Tokie dronai jau gaminami ir Lietuvoje, juos perka ir Lietuvos kariuomenė, tačiau, pasak gamintojų, gebančių naudotis šiomis bepilotėmis skraidyklėmis labai trūksta.
Virš poligono Kazlų Rūdos pašonėje nardantį droną– kamikadzę valdo ką tik specialius kursus pabaigęs instruktorius.
„Ne kiekvienam tinka drono valdymas, nes yra specifika. Dronas gali ir akrobatinius triukus daryti ir būti naudojamas mūsų taktiškai, tai reikia priprasti, nes sukasi galva, reikia pripratimo“, – tikino seržantas Vilius Žmuidinavičius.
Vėliau mokys kitus
Reikia vienu metu sugebėt atlikt kelias užduotis: drono skrydį karys stebi pro specialius akinius, tuo metu rankose esančio pulto nemato, bet pirštais turi atlikti itin tikslius judesius. Suklydus – dronas krenta ir dūžta. Tad pirmiausia kariai mokosi skraidyti simuliatoriuje ir tik įvaldę subtilybes droną skraidina lauke.
„Turi ir matyt, ir operuot gaunamą informaciją, koks aukštis, kokia kryptimi skrendi, kiek tau liko baterijos ir tuo pačiu metu valdyti pultą“, – paaiškino V. Žmuidinavičius.
Tai pirmoji šių bepiločių skraidyklių valdymo instruktorių laida, jie toliau mokys kitus karius.
„Šiame kurse mokosi 10 kursantų iš įvairių kariuomenės pajėgų. Pajėgose yra su kitokia praktika, su kitokio tipo dronais skraidančių“, – pridėjo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas Ričardas Dumbliauskas.
Tokie instruktorių kursai sveikintini, bet, pasak dronų gamintojų, procesai vyksta per lėtai.
„Poreikis dronam yra didžiulis, ko nėra, tai nėra gebėjimo juos naudot – ukrainiečiai krauju priversti tą daryt“, – apgailestavo „RSI Europe“ direktorius Tomas Milašauskas.
Lietuva visų pajėgumų neišnaudoja
Šie dronai–kamikadzės ypač išpopuliarėjo kare Ukrainoje, jie nepamainomi atakose ir žvalgyboje. Greiti, tikslūs ir efektyvūs.
„Greitis yra 150 km/h, tai, kad įsivaizduotumėte, jei toks dronas „pareina“ į tave, tu jį išgirsti vieną sekundę iki smūgio į tave, tai reiškia, kad tu neturi galimybės netgi atsukti šautuvo ir bandyti tą droną nušaut“, – dėstė T. Milašauskas.
„Šitas dronas gali nešti iki 4 kg amunicijos, tai įsivaizduokit, kiek jis žalos gali padaryt. Jei mes turim standartinį 60 mm minosvaidį, kuris šaudo apie 3–4 km, tai mes čia turime dvigubą arba trigubą atstumą ir beveik dvigubą efektą, jeigu kalbame apie ugnies galią“, – teigė Lietuvos kariuomenės gynybos štabo majoras Šarūnas Savukaitis.
Tad Lietuvos kariuomenė ne tik perka sunkiąją techniką, ginkluojasi ir bepilotėmis skraidyklėmis. Šie dronai pagaminti Lietuvoje – tai ir mūsų šalies gynybos pramonės plėtros dalis.
„Įsivaizduokit, kad padaliniai jau turi „Javelinus“ ir atsiranda tokia sistema kaip FPV dronai, tai mes jau turim du efektorius. Tai mes einame prie platesnės sistemos, dėl ko mums reikia daugiau laiko, daugiau integracijos“, – pridėjo Š. Savukaitis.
„Mūsų įmonė gali pagaminti virš 3000 dronų per mėnesį, nematom, kad artimoj ateity Lietuva ar Lietuvos kariuomenė galėtų tiek sunaudot“, – tikino T. Milašauskas.
Lietuvos kariuomenė dronus į gynybos sistemą pilnai tikisi integruoti per porą metų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.