Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.
Pasak jos, atlikdama auditą apie vaistų prieinamumą Lietuvoje ir Valstybės Kontrolė atkreipusi dėmesį, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje plėtojama taip vangiai, kad nesudaro sąlygų tinkamam vaistų vartojimui užtikrinti.
„Žiūrėdami į kitas Europos šalis matome, kad vaistinėse farmacinė rūpyba užima labai svarbią dalį – vaistininkai seniai nebėra vaistų pardavėjai, jie turi daugybę žinių, kurias valstybė turėtų išnaudoti sveikatindami žmones“, – kalbėjo vaistinių asociacijos atstovė „Žinių radijo“ eteryje.
Sumanymus paskandina biurokratija
K. Nemaniūtė-Gagė pasakojo, kad dar 2021 m. užsakytos „Spinter“ apklausos duomenimis, 75 proc. pacientų, vartojančių kompensuojamus vaistus, tvirtino, kad jiems reiktų, jog vaistininkai galėtų pratęsti kompensuojamųjų vaistų receptus.
Pasak jos, tais atvejais, kai žmogus ilgai – 5, 10 metų – vartoja kompensuojamus vaistus ir jo sveikata nesikeičia, su gydytojo leidimu jam nebereikėtų grįžti pas gydytoją dėl recepto pratęsimo, jis tą galėtų padaryti vaistinėje.
„Planuojamas pakeitimas buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, ši procedūra jau baigta, ir netrukus atitinkamas teisės aktas bus teikiamas tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui“, – nurodė SAM.
„Tokia paslauga puikiai veikia kitose šalyse, nes ką mes matome – senstant visuomenei paslaugų reikia arčiau žmonių, daugiau ir greičiau. Šiai paslaugai pritaria ir Sveikatos pasaugos ministerija, ir pacientai, ir gydytojai, tik labai ilgai užsiveliame biurokratiniuose darbuose – darbo grupėse, projektuose ir dienos šviesos geros iniciatyvos į vaistinę neateina“, – kalbėjo Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė.
Mažintų eiles pas gydytojus
Nors vaistų receptus gydytojai gali pratęsti ir nuotoliniu būdu, K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, taip vis tiek užimamas brangus gydytojo laikas.
„Tuo metu, kai pacientas yra vaistinėje, prie kasos, turbūt puikia suprantame, kad jis negali skambinti savo gydytojui, nes pas jį yra kitas pacientas. Ar tai būtų nuotoliniu būdu, ar gyvai, tai vis tiek yra gydytojo laikas, žmogui reikia iš naujo užsirašyti, stovėti eilėje. Visa tai ilgina laiką, kai pas žmogų atsiras jam reikiamas vaistas“, – kalbėjo vaistinių atstovė.
Pašnekovė vylėsi, kad artimiausiu metu ledai pasistūmės į priekį ir vaistinėje taps prieinama dar viena labai svarbi paslauga:
„Projektas yra, darbo grupė yra, buvo numatyta, kad pradėtų veikti nuo kitų metų. (...) Jei turime farmacinės rūpybos paslaugas, kurios yra tik stalčiuose, taip būti neturėtų.“
Ne anksčiau 2024 m. gruodžio
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), paklausta, kada tokia iniciatyva dėl vaistinėje galimų pratęsti vaistų gali išvysti dienos šviesą, portalui tv3.lt nurodė, kad būtinieji darbai jau baigti ir greitai teisės aktas bus patvirtintas.
„Planuojamas pakeitimas buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, ši procedūra jau baigta, ir netrukus atitinkamas teisės aktas bus teikiamas tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad naujos receptinių vaistinių preparatų tęstinio išdavimo vaistinėje farmacinės rūpybos paslaugos įgyvendinimas glaudžiai susijęs su e.sveikatos plėtra ir šiuo metu modernizuojama e.recepto posisteme“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Ministerija nurodo planuojanti, kad modernizavimas truks iki 2024 m. gruodžio – nuo tada būtų sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po farmacinės rūpybos paslaugos suteikimo.
Vaistą gydytojas turės paskirti ne trumpiau kaip pusei metų
Kaip patikslino SAM, čia kalbama ne apie vaisto pratęsimą, o apie farmacinės rūpybos paslaugą, kurią suteiks vaistininkas, jeigu gydytojas paskirs vaistą ilgesniam nei 6 mėn. gydymo kursui (tačiau ne ilgesniam nei 12 mėn.).
„Dabar kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti tik iki 6 mėn. gydymo kursui, tačiau įgyvendinus numatomą projektą, gydytojas galės paskirti gydymą ilgesniam nei 6 mėn., bet ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.
Po 6 mėn. vaistininkas turės suteikti farmacinės rūpybos paslaugą dėl tęstinio receptinių vaistų išdavimo ir nuspręsti, ar pacientui po 6 mėn. gali būti toliau parduodami (išduodami) gydytojo paskirti vaistiniai preparatai, ar jis turi būti nukreipiamas gydytojo konsultacijai“, – aiškino ministerija.
Paprasčiau kalbant, farmacinės rūpybos paslaugą – tai individuali konsultacija, kurios metu vaistininkas surinks paciento duomenis apie vaistų vartojimą, lėtinės ligos valdymą. Vaistininkas įvertins surinktus duomenis, paaiškins pacientui kaip spręsti vaistų vartojimo problemas.
„Jeigu nebus nustatyta jokių problemų arba bus nustatytos vaistų vartojimo problemos, kurias vaistininkas su pacientu gali išspręsti individualios konsultacijos metu, bus galimas vaistų išdavimas likusiam recepto galiojimo laikotarpiui. Jeigu vaistininkas nuspręs, kad lėtinė liga valdoma netinkamai, jis nukreips pacientą gydytojo konsultacijai“, – nurodoma portalui pateikiame atsakyme.
Vaistinėse žmonės permoka net dvigubai: atskleidė, kaip vaistų ar vitaminų nusipirkti pigiau:
Vaistų trūkumą paaštrina vėlavimai
Be to, jau kurį laiką ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės susiduria su vaistų trūkumo problema. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, ji atsiranda tiek dėl logistikos problemų, tiek tam tikrų veikliųjų medžiagų trūkumo, tad Lietuva to lengvai išspręsti negali.
„Tad turime žiūrėti, ką mes galime padaryti, kad vaistų trūkumas kiek įmanoma būtų suvaldytas. Ką galime padaryti, kad gydytojai, išrašydami vaistą pacientams, žinotų, kokių vaistų šiuo metu trūksta, ir jis tiesiog galėtų išrašyti kitą veikliąją medžiagą. O dabar turime tokią situaciją, kad pacientai, atėję į vaistinę, sužino, kad tam tikro vaisto nėra ir turi grįžti pas savo gydytoją, kad jis iš naujo išrašytų receptą.
Tai ypač aktualu kalbant apie antibiotikus. Taip mes vėlgi ilginame eiles pas gydytojus, apkrauname sveikatos sistemą, tie patys žmonės vėl turi grįžti į vaistinę. Tai jei e.sveikatoje, į kurią jau daug investavome, pabaigtume, kad atsirastų tam tikri funkcionalumai, tai tam tikras problemas išspręstume“, – komentavo ji.
LVA pirmininkė pridūrė, kad vaistų prieinamumą tik papildomai apsunkina tam tikrų procesų vilkinimas iš SAM.
„Jeigu verslas nesilaikytų tam tikrų terminų, numatytų įstatymuose, turėtų labai aiškias pasekmes. Ir ką valstybės kontrolė pastebėjusi, kad daugybė įsakymų, kuriuos turi pasirašyti sveikatos apsaugos ministerija, darbų, kuriuos padaryti ligonių kasos, yra vėluojami nesilaikant terminų.
Vadinasi, vaistinės neturi pakankamai laiko pasiruošti. Jei iki naujo kainyno ar kompensuojamųjų vaistų pasikeitimo kaimyno turime keletą dienų, vadinasi, galime nespėti ir užsakyti tam tikrų vaistų, pakeisti jų kainų, atvežti į vaistines. Tokie maži dalykai susideda ir esantį pasaulinį vaistų trūkumą dar labiau suproblemina“, – konstatavo K. Nemaniūtė-Gagė.
