Oficialiais duomenimis, hipertenzija diagnozuota daugiau nei 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tačiau medikai įspėja, kad sergančiųjų gali būti kur kas daugiau.
Įsakymą, kardinaliai keičiantį vaistų nuo hipertenzinių ligų skyrimo sąlygas, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė dar šių metų sausio mėnesį.
Iškart po to ir pacientai, ir medikai išreiškė didelį susirūpinimą dėl ministerijos ketinimų. Jie atkreipė dėmesį į daugelį ydingų įstatymo nuostatų, nes dar 2019 metų sausį sudarytos ir aprašą paruošusios darbo grupės indėlis buvo tiesiog ignoruotas.
Dėl to įsakymo įsigaliojimas buvo atidėtas net du kartus, iš pradžių iki gegužės, o vėliau iki spalio mėnesio. Nors ministras teigė, kad įsigaliojimas atidėtas su tikslu pakviesti darbo grupę naujam pasitarimui, tačiau net ir praėjus daugiau nei pusmečiui, tai neįvyko ir vaistų skyrimo aprašas nebuvo atnaujintas. Dėl to ypatingai sunerimę medikai, kurie šiam aprašui rengė rekomendacijas.
Dokumentas stipriai pakito
„SAM ministro įsakymu patvirtinta darbo grupė arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijoms parengti. Ją sudarė abiejų universitetų, mokslinių draugijų atstovai, šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai, SAM, VVKT, ligonių kasų atstovai. Darbo grupė dirbo atsakingai: citavo Europos draugijos dokumentus, diskutavo tarpusavyje, ieškojo visiems priimtino bendro sutarimo. Parengtas Europos gaires atitinkantis, moksliniais tyrimais pagrįstas dokumentas, pritaikytas kasdieniam gydytojo darbui.
Deja, tvirtinimo eigoje dokumentas pakito ir reikšmingai skiriasi nuo parengto darbo grupės. Dokumentas tapo kontroversišku, komplikuojančiu kasdienį gydytojo darbą. Manau, jog yra nekorektiška ignoruoti specialistų nuomonę ir ją vienašališkai keisti“, – sako medikų darbo grupės narė, LSMU profesorė, LSMU ligoninės Kauno Klinikos Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė Gintarė Šakalytė.
Apsukins kas ketvirto lietuvio gydymą
Hipertenzija diagnozuota daugiau nei 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tačiau, medikų vertinimu, iš viso sergančiųjų gali būti daugiau nei 0,7 mln. gyventojų. Būtent dėl milžiniškų ligos mastų nauja tvarka kelia nepasitenkinimą tarp medikų.
„Nauja tvarka apsunkins kas ketvirto lietuvio gydymą. Nemaža dalis mirčių Lietuvoje yra įvardinamos kaip dėl hipertenzijos sukeltų komplikacijų. Ar galite įsivaizduoti, kokia atsakomybė gula ant mūsų pečių, kai net žinodami ligos keliamas rizikas, būsime priversti skirti ne tinkamiausius, bet pigiausius vaistus?“ – sako LSMU MA Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas.
Medikų teigimu, SAM numatyta vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarka užkirs kelią inovatyviausiems preparatams, o vietoj vienos, iš karto kelias problemas sprendžiančios sudėtinės tabletės, medikai bus priversti skirti po saują atskirų tablečių.
Kai viena sudėtinė tabletė pakeičiama atskiromis tabletėmis, tai turi įtakos ne tik pacientų patogumui, bet ir gydymo veiksmingumui. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis tablečių skaičius, tuo blogesnis jų vartojimas. Pavyzdžiui, 2017 m. Vengrijoje išanalizuoti daugiau nei 109 tūkst. pacientų duomenys atskleidė, kad atskirais vaistais besigydantys pacientai dvigubai dažniau nutraukė savo gydymą, nei tie, kurie vartojo po vieną tabletę.
Nutrauktas arba nepilnas, kai vartojama tik dalis būtinų vaistų, gydymas lemia didesnį hospitalizacijų skaičių ir didėjantį mirštamumą. Leidinio „Current Medical Research and Opinion“ publikuotas tyrimas skelbia, kad sudėtinis vaistas, palyginti su atskiromis tabletėmis, mirtingumą sumažina beveik du kartus.
„Kviečiu visus, kam rūpi Lietuvos gyventojų sveikata ir arterinės hipertenzijos gydymas mūsų šalyje laikytis tarptautinių gairių, – sako Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas prof. M. Miglinas, – Dėl to raginame atsižvelgti į mūsų parengtas rekomendacijas ir jų nekeisti.“
Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbo ir į netrukus įsigaliosiančio įsakymo trūkumus dėmesį atkreipė prof. M. Miglinas, prof. G. Šakalytė, prof. I. Skarupskienė, J. Dūdienė, V. Juknevičius, doc. G. Urbonas, doc. J. Barysienė, D. Makarevičienė.
