R. Pocius kategoriškai neigia, kad spalio 10 dieną nepasirodė darbe, o tai kad jo pavaduotojas ministeriją informavo, esą vadas yra susitikime su Vokietijos ambasados atstovais, nors toks susitikimas vyko prieš dvi savaites, generolas nesureikšmina – tikriausiai pavaduotojas suklydo. Nors toks susitikimas, kurio realiai spalio 10-ąją nebuvo, pažymėtas darbotvarkėje, R. Pocius teigia, jog tai paprasčiausiai galėjo būti klaida ir tiek.
Buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas taip pat sako neturėjęs jokių bėdų, kad jam vadovavo ministrė moteris. Pati A. Bilotaitė kėlė versiją, kad būtent šis faktorius galėjo lemti bendravimo keblumus su R. Pociumi.
„Palaukit, tai yra žmonių, tautos išrinktas valdžios atstovas, koks skirtumas, kokia lytis. Aš turiu paklusti ir vykdyti nurodymus, juk tai mano vadovas, koks skirtumas, kokia lytis. Tai mano vadas. Aš turiu gerbti ir visa kita. Bet matote, kantrybė neiškentė, kai jokios pagarbos visiškai nėra, visiškas ignoravimas, tai jau tempti vežimo nebeišeina. Bet tai nieko bendra neturi su lytimi. Galiu pasakyti pavyzdį, kad ministrės pirmtakė taip pat buvo moteris Rita Tamašunienė. Tai yra kaip diena ir naktis nuo A. Bilotaitės“, – portalui tv3.lt teigė R. Pocius.
Vidaus reikalų ministrė šiandien surengė spaudos konferenciją, kurioje kategoriškai paneigė jūsų teiginius apie persekiojimą, apie liepimą prasisagstyti marškinius, apie grasinimus sunaikinimu ir panašiai. Iš esmės ji tai pavadino kliedesiais, kad tai netiesa. Gal jūs galėtumėte apibūdinti aplinkybes, kada ir kaip tai vyko, kad būtų galima susidaryti vaizdą?
Ar gali miela ministrė nusileisti iki tokio žemo lygmens ir veltis į tokias diskusijas? Tai yra labai žema. Bet tikrai, jos nurodymu ir Vyriausybės patarėjo Kęstučio Lančinsko nurodymu, kai būdavo kartu susitikimuose, man liepdavo išnešti telefonus visus iš kabineto. Porą kartų esu švarką praskėtęs, parodęs, kad neturiu nei telefonų, nei įrašų. Tai yra faktas. Porą kartų tikrai taip buvo. O daugiau ministrė niekada pas save manęs nekviesdavo, kokius metus aš nesu jos matęs ir pas ją nebuvęs. Buvau viename pokalbyje nesupratau, dėl ko. Tai buvo tuo metu, kai buvo man reiškiamas nepasitikėjimas ir stumdomas tas baltas popieriaus lapas rašyti pareiškimą atsistatydinti.
Turit mintyse šių metų pavasarį?
Praeitų metų rugpjūtį, rudenį. Ir šių metų pavasarį. Paskutinį kartą aš ministrę mačiau rugsėjo mėnesį, buvo toks normalus, darbinis pokalbis dėl tarnybos apkrovimo, dėl tarnybos iššūkių. Pakomentavau, paaiškinau ministrei ir atsisveikinome. Ir viskas. Bet jau tada jokių telefonų nesinešdavau, nes žinojau, kad mane nurengs, reiks padėti už durų, tai palikdavau tiesiog mašinoje.
Gal galite paaiškinti dėl spalio 10 dienos, kai tą dieną 11 valandą nepasirodėte kassavaitiniame statutinių organizacijų vadovų susitikime. Buvo pradėta jūsų ieškoti, jūsų pavaduotojas pasakė, kad jūs susitinkate su Vokietijos ambasados atstovais. Vokietijos ambasada pasakė, kad tai buvo prieš dvi savaites ir tuomet jūsų buvo ieškota telefonu, darbo kabinete. Kaip suprantu, jūs paaiškinote, kad tą dieną buvote Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vietoje. Gal galite paaiškinti, kur tą dieną buvote, kodėl ministerijai beveik visą dieną nepavyko su jumis susisiekti?
Ne aš teigiau, pavaduotojas teigė (kad dalyvavau susitikime su Vokietijos ambasada). Pavaduotojas nežinojo ir negalėjo žinoti, kur aš esu. Pavaduotojas tik žinojo, kad važiuoju į Kauną, į vandens patrankų patikrą, pratybas ir po to važiuosiu į Kruonio hidroelektrinę su svečiais. Apie jokius diplomatus, ambasados darbuotojus – tokio pokalbio nebuvo.
Jūsų darbotvarkėje buvo įrašytas susitikimas su Vokietijos ambasados atstovais.
Nežinau, kas darbotvarkę tada rašė, aš jos nemačiau tos darbotvarkės. Tikrai nesėdžiu prie darbotvarkės ir jos nerašau. Atvažiuoja ir vokiečių, ir prancūzų, portugalų atstovai, bet tą dieną tikrai diplomatų ar dar kažko, čia yra išgalvoti dalykai. O pavaduotojas, matyt, ir pasakė. Vandens patrankas pirkome iš vokiečių ir vokiečiai mums tvarkė vandens patrankas. Gal pavaduotojas buvo neįsigilinęs, taip ir suprato. Aš negaliu už jį atsakyti.
Gerai. Bet buvo teigiama, kad visą dieną nekėlėte ragelio ir tik paskui, daug vėliau jums prisiskambino viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
A. Bilotaitė man pusantrų metų nėra paskambinusi. Kad teigia, jog aš nekeldavau telefono ragelio, tai yra blefas. Ta netiesa, nes A. Bilotaitė man neskambino. O tą dieną, kiek atsimenu, jau buvo visiškai darbo pabaiga, skambino V. Dmitrijevas, kuriam pakėliau ir kalbėjome. Klausė, kur esu. Pasakiau, kad dabar Kruonyje, dabar važiuoju į Kauną ir iš Kauno į Vilnių. Tai sako už pusės valandos pas ministrę prisistatyk. Kaip aš iš Kruonio prisistatysiu per pusę valandos? Sakau, fiziškai negaliu. Tai sako, mes atvažiuosim. Sakau, atvažiuokit į Kauno dalinį, aš ten būsiu. V. Dmitrijevas tada sakė, nu gerai tada. Ir nieko nepasakė, ar atvažiuoja, ar neatvažiuoja. Tuo ir baigėsi pokalbis. Po to jau gerokai vėliau pamačiau, kad tuo metu, kai aš kalbėjau su V. Dmitrijevu, tuo pačiu metu skambino ministrė. Vėlai vakare aš pamačiau, kad buvo ant viršaus skambinta. Tai vienintelis atvejis. Bet gerokai jau po tarnybos.
Bet ministerija siunčia visokius pavedimus, lenteles ir visa kita dėl komunikacijos, dėl vadovų suradimo, vadinkime taip. Tai jiems tos lentelės yra n kartų pildytos, informaciją visą turi, yra duotas mūsų tarnybos Jungtinių operacijų centro visi duomenys, telefonai, adresai ir panašiai, jie dirba 24/7, ištisą parą, ištisą savaitę. Jie žino, kaip greituoju būdu surasti kokį vadovą, štabo viršininką ir panašiai. Jie tą žino, tokia tvarka nusistovėjusi ir na aš negaliu miegodamas ar žolę pjaudamas (nežinau, net kokius pavyzdžius duoti) nuolat sėdėti prie telefono bei elektroninio pašto bei stebėti, kada ministrė išsikvies. Atleiskite, bet mes žmonės esame.
Tada aš turiu jiems klausimą, kodėl jie tiesioginį valdymą įvedinėja tarnyboje, kodėl skambinėja specialistams, turiu n pavyzdžių, kaip rašinėja specialistams ir duoda nurodymus man nežinant. Bet va kaip vadą surast, jie nesugeba niekaip, nors žino, kad ne tarnybos metu galima surasto per Jungtinį operacijų centrą. Kitas dalykas, į ministeriją ateiti su telefonu negali, per visus pasitarimus visi telefonai surenkami sekretorės į kažkokią dėžutę.
Bet tai beveik normalu...
Kas beveik normalu? Argi tai slaptumo režimo patalpos? Slaptumo režimo patalpoms yra aiškūs reikalavimai aprašyti, turi būti spintelės, į kurias pasidedama, o ne surenka sekretorė n telefonų ir išsineša kažkur. Po to eik ieškok to telefono. Pas ministrę į kabinetą negaliu įeiti su telefonu, į pasitarimus negaliu eiti, tai kaip aš pakelsiu tą telefoną, jeigu ji pati taip elgiasi? Apriboja ryšį.
Matote, kai jūs esate pas ministrę, jai nereikia jums skambinti.
Na, taip, bet aš lankausi ir slaptuose objektuose, kuriuos mes saugome, kur yra nustatytas slaptumo režimas, su telefonu negaliu įeiti. Aš lankausi ir Valstybės saugumo departamente, ir kitose tarnybose, kur telefonas yra draudžiamas. Jeigu tuo metu ieško, tai kaip aš pakelsiu tą ragelį, aš dirbu.
Dar ministrė sako, kad jums veikiausiai kilo bėdų bendraujant su ja dėl to, kad ji yra moteris? Galbūt jums sunku paklusti vadovei moteriai?
Nu, baikit. Palaukit, tai yra žmonių, tautos išrinktas valdžios atstovas, koks skirtumas, kokia lytis. Aš turiu paklusti ir vykdyti nurodymus, juk tai mano vadovas, koks skirtumas, kokia lytis. Tai mano vadas. Aš turiu gerbti ir visa kita. Bet matote, kantrybė neiškentė, kai jokios pagarbos visiškai nėra, visiškas ignoravimas, tai jau tempti vežimo nebeišeina. Bet tai nieko bendra neturi su lytimi.
Galiu pasakyti pavyzdį, kad ministrės pirmtakė taip pat buvo moteris Rita Tamašunienė. Tai yra kaip diena ir naktis nuo A. Bilotaitės.
Kuria prasme?
Tai yra lyderis, labai geras organizatorius, labai konstruktyvus žmogus, su kuriuo dirbti yra vienas malonumas, viskas aišku ir konkretu – ką reikia daryti, kaip reikia daryti. Išklausydavo visas puses ir priimdavome bendrą sprendimą. Ne vienašališką, ne vienasmenišką, bet bendrą. Ministrė R. Tamašunienė labai gerai net iš vieno žodžio suprasdavo visas tarnybas, turėjome konsensusą, buvo vienas malonumas dirbti. Mes gerbėme ir vertinome kaip mūsų lyderę ir vadovę, nebuvo jokių problemų. Atleiskite, bet lytis tikrai ne prie ko. Čia yra organizaciniai ir vadovavimo sugebėjimai.
Kaip jūs vertinate, kodėl neišėjo susižaisti su dabartine ministre, nors kitų statutinių tarnybų vadovai labai stipriai viešai nesiskundžia?
O, čia reikia iš toli pradėti, nuo partijų atsiradimo ir jų darbo metodų. Kaip ten bebūtų, dabartinė ministrė yra politikė, ji priklauso partijai. Tai, žinoma, kad kaip partija pasakė, kaip partija išmokė, taip dabartinė ministrė vadovauja ir elgiasi.
Kas būdinga tokiam vadovavimo stiliui?
Matyt, ministrė tokiais metodais ir partijoje taip elgiasi paėmusi valdžią, tokiais metodais ir dirba. Aš ją suprantu pilnai, bet tai visiškai vienasmeniai sprendimai su niekuo nederinant, bent jau su manimi, su mūsų tarnyba niekas nebuvo derinama, visiškai ignoruojama, mes buvome menkystos. Kitos tarnybos, kurios pralindo ar įtiko, įsiteikė, gal jai patiko kaip moteriai ar kaip vadovei. Nežinau. Jie susidirbo. Bet, atleiskit, aš esu kariškis, pareigingas įstatymų ir tvarkų vykdytojas, už manęs stovi tūkstančiai iki dantų ginkluotų, gerai parengtų vyrų ir moterų, tai man reikalingi labai aiškūs įsakymai, tvarkos ir drausmė. Nes aš nė vieno ginkluoto žmogaus negaliu pakelti be konkretaus įsakymo, ką tas žmogus turi padaryti. Toks nesupratimas ir tvarkų, kurias jie patys kuria, nesilaikymas priveda prie chaoso bei sistemos irimo.
Tačiau pakalbėkime apie konkrečius pavyzdžius. Ministerija prašo skirti 150 pareigūnų užtikrinti viešajai tvarkai per Šeimų gynimo maršą 2021 m. gegužės 15 d., bet jūs atsakote, kad dėl didelio pareigūnų užimtumo to padaryti negalite. Ir kiek tenka girdėti, tai buvo nuolatinė jūsų pozicija, kad ministerija turėjo vos ne maldauti.
Ministrė dar kartą parodė savo lygmenį. Kokie maldauti ir kokie prašymai man gali būti? Ministre, duokite man įsakymą, kurio niekada nemačiau. Niekada nieko nepasirašydavo ir neduodavo. Tai parodo nekompetencijos lygmenį. Prašydavo, maldaudavo... Dar kartą kartoju, ministre, laikykitės savo nustatytų tvarkų ir viskas bus gerai. Duokite mums įsakymą. Mes vykdome įsakymus, o ne maldavimus ir prašymus.
O dėl to Šeimų maršo gegužės mėnesį tai yra melas. Ir kiti atvejai yra melas, nes nebuvo taip, kad netelktume pajėgumų. 150… Ji pati išsiduoda, kad meluoja, nes tada mūsų buvo beveik 300 žmonių Vingio parke. Beveik dvigubai daugiau.
Tai kaip jūs ten susitarėte? Nes, kiek man teko susipažinti, tai jūs atsakėte, kad negalite skirti.
Šeimų marše? Tai yra netiesa. Telkėmės ir mes su policija tada dirbome, iš ministerijos mes tada jokio įsakymo negavome.
Vadinasi, jus pasitelkė policija?
Reikia kelti dokumentus, aš tiksliai neprisiminsiu. Senas laikas, o tų pasitelkimų šimtai buvo. Negaliu konkrečiai atsakyti. Bet apie Vingio parką tikrai atsimenu, kad mūsų buvo tikrai daug, sutelkėm, bijau meluoti, bet tikrai virš 200 žmonių, netoli 300 žmonių remti policijai, bet neprireikė.
Dar truputėlį grįžtu prie spalio 10 dienos, kai ministrės teigimu, jūs nebuvote darbe. Jeigu teisingai suprantu, jūs nepripažįstate, kad nebuvote darbe?
Ne, aš nesėdžiu kabinete, mano darbo vieta nėra kabinetas, mano darbo vieta yra visi mūsų padaliniai po visą Lietuvą, teismai, kalėjimai.
Bet juk pats objektų gi nesaugote.
Tai palaukite, ar aš vadas, ar ne vadas? Tai aš ką nežinosiu, ką mano žmonės veikia ir kokiame koviniame lygmenyje ką saugo ir ką daro? Ir objektus lankome. Kas per vadas, jeigu jis nežino savo pareigūnų kovinės parengties ir kovinio vieneto, ką jie gali padaryti. Bet aš apskritai sakau, mes turime 22 strateginius objektus – administracinius ir strateginius. Turime šešių rūšių konvojus: nuo ekstradicijos iki planinio, ypatingo ir teisminio konvojaus. Teismai, visi kalėjimai. Ekstra atvejais mes reaguojam. Padedame Kalėjimų departamentui. Atleiskite, bet vyksta bendros operacijos, vyksta bendri planavimai. Tuo labiau dar dirbame su kariuomene, su krašto apsauga dėl valstybės gynybos. Tai to lakstymo, visokių aptarimų ir visa kita, tai patikėkite, kiek yra. Bet kažkodėl aš, kaip vadas, esu daugiausiai buvęs pas ministrę pasitarimuose, o ne pavaduotojai. Kai kitų tarnybų labai dažnas atvejis, kai dalyvauja ne vadovas, o pavaduotojai. Ir tai yra normalu. Bet kažkodėl užsėsta ant manęs.
Ministrė kaip tik minėjo, kad jūs nedalyvavote 10-yje iš 21 nepaprastųjų situacijų komisijos posėdžių.
Tai yra melas, visiškas melas. Aiškiai įstatyme pasakyta, kad tarnybos vadovai yra tarnybos vadas ir tarnybos vado pavaduotojas. Tarnybos vadą skiria premjerė, Vyriausybė, o pavaduotoją skiria ministrė. Tai ar vienas, ar kitas dalyvauja, mes abu esame vadovai, aiškiai parašyta, tai vadovų pasitarimas. Jeigu aš nebespėju atvažiuoti, sutariame su pavaduotoju, tai pavaduotojas dalyvauja. Mes paskui kartu aptariam visus reikalus ir žengiam pirmyn su darbais. Tai normali praktika, o kažkodėl užsėsta ant manęs. Kodėl jie nepamini, kad jeigu manęs nėra, tai yra pavaduotojas.
Aš supratau, kad spalio 10 dieną susitikime nebuvo pavaduotojo...
Spalio 10 dieną pavaduotojas tikrai buvo, nes grįžęs man atraportavo kitą dieną. Kiekvieną dieną ryte pas mus Jungtinių operacijų centre vyksta paros aptarimas, susidėliojam darbus dienai ar dviem dienoms į priekį.
Gal galite skaitytojams paaiškinti, ar tie pirmadienio pasitarimai skiriasi nuo nepaprastųjų situacijų komisijų posėdžių?
Taip, skiriasi. Tuos pirmadieninius pasitarimus vis keičia ir keičia. Turi sėdėti prie kompiuterio ir stebėti, kada kas pasikeis, bet tvarkoje. O tuos komitetus sugalvodavo per penkiolika minučių kažkokią dieną suorganizuoti arba per pusę valandos ar per valandą. Tai, atleiskite, jeigu pas mane suplanuota būti Klaipėdoje arba Kaune, Visagine, gal kažkur kalėjime Alytuje ar Marijampolėje, Pravieniškėse, tai aš neatlėksiu per pusę valandos. Eina tada pavaduotojas, pas mus taip sutarta, kad vienas iš vadovų visada yra teritorijoje, štabe. Tokiu atveju eina pavaduotojas arba štabo viršininkas. Čia priklauso, kaip kas darbus susidėlioja ir kur kas išvažiavę esam. Tai visiškai normali darbo organizavimo praktika pas mus. Tas pats vyksta ir kitose tarnybose, bet kažkodėl užsėsta konkrečiai ant manęs.
Kai Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Eimutis Misiūnas, tai yra 2018 m. jūsų atžvilgiu irgi buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio transporto naudojimo. Gal trumpai galime jį aptarti, nes ten kalbama apie tai, kad tarnybinį transportą naudojote savo atostogų metu 2017 m., kad naudojotės jums nepriskirtu transportu. Regis, nebuvo normalios tarnybinio transporto naudojimo tvarkos jūsų tarnyboje.
Tai niekuo nepatvirtintas ir niekuo nepasitvirtinęs tyrimas, be jokių įrodymų. Vienintelis įrodymas – vieno buvusio pareigūno Danauskienei pateikta špargalkė iš pravažiavimo posto. Tai buvo a la žurnalas, apipaišytas gėlytėm ir visokiais velniukais. Jis buvo toks neoficialus žurnalas, kur rašydavo bele ką. Ten įrašytas vienos mašinos numeris, paėmė ir prirašė mano pavardę. Ir tą lapą atidavė žurnalistams. Padarė programą iš prigalvotų dalykų.
Ministerijos tyrimas nustatė, kad buvo poįstatyminių teisės aktų pažeidimai, tik tiek, kad, aš suprantu, jog tai nebuvo vertinama kaip ypač sunkus pažeidimas, ne kokia korupcija.
Palaukite, tai yra netiesa, aš niekada jokių atostogų metu... Tuo labiau vestuvės ten... Muzikantai, svečiai aprašyti. Nebuvo jokių vestuvių, svarbiausia. Tai visiškas blefas su vieno mūsų buvusio darbuotojo intencija pakenkti man.
Norite pasakyti, kad 2017 m. birželio 2-12 d., tai yra šiame laikotarpyje, nebuvo jūsų vestuvių?
Buvo susirašymas. Bet vestuvių kaip baliaus ne, muzikantų ar svečių, nebuvo jokių mikroautobusų. Jokių švenčių nebuvo ir jokių mikroautobusų nebuvo. Tai grynai vieno žmogaus apipaišyta informacija, iš kurios padarė išgalvotą laidą. Jokių įrodymų nėra, nes tai blefas. Sukurpė a la įrodymus ir pateikė. Tyrimas baigėsi niekuo.
Apibendrinant, ką jūs dabar ketinate daryti? Atsistatydinote iš Viešojo saugumo tarnybos vado pareigų, pradėjote kalbėti atvirai, kas jums nepatiko. Ką planuojate toliau daryti, ką dirbsite?
Tikrai viskas, munduras padėtas spintoje, pakabintas ant vinies, esu dabar laisvas Lietuvos pilietis.
Į kokią sritį planuojate sukti? Nes dirbti vis tiek kada nors norėsite.
Na, jeigu ministerija ir jos vadovybė dar šitaip mane užpuldinės, tai tiesiog teks padirbėti ir atsakyti tuo pačiu. Jeigu jie nustos mane užpuldinėti, tai ir aš taip elgsiuos, ramiai gyvensiu. Jeigu jie taip vaikiškai užpuldinės, tai tikrai, aš nesėdėsiu rankų sudėjęs.
O tai ką darysit?
Žiūrint, ką jie pateiks, ką išviešins. Bet kol kas matau tik vaikišką, desperatišką blefavimą. Bet jeigu toliau eis tas blefavimas, mes teiksime realias medžiagas. Viskas priklauso nuo jų elgesio. Jeigu jie protingi žmonės ir verti ministro ar aukšto lygmens politiko vardo, tai normalus ministras ar politikas būtų paspaudęs ranką ir būtume draugiškai atsidėkoję už bendrą darbą ir viso gero.
Juk jūs pats pirmas pradėjote dalinti interviu.
Ne, ne, ne. Po Vyriausybės posėdžio išstojo A. Bilotaitė, pranešė, kad R. Pocius atleistas, kad kažkas nesutapo, visą tiradą suvarė žiniasklaidai. Nebeatsimenu, ten kažkokie nuomonių nesutapimai dėl pareigūnų rengimo, kažkokie burtai užvaryti ant to R. Pociaus. Sutarėme, atsisveikinam ir viso gero, dedam tašką. Tu savo gyvenimą gyvenk, aš savo gyvenimą gyvenu. Bet matau, kad jie nenori to, dar reikia pasikandžioti, paspardyti gulintį lavoną. Kam to reikia, koks tikslas? Parodyti savo gebėjimus, kaip ji tvarkosi su generolais? Savo valdymo metodus? Atrodo kvailai. Jeigu ministrė taip šoka, aš irgi galiu netylėt.
