Nors lietuviai labiausiai bijo susirgti onkologinėmis ligomis, mūsų šalyje vėlyvų vėžio atvejų nustatoma vis dar per daug.
„Kaip ir daugelį ši žinia mane nuoširdžiai sukrėtė, vis tik tikiu, kad patyrę gydytojai, artimųjų ir visuomenės palaikymas padės princesei sėkmingai įveikti jai tekusį iššūkį, – sako S. Ūselis ir priduria, – Šis atvejis kartu visiems mums primena, kad liga gali užklupti nelauktai, net jauname amžiuje, nepriklausomai nuo to, kur gyvename ar kokias pareigas einame. Geriausia, ką galime padaryti kiekvienas – vengti žalingų įpročių, rūpintis savo mityba, fiziniu aktyvumu bei reguliariai tikrintis sveikatos būklę ir atlikti paskirtus tyrimus“.
Pasak jo, net ir niekuo nesiskundžiančiam žmogui naudinga bent kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikti bendruosius kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat periodiškai atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, kitus papildomus tyrimus, jei šeimos gydytojas mato pagrindą išsamesniam ištyrimui. Jaučiant ilgai trunkančius simptomus konsultuotis su gydytojais specialistais.
„Budresni turėtų išlikt tie, kurių artimuosius, ypač pirmos eilės – t. y. mamą, tėtį, brolius ar seseris – jau palietė onkologiniai susirgimai. Kai kurios vėžinės ligos yra siejamos su genetiniais faktoriais, pavyzdžiui, tam tikro tipo storosios žarnos (pvz. Lynch sindromas, šeiminė adenominė polipozė), krūties ar prostatos vėžys. Tai žinant reikėtų dažniau atlikti profilaktinius tyrimus net ir jauname amžiuje“, – pranešime spaudai sako S. Ūselis.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad jau ne vienerius metus žinoma, jog onkologinėms ligoms išsivystyti, didelės įtakos turi gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Pavyzdžiui, žarnyno vėžys yra glaudžiai siejamas su pertekliniu perdirbto maisto, alkoholio vartojimu, mažu suvartojamų skaidulų ir daržovių kiekiu, o didžiąją dalį plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas.
Labiausiai baiminasi vėžio, bet tikrintis neskuba
Deja, kaip parodė praėjusių metų rugsėjį diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, lietuviai pas gydytojus skubėti nelinkę. Nors net 6 iš 10 labiausiai bijo susirgti onkologine liga, 2 iš 5 sveikatą tikrina rečiau nei kartą per metus, o beveik kas penktas teigė išvis nesilankantys pas gydytojus, kol neprispiria liga.
„Vis dar vyrauja nuomonė, kad apsilankius pas gydytoją, šis būtinai „ką nors“ diagnozuos, paskirs gerti vaistų, reikės nuolat minti gydymo įstaigų slenksčius, todėl vizitai atidėliojami, kartais net tol, kol simptomai tampa nebekeliami. Liūdniausia, kai tenka susidurti su jaunais pačiame savo jėgų žydėjime esančiais žmonėmis, kuriems diagnozuojamas jau pažengusios stadijos vėžys ir net šiuolaikinės medicinos galimybės jiems padėti tampa ribotos“, – sako gydytojas pilvo chirurgas.
Gydytojas apgailestauja, kad net ir sparčiai tobulėjant onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, vėžio atvejų skaičius kasmet nuosekliai didėja. Lietuvoje onkologinės ligos diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie keliolika tūkstančių žmonių ir, deja, ne kiekvieno iš jų gyvybę pavyksta išgelbėti. Pavyzdžiui, išplitusio (metastatinio) storosios žarnos vėžio trijų metų išgyvenamumas įvairių šaltinių duomenimis tesiekia 20–30 proc., o iš visų naujai diagnozuotų storosios žarnos atvejų apie 10 proc. nustatoma išplitusi metastatinė liga.
Daugiausiai galimybių pasveikti ir gyventi dar ilgus metus galima tada, kai liga aptinkama ankstyvoje jos stadijoje. Tuomet gydymo efektyvumas ir visiškas pasveikimas sergant onkologiniu susirgimu, priklausomai nuo konkrečios ligos, gali siekti 90 ir daugiau procentų.
Pajutus nerimą keliančius simptomus delsti nereikėtų
Jau nuo 2004 m. Lietuvoje pradėtos įgyvendinti 4 vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos, pagal kurias priklausomai nuo amžiaus ir lyties atliekami ankstyvosios vėžio diagnostikos tyrimai. Šie tyrimai atliekami nemokamai, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Vis dėlto, S. Ūselis atkreipia dėmesį, kad laukti tam tikro amžiaus nereikėtų. Pajutus nerimą keliančius simptomus: aptikus guzelį, pasikeitus tuštinimosi įpročiams, kraujavimą pasituštinus, atsiradus neįprastiems kitiems simptomams, pavyzdžiui naktiniam prakaitavimui, nepaaiškinamam svorio kritimui nereikėtų delsti ir laukti, kol šie galbūt praeis savaime. Tai gali būti pirmieji onkologinės ligos požymiai, todėl reikėtų rūpintis savo sveikata nuolatos ir sistemingai.
Tad kam ta demagogija???
