Karšti orai, o juo labiau užklumpančios karščio bangos – ne tik iššūkis komfortui, bet ir tikrai rimta grėsmė sveikatai. Ypač pavojus kyla mažiems vaikams, senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Tad ką privalome žinoti apie šilumos smūgį, dehidrataciją ir apsaugą nuo saulės?
Kas darosi su organizmu karščio metu?
Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėja, farmacijos specialistė Darija Platūkytė pabrėžė, kad ekstremalus karštis yra pavojingas tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus žmogui. Be to, jo poveikį patiria tiek visiškai sveiki, tiek lėtinių ligų turintys asmenys.
„Ekstremalus karštis trikdo organizmo termoreguliaciją, tai yra organizmo gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą, kuri siekia maždaug yra 36,6 laipsnius. Ką tuomet visų pirma daro mūsų kūnas, tai išskiria prakaitą – būnant karštyje pradedame prakaituoti, prakaitavimas tampa intensyvus.
Taip pat išsiplečia kraujagysles, kalbant mediciniškai, įvyksta periferinė vazodilatacija, tuo metu galima pastebėti ir veido raudonį, kai kuriems žmonėms gali net pakristi kraujospūdis. Taigi tai ypač pavojinga tiems, kas jau turi lėtinių ligų, vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus.
Padažnėja ir širdies ritmas, ypač jeigu yra labai karšta –ji pradeda susitraukinėti stipriau, negu įprasta, dėl to padidėja ir pulsas. Tai yra visiškai normalu, nes mūsų organizmas kartu stengiasi ir „atsikratyti“ to karščio, ir palaikyti pastovią kūno temperatūrą“, – dėstė specialistė „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Vis dėlto ji įspėjo, kad jei patys neprisidedame prie organizmo pastangų ir „nebendradarbiaujame“ su juo, atsiranda labai didelė tikimybė perkaisti. „Tada gali išsivystyti ir šilumos smūgis, ir dehidratacija, o tai gali būti net ir gyvybei pavojingos būklės“, – kalbėjo D. Platūkytė.
Kuo skiriasi šilumos ir saulės smūgis?
Nors žmonės neretai dažniau žino apie saulės smūgį, vis tik tai nėra visai tapačios būklės. „Saulės ir šilumos smūgis šiek tiek skiriasi. Saulės smūgis yra viena iš šilumos smūgio formų, kai saulės spinduliai tiesiogiai kaitina galvą.
Kadangi tas termoreguliacinis mechanizmas, apie kurį minėjau, yra mūsų smegenyse, pagumburyje, tuo metu organizmas nebesugeba savęs atvėsinti, pakyla kūno temperatūra, sukeldama karščiavimui būdingus simptomus. Saulės smūgį patyrusiam žmogui galima išmatuoti net apie 40-ies laipsnių temperatūrą, jistuomet jaučia ir galvos svaigimą, ir pykinimą, gali pradėti vemti“, – aiškino specialistė.
„Jei patys neprisidedame prie organizmo pastangų ir „nebendradarbiaujame“, atsiranda labai didelė tikimybė perkaisti. Tada gali išsivystyti ir šilumos smūgis, ir dehidratacija, o tai gali būti net ir gyvybei pavojingos būklės“.
Tuo metu šilumos smūgis gali įvykti nebūtinai veikiant tiesioginiams saulės spinduliams: „Tai gali įvykti tvankioje, karštoje, drėgmės kupinoje aplinkoje, kai žmogui tiesiog trūksta vėsumos, organizmas savęs nebesugeba pakankamai efektyviai atvėsinti.
Tuo metu ir įvyksta šilumos smūgis – taip pat pakyla labai aukšta kūno temperatūra, pasireiškia lygiai tie patys simptomai: pykinimas, galvos svaigimas, galimas netgi sąmonės praradimas. Tai iš tikrųjų tai yra rimta grėsmė sveikatai, todėl saulėje reikėtų elgtis labai atsakingai.“
Kaip padėti, jei perkaista saulėje
Pašnekovė patarė labai atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus ir laiku reaguoti norint išvengti rimtesnių pasekmių. „Kai jau nebegaliu būti saulėje, jaučiu, kad perkaitau, man silpna, negera, trūksta oro, reikėtų nedelsiant trauktis į pavėsį, atsivėsinti.
Čia padės vanduo, ne kažkokie gėrimai su cukrumi, bet paprastas, nebūtinai gazuotas mineralinis vanduo, kurį reikėtų gerti mažais gurkšneliais, kad nesukeltume kūnui papildomo šoko. Atsivėsinti taip pat labai padėtų šalčio kompresai.
Nors matome, kaip perkaitusiam žmogui ant galvos dedami šalčio kompresai, suvilgyti rankšluosčiai, jeigu norime suteikti efektyvią pagalbą kitam ir sau, šalčio paketus arba kompresus reikėtų dėti pažastų, kirkšnies ir kaklo srityse – ten, kur eina stambiausios kraujagyslės. Šaldant šias vietas žmogus atvėsta ypač greitai“, – apie pirmą efektyviausią pagalbą pasakojo D. Platūkytė.
Jei pats žmogus jaučia ar mato, kad šalia esančiojo sveikatos būklė prastėja, pradedama vemti, galbūt net nesiorientuoti aplinkoje, darosi sunku kalbėti, reikėtų kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kokie žmonės yra jautriausi karščiui?
Paklausta, kokie žmonės jautriau reaguoja į didelį karštį, specialistė akcentavo, kad tam tikros žmonių grupės jį išties toleruoja sunkiau:
„Pirma grupė būtų kūdikiai ir vaikai, nes jie dar neturi pakankamai gerai išvystytos termoreguliacinės funkcijos. Tai reiškia, kad jų organizmas nesugeba taip efektyviai pats atsivėsinti, išskirti prakaito, kaip suaugęs žmogus.
Taip pat kalba yra barjeras, kūdikis nepasakys, kad jam karšta, vaikas tikriausiai bėga, lekia, to nepastebės. Todėl labai svarbu tėvams įvertinti savo vaiko sveikatą – ar nepasikeitė elgesys, neatsirado vangumas, pykinimas, nuotaikų kaita.“
Taip pat karštis pavojingesnis ir vyresnio amžiaus žmonėms. „Kaip žinia, nemaža dalis senjorų serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vartoja vaistus, jų kraujotaka yra sulėtėjusi, o, kaip minėjau, mums reikia aktyvios kraujotakos, kad organizmas dirbtų kaip variklis ir išspinduliuotų kuo daugiau šilumos“, – aiškino specialistė.
Labai svarbu aktyviu metu, kai saulė yra intensyviausia, tai yra maždaug nuo 11 iki 16 val., nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nedirbti darbų sode, lauke.
Ji atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą – vyresni žmonės mažiau jaučia troškulį, dėl to jie pamiršta gerti pakankamai vandens, kas labai didina dehidratacijos riziką.
„Taip pat papildomai dar gali būti vartojami tokie vaistai kaip diuretikai, kurie gali būti skiriami tam tikriems širdies ir kraujagyslių ligų sutrikimams gydyti. Šie vaistai kaip tik skatina šlapimo išsiskyrimą, o kai žmogus šlapinasi, išsiskiria ir elektrolitai, reikalingi mikroelementai. Tai gali būti dar kaip papildoma problema“, – pridūrė D. Platūkytė.
Todėl ji patarė ne tik užtikrinti, kad vyresnio amžiaus artimieji išgertų pakankamą kiekį vandens, bet ir praturtintų jį elektrolitų tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėse.
„Taip pat labai svarbu aktyviu metu, kai saulė yra intensyviausia, tai yra maždaug nuo 11 iki 16 val., nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nedirbti darbų sode, lauke“, – įspėjo pašnekovė.
Didžiausios klaidos per karščius
Paprašyta apibendrinti, kokios būtų didžiausios per karščius daromos klaidos, šalia nepakankamo vandens suvartojimo D. Platūkytė įvardijo ir netinkamų gėrimų pasirinkimą.
„Antroji klaida būtų alkoholinių gėrimų vartojimas. Kai karšta, net lengvieji alkoholiniai gėrimai papildomai skatina dehidrataciją, organizmas netenka dar daugiau skysčių, kurie jam tuo metu yra tokie būtini.
„Oro kondicionieriai tikras mūsų išsigelbėjimas karštuoju metu, bet, kita vertus, jeigu nemokame jais tinkamai naudotis, tai gali būti ir mūsų pražūtis.
Dar viena klaida – žmonės apsirengia tamsiais drabužiais, nedėvi galvos dangalų (kepurių, skarų), tada tiesioginiai saulės spinduliai gali veikti galvą ir sukelti saulės smūgį. Negerai, kai žmonės fiziškai aktyvūs būna pačiu netinkamiausiu metu nuo 11 iki 16 val. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie sveikatos sutrikdymo“, – vardijo ji.
Specialistė patarė norintiems sportuoti tą tuomet daryti anksti ryte arba vėliau vakare: „O jei niekaip kitaip nepavyksta, žmogus užsiregistravo bėgti kokiame nors maratone, tada būtina pasirūpinti elektrolitais, turėti galvos apdangalą, pasirūpinti apsaugos priemonėmis ir būtinai daryti pertraukas.“
Kaip maitintis, kai karšta?
Kai šokteli termometrų stulpeliai, papildomai apkrauti organizmo nereikėtų ir netinkamai maitinantis. Pasak specialistės, reikėtų rinktis ne tokį riebų, lengvai virškinamą maistą.
„Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, kurių vasarą apstu. Vasarą išties galime jausti, kad mes nenorime tiek valgyti, nejaučiame tokio alkio, kuris būna, pavyzdžiui, žiemos periodu. Taigi kūnas pats žino, kad dabar reikia man atvėsti ir negaliu papildomai apsikrauti virškinimu.
Valgyti, žinoma, reikia, juo labiau mums reikia gauti mineralinių medžiagų, elektrolitų. Jei, pavyzdžiui, valgysime datules, jos turi labai daug kalio, bananai – magnio, to yra ir žaliose daržovės. Nereikia pamiršti, kad kava taip pat skatina dehidrataciją, nes padidina šlapimo išsiskyrimą“, – patarė D. Platūkytė.
Jutiminė temperatūra gali būti kur kas didesnė
Be to, ji įspėjo, kad nors oro prognozėje gali būti skelbiama apie vienokią temperatūrą, jutiminė ji gali būti kitokia. „Kai dar yra ir drėgmė, jutiminė temperatūra padidėja. Tada tikėtina, kad termometro stulpelis gali rodyti vienokius skaičius, pavyzdžiui, lauke yra 24 laipsniai, bet jutiminė temperatūra gali išaugti net iki 29 laipsnių.
Taigi jutiminė temperatūra, ką jaučia žmogus išėjęs lauką, yra labai svarbu. Net jei atrodo, kad ne taip ir karšta, bet jeigu yra didelė drėgmė, to ypač nereikėtų ignoruoti. Tada yra didesnė tikimybė perkaisti“, – pastebėjo Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovė.
Nuo karščių neatsiejama dalis – ir kondicionieriai, ventiliatoriai, tačiau jais piktnaudžiauti nereikėtų: „Tai tikras mūsų išsigelbėjimas karštuoju metų laiku, bet, kita vertus, jeigu nemokame jais tinkamai naudotis, tai gali būti ir mūsų pražūtis.
Pavyzdžiui, jei taip šaldome, kad temperatūra namuose ar biure yra net jau 8 laipsniais žemesnė nei lauko temperatūra, taip rizikuojama sukelti šoką organizmui, gali netgi iš niekur nieko atsirasti raumenų spazmas. Antra klaida, kuri dažniausiai daroma automobiliuose, kai kondicionierius pučia tiesiai į žmogų. Kondicionierius sausina gleivines, atsiranda kosulys, žmogus peršąla.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
