septynios politikos mokslų programos, trys iš jų anglų kalba, o viena – jungtinė ir vykdoma kartu su Bolonijos, Budapešto ir Sankt Peterburgo universitetais. Trečdalis visų fakulteto studentų – užsieniečiai, o tarptautinį kolektyvą sudaro per dešimtadalis dėstytojų iš užsienio. Tačiau, pasak PMDF dekano prof. dr.

Lietuvoje paprastai veik nediskutuojama apie tai, kokia turėtų būti šios šalies produktyvi politinė ateitis. Dažniausiai ES skeptikai ir kritikai teapsikeičia neracionaliais emocijomis nuspalvintais epitetais vienas kito atžvilgiu: tolerastas ar patriotas – ir jokio Trečiojo kelio.

24-osios Tarptautinės Jeruzalės knygų mugės, kuri prasidės vasario 15 dieną dėmesys bus nukreiptas į Lietuvą. Šiame nuo 1963 m. vykstančiame kasmetiniame renginyje, kuris sukviečia daugiau nei 1200 leidėjų iš 40 įvairių šalių, Lietuvos leidėjai dalyvauja trečią kartą. Šiais metais Lietuva pakviesta nacionaliniame stende ne tik pristatyti knygų kolekciją, bet ir supažindinti mugės lankytojus ir Izraelio publiką su Lietuvos kultūros kontekstu.

Teisingumo ministerija (TM), registruodama religines bendruomenes, neprivalo analizuoti, ar joje teisingai atliekamos apeigos, nusprendė teismas, kuris nagrinėjo Kauno žydų religinės bendruomenės skundą, jog ministerija įregistravo "netikrus judėjus" - Kauno krašto judėjų bendruomenę. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) kreipėsi Kauno žydų religinė bendruomenė, kuri nesutiko su TM sprendimu įtraukti Kauno krašto judėjų bendruomenę į tradicinių bendruomenių sąrašą.

Premjerą G. Kirkilą pavaduojantis susisiekimo ministras A. Butkevičius paskyrė Socialinių tyrimų instituto direktorių profesorių habil. dr. Arvydą Virgilijų Matulionį Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) nariu. Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto profesorius dr. Šarūnas Liekis paskirtas Europos komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) nario pavaduotoju.

Šiandien Karaliaus Mindaugo apartamentų statybvietėje apsilankys Lietuvos ir žydų ekspertų grupė, diskutuojanti dėl buvusių Šnipiškių kapinių teritorijos ribų.   Lietuvos ekspertai, remdamiesi archeologiniais tyrimais ir kartografine medžiaga, teigia, kad Karaliaus Mindaugo apartamentai nepatenka į buvusią kapinių teritoriją ir tuo labiau neliečia kapinėse buvusių faktinių palaidojimų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Artėjant rinkimams, Seimo nariai vėl laksto iš vienos partijos į kitą. Solidžios, ideologijų besilaikančios partijos toleruoja politinius perbėgėlius.

Vasario 4 d. pasirodys padidėjęs ir spalvingesnis savaitraštis “Laikas”. Prieš pusantrų metų pradėjęs eiti leidinys praėjusių metų gruodį pakvietė naują redakcijos vadovą, praplėtė rubrikų ir temų ratą, pakeitė logotipą, dizaino ir maketavimo stilių. Jau du mėnesius šio savaitraščio vyriausiasis redaktorius - žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas.