„Sunku pakliūti, užsiregistravau rugpjūčio pradžioje, pateksiu tik lapkričio pabaigoje, o gal ir numirsiu per tiek laiko. Jei viskas būtų greičiau, liga būtų anksčiau pastebėta, bet, deja“;
„Esu remisijoje, turiu tikrintis kas pusę metų, neįmanoma prisiregistruoti eilinei patikrai. Daugiau nei metus nesu pasitikrinusi“;
„Liepos mėnesį paskyrė vidaus organų kompiuterinę tomografiją ir tik spalio 1 d. yra laisvas laikas. Taip pat liepos mėnesį paskyrė galvos magnetinę tomografiją, bet tyrimą atliks tik rugsėjo 27 d.
Iki karantino pas specialistus greičiau būdavo patekti eilinei konsultacijai, o dabar irgi 2 mėnesius reikia laukti, užsirašyti pas šeimos gydytoją – 2–3 savaitės. Reikia tvarkyti dokumentus neįgalumui pratęsti, gegužę pateikiau išrašą iš Nacionalinio vėžio instituto, bet iki šiol nesutvarkė, kai praėjusiais metais per dieną paruošė visus dokumentus“, – štai tokius onkologinėmis ligomis sergančiųjų laiškus citavo parlamentarė Agnė Bilotaitė.
Ji Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje konstatavo, kad tokia situacija sveikatos sektoriuje kelia daug klausimų, o pandemija šias problemas tik išryškinusi.
Kai kurie tyrimų ir nebesulaukia
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė viena po kitos vardijo įvairius pacientų skundus dėl negaunamų paslaugų ar apsunkinto patekimo pas gydytojus.
„Kai vis sakoma, kiek susirgo Covid-19, lieka klausimas, o kur dingo kitos ligos – gripas, vaikų infekcijos ir kitos? Negi su jomis nebėra kitų problemų, kitų mirčių? Žmonėms mėnesių mėnesiais tenka laukti įvairių tyrimų ir kai kurie sergantieji vėžiu jų jau ir nebesulaukia“, – konstatavo ji.
Užklausas apie didžiausias problemas išsiuntusi visoms 31 pacientų organizacijoms pacientų atstovė pasakojo atsakymų sulaukusi iš 15 atstovų.
„Pavyzdžiui, tinklainės ligos. Kadangi yra priimama daug mažiau pacientų, yra daug didesnės eilės, o kartais reikia skubaus gydymo, ypač dėl akių ligų ir to jie negauna laiku. Juo labiau nuotoliniu būdu gydyti tinklainės ligų neįmanoma, būtinas akies dugno ištyrimas", – kalbėjo ji.
Vaistus skiria spėliodami?
Štai sergantieji diabetu iš Mažeikių sako, kad laukti pas kardiologą reikia pusę metų.
„Dėl to ilgo laukimo pacientai paprasčiausiai nenuvyksta į konsultacijas“, – referavo V. Augustinienė.
Ji pabrėžė, kad nepavykus užsiregistruoti pas gydytojus, po kelių mėnesių problema būna labai pažengusi. Tą akcentavo nefrologinėmis ligomis sergantieji ir transplantuoti pacientai.
„Astma sergantieji pacientai sako, kad šeimos gydytojai labai sunkiai skiria reikiamus tyrimus ir yra ribojami jų kiekiai, užsirašymai vykdomi tik nuotolinei konsultacijai, bet ne kiekvienu atveju gydytojas gali telefonu nuspręsti, kokį gydymą paskirti.
O jei žmogus nori užsirašyti gyvai konsultacijai, jis turi registruotis iš naujo. Be to, pacientai sako, kad gydytojai telefonu dažnai spėlioja išrašinėdami stipresnius vaistus“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Šeimos gydytojas – kaip dispečeris
Anot pacientų atstovės, šiuo metu situacija tokia, kad šeimos gydytojas paverstas tuo dispečeriu – turi ilgiausiai laukti, kad pas jį užsiregistruotum, ir vien dėl to, kad tik gautum siuntimą.
Ji kartu pabrėžė, kad ne visoms problemoms esant įmanoma nuotolinė konsultacija.
„Ypač vyresnio amžiaus žmonėms reikalinga ir gyva konsultacija, nes jie ir ne visada įsimena, ką jiems sako. Juo labiau ne kiekvienas žmogus sugeba elektroniniu būdu nusiųsti vaizdo nuotrauką ir pan.“, – pasakojo V. Augustinienė.
Jos tvirtinimu, kai kurios poliklinikos atstumia pacientus, nenori laiku jų priimti.
„Nemažai pacientų ir esant rimtiems nusiskundimams tiesiog nesikreipia į greitąją pagalbą, nors, pavyzdžiui, Vilniuje ji dirba labai operatyviai. Beje, dar buvo tokia pastaba, kad jei žmogus pats nuvažiuoja į priėmimo skyrių, tai nenori priimti, jei atvežė ne greitoji“, – pacientų skundus vardijo V. Augustinienė.
Nustebino gyva eilė šalia poliklinikos
Komiteto metu pristatytas Specialiųjų tarnybų atliktas tyrimas tik patvirtina, kad eilių klausimas gydymo įstaigoje yra itin opus.
Nors analizės atliktos dar iki pandeminės situacijos, pabrėžiama, kad nemaža dalis korupcijos rizikos veiksnių sveikatos sektoriuje, egzistavę įprastinėmis sąlygomis, dabar dar paaštrėjo.
„Tai, ką pamatėme didžiojoje dalyje gydymo įstaigų [buvo vertintos tiek pirminio, tiek antrinio lygio didžiosios ir regioninės gydymo įstaigos, – aut. past.] iliustruoja vienas pavyzdys – nuotrauka su lauke stovinčia gyva žmonių eile likus 1,5 valandos iki gydymo įstaigos darbo pradžios. Ir tai yra Vilniaus miesto gydymo įstaiga.
Kyla klausimas, kodėl žmonės taip anksti laukia gyvoje eilėje, jei gydymo įstaiga deklaruoja, jei ji iš esmės užtikrina pagal reglamentavimą tam tikrus registracijos būdus – elektroninę registraciją ir t.t.?“ – svarstė tyrimo rezultatus posėdžio metu pristatęs STT Korupcijos prevencijos valdybos pareigūnas Arūnas Staknys.
Jo teigimu, labiausiai nustebino minėtosios įstaigos ciniškas vadovės pasakymas, kad čia dar labai nedaug laukiančiųjų.
„Tai tikrai kyla klausimas, ar tikrai viskas yra gerai. Kai pradėjome aiškintis, kodėl taip yra, tai ligoninė yra pasitvirtinusi savo vidinę tvarką, kuri iš esmės atitinka SAM patvirtintam teisės aktui, tačiau praktikoje tos tvarkos niekas nesilaiko. Iš esmės niekas neslepia, kad jie turi galimybę ir ja naudojasi, kad iš esmės žmones įterpti į tą eilę ir apeiti nustatytą tvarką“, – sakė A. Staknys.
Anot jo, analizuojant konkrečių į įstaigą patekusių pacientų būklę, akivaizdžiai paaiškėjo, kad kai kurie žmonės į pirmumo eilę buvo įtraukti be pagrindo.
„Kai buvo paklausta, kodėl taip padaryta, tai atsakyta, kad tai – tie pacientai, kurie labai daug skundžiasi ir tokiu būdu bandoma apsisaugoti nuo skundų“, – pasakojo jis.
Vienas pacientas užima 30–35 laikus
STT atstovas atkreipė dėmesį, kad būta ir tokių pavyzdžių, kai tas pats pacientas bando užsiregistruoti užėmęs 30–35 laikus, vienu metu užsiregistruoja pas 3–4 specialistus.
„Taip jis užima brangų kitų žmonių laiką. Kitą kartą pacientas bando vietą gauti iš anksto, neturėdamas siutimo ir tik manydamas, kad jam reikia pakliūti pas tam tikrą specialistą.
Teko matyti regione, kaip atvykus gydytojui oftalmologui prie jo kabineto laukė 50 žmonių. Jis juos pakonsultavo per 1,30 val., tai vienam pacientui skirta po 3 minutes. Klausimas, koks tos konsultacijos lygis?“ – komentavo jis.
Pacientas – lyg išminuotojas
Apibendrindamas tyrimo rezultatus A. Staknys pabrėžė, kad bėda ta, jog nėra sukurta vieninga į pacientą orientuotą pacientų registravimo sistema, nėra vieningos darbo praktikos.
„Jei pasakytume vaizdžiau, šiandien pacientas kiekvienoje gydymo įstaigoje yra prilygintas išminuotojui, kuris atvyksta į jam nežinomą minų lauką ir bando rasti praėjimą į kitą lauko pusę.
Didžiausia korupcijos rizika kyla tada, kai informaciją apie pacientų registracijos laikus valdo išimtinai gydymo įstaigos darbuotojai, kai pacientui neskleidžiama jokia informacija apie registracijos laikus, apie jų užimtumą, apie vykstančius pokyčius, kai pacientas negali stebėti, kaip kinta jo vieta eilėje“, – dėstė A. Staknys.
