Apie tai prezidentas trečiadienį kalbėjo interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
„Buvau toks žmogus, kuris norėjo savo gyvenimą pašvęsti mokslui, visus penkerius metus studijavau tikrai gerai, buvau pirmas kurse. Pagal to meto skirstymo sistemą galėjau rinktis tokią įmonę, kokią noriu.
Tačiau ketvirtam kurse galvojau, kad liksiu universitete ir sieksiu mokslinės karjeros. Kai pabaigiau, likau universitete, iš karto prasidėjo gundymai“, – aiškina G. Nausėda.
Anot jo, buvo žadėta, kad partija suteikia išskirtines galimybes.
„Galvojau, svarsčiau, kol galiausiai vis dėlto nusileidau įkalbinėjimams. Tai buvo vos ne rutininis dalykas. Kitą dieną po pasilikimo universitete prasideda viliojimas“, – prisimena jis.
Anot prezidento, grįžęs namo apie sprendimą jis papasakojo mamai, o ši tokiam sūnaus žingsniui nepritarė.
„Vaike, durnas sprendimas. Mes su ja ginčijomės, galiausiai, buvau ne tik pakankamai kvailas, bet ir užsispyręs. Sakau: mama, aš pradedu savo savarankišką gyvenimą ir sprendimas yra mano, prašau jį gerbti. Išsiskyrėme, vienas kitą be galo mylėjome, bet ta prasme likome su savo sprendimais“, – tikina G. Nausėda.
„Kvailas, naivus, pavadinkime, kaip norime“, – priduria prezidentas.
Toliau, pasak G. Nausėdos, prasidėjo Sąjūdis. Jis tikina dalyvavęs Sąjūdžio mitinguose nuo pat 1988-ųjų.
„Aš tiesiog dingau iš tos partijos, Sąjūdis buvo visas mano gyvenimas, aš ten nieko nedariau, galvojau, kad kažkuriame etape manęs turėjo nepervesti į kitą kategoriją arba tiesiog išmesti“, – sako jis.
Vėliau, anot prezidento, jis pasišventė ekonomisto karjerai ir laikėsi toliau nuo partijų.
„Kreipiuosi į visus žmones. Ar mano, kaip prezidento veikla, kažkuo jums asocijuojasi su tuo, ką aš padariau prieš 35-erius metus? Ar mano užsienio politika, santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu laikausi neaiškios pozicijos? Visa mano po to buvusi profesinė ir politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką aš padariau 1987 m.“ – pabrėžia prezidentas.
Nausėda priklausė Komunistų partijai
Prezidentas G. Nausėda priklausė Komunistų partijai (KP), valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais.
Prezidentūra BNS trečiadienį patvirtino, jog G. Nausėda į partiją įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo jos veikloje.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 metų birželio 3 dieną.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G. Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsakyme.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Iš jo skelbtų archyvinių dokumentų matyti, kad 1988 metų gegužės 20 dieną G. Nausėda tik pateikė prašymą įstoti į partiją, o partinis bilietas jam išduotas birželio 27 dieną.
G. Nausėda 1987 – 1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
2009 – 2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.
