Dronų pilotas Povilas Stankūnas su dronais dirba 6 metus. Sukauptomis žiniomis jis dalijasi su studentais, dronų entuziastais ir ne kartą vyko į Ukrainą mokyti ukrainiečių karius.
Dronų pilotas sako neretai sulaukiantis skambučių iš Lietuvos kariuomenės bei kitų institucijų. Asmenys teiraujasi, ar Povilas galėtų jiems pravesti mokymus, nors praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas tvirtino, kad dronų mokymo programos jau yra paruoštos, tik viešai neskelbiamos.
„Išeina taip, kad viešai transliuojama informacija yra vienokia, o realybė yra visai kitai. Nežinau, ar problema tai, kad ministrai gyvena savo burbule, kuriame dalijasi informacija, ar jie iš tiesų važiuoja ir bendrauja su žemesne grandimi, kuriai tenka daryti tuos darbus. Kol kas matyti, kad taip nėra“, – sako P. Stankūnas.
Kita problema – visus norinčius sunku edukuoti. Anot P. Stankūno, dronų pilotai galėtų patys atvykti pas karius, tačiau viską apsunkina vidiniai valstybinio sektoriaus procesai – norint suorganizuoti paprasčiausius mokymus kariuomenėje, reikia įveikti daugybę biurokratinių procesų.
„Problema, kad labai komplikuota sistema, norint į dienotvarkę įterpti poros valandas trukmės paskaitą – yra labai daug biurokratijos“, – komentuoja P. Stankūnas.
„Oficialiai turi pereiti kryžiaus kelius. Nors užtenka turėti žaidimus pavežti galintį kompiuterį, pultelį, įsirašyti simuliatorių ir galima pačiam žaisti. Jau tada atsiras praktinių įgūdžių“, – priduria jis.
Dronai: nuo filmavimo iki veiksmų karo lauke
Pasak P. Stankūno, dronų panaudojimo spektras yra labai platus ir nuolat besikeičiantis – prieš kurį laiką su dronais buvo galima atlikti vienokias užduotis, o šiandien – kur kas daugiau ir įvairesnių.
„Anksčiau auditorija, kuri naudojosi dronais, buvo gana siaura, nes tai buvo labai specifinis dalykas, kuriam reikėjo labai daug praktikos ir žinių. Dabar dronų panaudojimas yra labai supaprastintas: jis gali prasidėti nuo filmavimo ir fotografavimo, dronų spiečiaus naudojimo šviesų pasirodymuose, krovinių pristatymo oru ir t. t.“, – pasakoja P. Stankūnas.
Dronų efektyvumas, anot instruktoriaus, yra pagrindinė priežastis, kodėl jie tapo tokie aktualūs, ypač karo Ukrainoje kontekste.
„Su pigiu (nuo 500 iki 2000 eurų kainuojančiu) prietaisu gali sunaikinti tanką. Naudotis „Javelinu“ (raketų paleidimo sistema – red. past.) karius mokysi bent pusmetį ar metus, o čia į kompiuterį įrašysi simuliatorių, duosi pultą ir porą savaičių padirbėjęs su žmogumi turėsi pilotą, kuriam nereikės eiti į atvirą mūšio lauką. Jis gali sėdėti bunkeryje, vieną po kito pilotuoti dronus ir pasiekti taikinius“, – paaiškina P. Stankūnas.
Tiesa, viešojoje erdvėje dronams negailima ir kritikos. Atsargos karininkas Darius Antanaitis TV3 Žinioms teigė, kad ukrainiečiai naudoja dronus „ne dėl to, kad jie puikiai pasirodė, o dėl to, kad yra ginklų badas.“
P. Stankūnas tokių teiginių nesureikšmina – jo teigimu, dronai keičiasi taip sparčiai, kad tai, kas atrodo efektyvu šiandien, kitą dieną galbūt nebebus dėmesio centre.
„Svarbu paminėti, kad technologijos juda į priekį. <...> Vakar dronų paskirtis ir galimybės buvo vienokios, šiandien jų spektras išsiplėtė, rytoj jis dar labiau plėsis, po metų – dar daugiau“, – kalba instruktorius.
Brangius dronus mala į miltus: „Juos tiesiog išmesime į šiukšliadėžę“
Kadangi dronai vystosi labai sparčiai, o viešieji pirkimai užtrunka, kyla rizika, kad įranga, kurią perka kariuomenė, mūsų karius pasieks jau pasenusi. P. Stankūnas priduria, kad pasenęs gali būti nebūtinai visas dronas, bet kažkuri jo dalis, todėl svarbiau pirkti ne tai, kas brangu, o tai, kas efektyvu.
„Pavyzdžiui, prancūziškas Parrot ANAFI USA dronas, kuris kainuoja iki 15 tūkst. eurų, yra su pasenusia 5–6 metų technologija. Taigi kariuomenė ir kitos institucijos yra priverstos pirkti įrangą, kuri visiškai pasenusi ir su kuria beveik neįmanoma dirbti. Jeigu tokius dronus reikės naudoti, juos tiesiog išmesime į šiukšliadėžę, nes su jais nieko nepavyks padaryti“, – teigia P. Stankūnas.
Pernai Lietuvos kariuomenė atsisakė visų Kinijoje pagamintų dronų detalių. Paaiškėjus, kad kiniški dronai gali nutekinti jautrią informaciją, buvo susirūpinta nacionaliniu saugumu.
Vis dėlto kiniškus gamyklinius dronus galima padaryti saugiais, sako P. Stankūnas. Taip daro ir patys ukrainiečiai, naudodami atitinkamus įskiepius į dronų programinę įrangą. Kadangi kokybės ir kainos atžvilgiu alternatyvų beveik nėra, ukrainiečiai užuot uždraudę kiniškus dronus ar jų dalis, rado būdų, kaip juos patobulinti.
Problemų būna ir su savadarbiais dronais. Prieš perkant ir siunčiant juos kariams, pasak P. Stankūno, būtina įsigilinti į siūlomus produktus, kad kariuomenei nenusiųstume prastai veikiančių ar su nekokybiškomis detalėmis sukonstruotų dronų. Kitu atveju kariams teks juos taisyti tiesiog apkasuose.
„Vienos iš mano kelionių į Ukrainą metu teko kalbėtis su kariais. Jie pasakojo, kad per apšaudymą kartais tenka sėdėti apkasuose ir taisyti droną, nes jis neveikia“, – komentuoja dronų instruktorius.
Dar geresnis variantas – dronus ir jų detales ne skubėti pirkti, o bandyti pasigaminti patiems.
„Šiuo metu akcentuojama, kad dronus iš kažko pirksime, nors yra visos galimybės viską pasidaryti čia“, – pažymi P. Stankūnas.
Kalba apie didžiąsias įmones, bet pamiršta pavienius dronų konstruktorius
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad kovinius dronus, kuriuos užsakė arba planuoja užsakyti Lietuva, šiandien pajėgios gaminti vos dvi lietuviškos įmonės.
„Įmonių, žinoma, yra daugiau, bet užtikrinti priežiūrą ir gyvavimo ciklą – dvi“, – aiškina A. Anušauskas.
P. Stankūnas ragina nepamiršti mažųjų žaidėjų, mat fizinių ar juridinių asmenų, kurie gali atlikti bent dalį funkcijų (prižiūrėti, taisyti ir pan.) yra nemažai, bet apie juos dažnai pamirštama.
„Kai būna rengiamos dronų dienos, organizatoriai į jas oficialiai pakviečia didžiųjų įmonių atstovus arba savo pažįstamus. Kas buvo tuose renginiuose, pateikė atsiliepimų, kad ten beveik niekas neveikia, tiesiog pridaryta gražių modeliukų. Vienetai projektų, kurie iš tiesų kažką gali padaryti. Visiškai ignoruojami žmonės, kurie savo garaže kažką konstruoja, bet dar nėra tapę didele įmone.
Didelės įmonės, kurios dabar kviečiamos į dronų dienas, pačios prasidėjo nuo idėjininkų, kurie bandė kažką konstruoti iš savo kišenės. Žingsnis po žingsnio jie tapo tomis didžiosiomis įmonėmis. Todėl supratingumo Lietuvoje reikėtų daugiau“, – teigia P. Stankūnas.
Vis dėlto Lietuvoje gaminti „A“ kategorijos ginklus draudžia įstatymai. Norint mūsų šalyje gaminti kovinius dronus, reikėtų keisti gynybos pramonės ir viešųjų pirkimų įstatymus. Prezidentūra per artimiausią mėnesį planuoja suorganizuoti susitikimą su dronų gamintojais. Tokį susitikimą su pramonės atstovais atskirai nuo Prezidentūros jau yra surengusi Vyriausybė.
Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis: „Niekas su mumis nesikonsultuoja“
„Niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – vasario 23 d. sakė Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis. Jis tvirtino, kad lietuvių, kurie turi kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus, patarimų gynybos klausimais niekas neprašė.
Taip jis kalbėjo tarptautiniame forume „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, kuris surengtas paminėti plataus masto Rusijos karinės invazijos į Ukrainą antrosioms metinėms.
„Mano draugas, 25-erių vaikinukas, FPV dronų pilotas, sako, man patinka tankai, jie labai gražiai dega. Jis vienas per mažiau nei pusę metų yra sunaikinęs per 30 tankų, vienas. Praktiškai visą tą batalioną, kurį mes perkame už du milijardus eurų, metinį gynybos biudžetą“, – sakė A. Kumpis.
Karys teigė, kad asmenys, atsakingi už Lietuvos gynybą, viešai tvirtina, kad perima patirtį iš kovojančių ukrainiečių, tačiau tai, anot A. Kumpio, netiesa.
„Galiu pasakyti atvirai – aš esu galbūt vienas iš nedaugelio lietuvių, turinčių kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus. Niekas su manimi nesikalbėjo, niekas neklausė patarimų, nežinau, su kuo jie tarėsi. Galvojau, kad galbūt su kitais mano kolegomis, tačiau su kuo pakalbu, jie patvirtina tą patį. Mes esame nematomi žmonės, niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – tvirtino jis.
„Pirmą kartą į Ukrainą išvykau simbolinę 2022 metų kovo 11 dieną ir po trijų savaičių jau patekau į fronto ruožą Charkove ir praktiškai per pirmą savo užduotį patekau į artilerijos apšaudymą, šokas buvo milžiniškas, reikėjo su tuo tvarkytis ir kažkaip išgyventi“, – pasakojo karys.
„Jeigu dabar kariautume taip, kaip kariavome pirmais karo metais, mes visi būtume nebegyvi“
A. Kumpis pridūrė, kad per tą visą laiką jis pabuvojo beveik visuose karščiausiuose Ukrainos karo taškuose – nuo Charkovo iki Chersono ir Donecko. Jam teko iš vidaus stebėti, kaip karas tranformuojasi ir keičiasi iš manevrinio karo pradžioje ir tampa statišku apkasų karu vėliau, kaip karui daro įtaką technologijos.
„Kaip mano draugai sako, jeigu dabar kariautume taip, kaip kariavome pirmais karo metais, mes visi būtume nebegyvi. Turiu omenyje, kad karas keičia ir pačius kariaujančius, ir priverčia juos prisitaikyti prie naujų realijų, pradėti naudotis naujais įrankiais, technologijomis tam, kad sumažintų gyvosios jėgos nuostolius“, – sakė A. Kumpis.
Jis akcentavo, kad karas tęsiasi jau 730 dienų, tačiau už gynybą atsakingi asmenys Lietuvoje, panašu, neišmoko svarbiausių karo pamokų.
„Noriu pabrėžti, kad aš būtent įvardiju dienas, o ne dvejus metus, nes būnant fronte laikas skaičiuojamas truputį kitaip nei ramiame civiliniame gyvenime. Mes skaičiuojame ne metus, ne mėnesius, o dienas, valandas ir minutes, per kurias tu išgyveni. Tik tokiu būdu mūsų broliai ir sesės ukrainiečiai dabar praktiškai moka už laiką, per kurį mes privalome pasiruošti gynybai prieš mūsų bendrą priešą.
Tačiau bendraudamas mūsų daliniuose, turiu omenyje, Lietuvoje, kariuomenėje, ir bendraudamas su paprastais kariais aš turiu konstatuoti faktą, kad toli gražu dar ne viskas padaryta ir pamokos nėra išmoktos“, – pabrėžė A. Kumpis.
Prezidentūra kritikuoja dronų vystymo planus: tai turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“
Vasario 20 d. prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. Prezidentūra pabrėžė, kad pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį, o A. Anušauskas teigė, kad šie metai – lūžiniai dėl to, kokiais kiekiais yra įsigijami gynybos pajėgumai.
Prezidentas susitikimo metu pabrėžė, kad dronų pajėgumo vystymas turi būti kompleksinis. Pabrėžta, kad dronai yra reikalingi, kaip ir kiti gynybos pajėgumai. Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas pristatė dronų pajėgumų vystymą, planuojamas įsigyti dronų sistemas, apžvelgė karinio rengimo ir mokymo organizavimą, taip pat buvo įvertinti artimiausi įsigijimo terminai.
Esama dronų integracijos situacija bei pajėgumų plėtra turi įgauti „žymiai didesnį pagreitį“, sako prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.
„Vykdomas įsigijimų procesų organizavimas neužtikrina ir neatliepia sistemos pajėgumų vystymo poreikių laike“, – pridūrė jis.
Anot T. Godliausko, dėl to buvo sutarta konsultuotis su Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant išsiaiškinti, kaip pagerinti procesą, kad būtų atlieptas dronų pajėgumų vystymas.
Prezidento patarėjas spaudos konferencijoje pridūrė, kad dronų įsigijimo, vystymo procesai stringa, todėl reikia tobulinti šią procesą.
A. Anušauskas siunčia žinią visiems: „Šie metai išties yra lūžiniai“
Toje pačioje spaudos konferencijoje A. Anušauskas teigė, kad vienareikšmiškai pritariama dronų plėtrai ir jų naudojimą kariuomenėje.
„Šie metai išties yra lūžiniai vystant šias sistemas Lietuvoje. Kaip žinia, savo laiku Lietuvos kariuomenė atsisakė visų Kinijos gamybos detalių dronų, visi tie dronai perduoti Ukrainai. Po to orientavomės į naujus įsigijimus, kurie pradėti 2022 metais pakeitus visą pirkimų grafiką, kuris buvo nustumtas labai toli, turėjo prasidėti 2028–2030 metais“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad šie metai išskirtiniai dėl to, kokiais kiekiais yra įsigijami gynybos pajėgumai – nuo skraidančių šaudmenų iki mikrodronų.
V. Rupšys kalbėjo, kad anksčiau tokio dronų pajėgumo plano nebuvo, todėl praėjusiais metais parengtas atskiras dronų pajėgumo vystymo planas, kuriame numatyta, kaip dronai bus įdiegti į karinius vienetus, kitus operacinius pajėgumus, kiek ir kokio personalo reikės, kaip jis bus apmokytas. Taip pat numatyta, kokių tipų dronų reikia įvairiuose operaciniuose taktiniuose lygmenyse.
„Šiais metais įvykdžius visus pirkimus mes praktiškai optimalų skaičių dronų jau turėsime, išskyrus aukščiausiojo operacinio lygmens“, – spaudos konferencijoje sakė V. Rupšys.
A. Anušauskas pridūrė, kad yra tik 2 įmonės, kurios yra pajėgios gaminti dronus ir užtikrinti jų gyvavimo ciklą.
L. Kasčiūnas: suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų vos „vienam stipriam mūšiui“
Dronų pajėgumų vystymo tema yra pasiekusi visų pagrindinių šalies institucijų koridorius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, ir pasiūlė Valstybės gynimo tarybai apsvarstyti ateities strategiją.
NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
Dokumente, kurį matė BNS, nurodoma, kad Rusijos pradėto prieš Ukrainą karo patirtis rodo didelę dronų įtaką mūšio lauke. Komitetas siūlo sukurti strategiją, kuri vystant šių orlaivių pajėgumus leistų sukurti aiškią struktūrą, apibrėžtų kovinį parengimą ir nustatytų įsigijimų prioritetus.
Tarp komiteto siūlymų yra steigti drono operatoriaus etatus, kurti atskirus dronų padalinius kariuomenės struktūrose, rengti karių ir vidaus reikalų sistemos tarnybų mokymus, metodinę medžiagą, glaudinti valstybės ir verslo bendradarbiavimą.
Komitetas siūlo įsigijimų politiką orientuoti į dronų pajėgumo vystymą taktiniu, operaciniu ir strateginiu lygmeniu, orlaivius įsigyti tiek iš NATO šalių, tiek iš Lietuvos gamintojų.
NGSK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.
„Parlamentinė kontrolė parodė, kad tai, ką turime planuose, yra nepakankama. Tai yra virsmo technologija ir arba tu įšoki į tą procesą ir jame dalyvauji, eini pagal naujausias technologines madas, neatsilieki, vystai gamybą, vystai dronų operatorius, sistemiškai integruoji šitą pajėgumą į kariuomenę, (...) arba atsilieki nuo procesų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
NSGK siūlymu, į dronų pajėgumų vystymo strategiją būtų įtraukta ne tik kariuomenė, bet ir šiuo metu jau su dronais dirbanti Lietuvos šaulių sąjunga, kur būtų galima didinti dronų operatorių skaičių, ir šalies gynybos pramonės įmonės.
Jos, anot L. Kasčiūno, gali gaminti žvalgybinius dronus, o šiuo metu jau vysto gynybinę technologiją „dronas prieš droną“.
(Ne)labai gerbiamas Benkunskas kažkada laidoje pas Jakilaitį, ryškiai pasiskaitęs Vanharos įrašų, pasakė, kad taip, gynyba turi būti finansuojama, bet tai o ką, tai reiškia, kad mes dabar turime miesto nebevystyti? Tai yra – nebestatyti akivaizdžiai korupcinio objekto su taip plius minus 3 kartus užkelta kaina.
Žiūrėkit, aš suprantama žmonių kalba pateiksiu pavyzdį: įsivaizduokime vidutinę lietuvių šeimą. Vyras, žmona, du vaikai. Kurie turi įsigiję būstą su banko paskola. Kaip visuotinai žinoma, per paskutinius kelis metus būsto paskolų palūkanos padidėjo kelis kartus. Ir va tai mūsų aptariamai hipotetinei šeimai, dėl išaugusių banko palūkanų, pradėjo trūkti pinigų šeimos biudžete. Todėl visi šeimos nariai susėdo ir pasitarė, kad būsto paskolą išmokėti yra būtina, todėl reikia taupyti visur kitur. Šeimos tėtis nebevažiuoja žvejoti ir nebelanko sporto klubo, vaikai iš privačių mokyklų perėjo į valstybines, vietoje šeimos atostogų Tailande atostogaujama bus Turkijoje. Ir t.t. ir pan.
Ir staiga vieną dieną mama namo grįžta su naujais Louboutin bateliais. Nes o ką, ar tai, kad dabar reikia dengti išaugusias būsto paskolos palūkanas, reiškia, kad mama nebegali gražiai atrodyti?
Tai va, tame hipotetiniame pavyzdyje yra visa TS-LKD valdžios esmė. Jūs, mokesčių mokėtojai, susimetinėkit papildomai, nes tėvynė pavojuje. Bet mūsų valdžia mokesčių mokėtojų pinigus ir toliau taškys taip, kaip taškė iki šiol. Nes tie otkatai patys nesusirinks ir rinkimai patys neprasifinansuos.
O va ką reikėtų padaryti: valdžia, norinti papildomai lįsti į mokesčių mokėtojų kišenę, pirmiausia turėtų pasidaryti reviziją dabartinėse biudžeto išlaidose ir pasakyti, ko karo grėsmės akivaizdoje galime atsisakyti. Na, kas būtų iš serijos „nice to have“, bet nebūtinai reikalinga. Ir kur bei kiek galime sutaupyti. O va tuomet, kai mokesčių mokėtojams pranešame, kiek ir kur sutaupome patys, jau tuomet tiek pagal Dievo, tiek pagal žmonių įstatymus būtų sąžininga ir teisėta kreiptis jau į mokesčių mokėtojus, kad likusią dalį prisidėkit jūs.
Bet kai Šimonytės valdžia vienu ir tuo pat metu rėkia, kad reikia daugiau pinigų gynybai, o tuo pačiu metu tos pačios partijos atstovas rėkia, kad mums reikia vystyti miestą, todėl didinkime finansavimą ir taip 3 kartus per brangiam objektui, kurio dabar dar ir visiškai nereikia, tai jau yra lygiai ta pati mano aukščiau įvardinta situacija su Louboutin bateliais.
O va dabar belieka tik melstis, kad, visų pirma, iki rudens nebūtų per vėlu, visų antra – kad Lietuvos žmonėms per visus trejus ateinančius rinkimus užtektų proto pasiųsti šią valdžią į politinį sąvartyną. Nors kuo toliau, tuo labiau pradedu abejoti, ar vien pasiuntimo į politinį sąvartyną jiems užteks. Kuo toliau, tuo labiau manau, kad Kristijonas Bartoševičius turėtų būti toli gražu ne paskutinis dabartinės valdžios atstovas, sėdintis teisiamųjų suole.
