Kasmet prieš Kalėdas miškų saugotojai vykdo reidus, norėdami užkirsti kelią nelegaliam medelių kirtimui. Aplinkosaugininkai džiaugiasi, kad tokios akcijos atneša naudos – žmonės pamažu įsisąmonina, kad taip elgtis nevalia. Juk kirtėjai neatsižvelgia į medžio amžių, augimo vietovę, be skrupulų kerta gražiausius kamienus. Kartais pašalina tik viršūnę – tuomet medis pasmerktas žūti. Specialistai atskleidė, kokią žalą tai daro miškui.
Kirsti medį miške galima tik išskirtiniu atveju
Kristina Stripeikienė, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus specialistė apgailestavo, kad kartais žmonės renkasi nukirsti eglutę miške ir taip žaloja gamtą.
„Labai dažnai atsitinka taip, kad žmonės galvoja, jog tiesiog nuėję į mišką nusipjaus eglutę, parsineš ją namo ir jau bus gražios šventės. Mūsų didžiausias rūpestis ir yra atlikti prevenciją, daryti reidus, stebėti, kad žmonės šito nedarytų“, – pabrėžė aplinkosaugos specialistė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos dėstytojas, miškininkas dr. Kšištofas Godvodas pasakojo, kad toks neteisėtas medžių kirtimas dažniausiai vyksta greta didesnių miestų ar miestelių, kuriuos supa miškai. Jis minėjo, kad nemažai įtakos turi eglučių augimo vieta: „Kuo medeliai yra lengviau pasiekiami, tuo didesnė tikimybė, kad jie gali būti pasisavinti ilgapirščių.“
Praėjusį šeštadienį pradėta visuotinė akcija „Miškas“, kurios metu vykdomi reidai, stebima, kad gyventojai savavališkai nekirstų medžių.
Anksčiau reidus į miškus vykdydavo Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybinių miškų urėdija.
„Šie reidai buvo vykdomi metai iš metų. Akcijos iš tikrųjų davė savo naudą. Anksčiau būdavo labai įprasta: nuėjai, nusikirtai eglutę, parsitempei namo ir tiek žinių. O kai prasidėjo akcijos ir reidai, kai žmonės pamatė, kad gali pakliūti, užsidirbti baudą, tuomet ir atsirado truputėlis baimės ir supratimo, kad nereikėtų eglučių iš miškų kirsti“, – sakė K. Stripeikienė.
Kad neteisėto eglučių kirtimo mastai mažėja, pritarė ir K. Godvodas. Jis pridūrė, kad pastaruosius 10 metų auga parduodamų kalėdinių medelių paklausa.
„Pastebime, kad žmonės tampa vis sąmoningesni. Dažnas pilietis Kalėdoms renkasi iš kiekvienais metais gausėjančio asortimento. Jeigu prieš dešimtmetį galėjome gauti eglutę iš miško, o išskirtiniais atvejais kėnį <...>, tai šiuo metu galime išsirinkti: eglutę iš plantacijos (paprastą, baltąją ar dygiąją), kurioje ji buvo specialiai formuota; eglutę vazone ar kėnį, kuris dažniausiai bus atvežtas iš užsienio šalių plantacijų“, – apie platų medelių pasirinkimą sakė jis.
Už kirtimą gresia nemenkos baudos
Asmuo gali savo valia miške nukirsti medį tik vieninteliu atveju – jei miškas nuosavybės teise priklauso jam. Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus jaunuolynams iki 20 metų kirsti nereikia leidimo.
„Jeigu miško savininkas yra atsakingas ir supratingas, jis pasirinks tą eglutę, kuri auga tankmėje su kitomis eglutėmis. Rūpindamasis savo mišku tikrai nepadarys tokios žalos, kuri būtų labai skausminga ir kenktų miškui“, – paaiškino K. Stripeikienė.
Tačiau miškininkas K. Godvodas tvirtino, kad miško nuosavybės forma kirtėjams nė motais. „Ilgapirščiai renkasi eglutes pagal estetinę medelio vertę, bet tikrai ne pagal miško nuosavybės formą“, – sakė jis.
Visais kitais atvejais – ar tai būtų valstybinis miškas, ar privati kito asmens valda, toks veiksmas yra laikomas pažeidimu, kuris užtraukia administracinę atsakomybę.
Apskritai vyresnių nei 20 metų eglių kirtimui reikalingi specialūs leidimai, kurių neturintis ir medį nukirtęs asmuo gali užsitraukti stambias baudas. Tokiu atveju kaltininkas privalo atlyginti ir aplinkai padarytą žalą, kurios kaina gali siekti iki 435 eurų už vieną kubinį metrą.
Reido metu užtiktiems medelių kirtėjams už neteisėtus veiksmus surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir paskiriama bauda.
Fiziniam asmeniui už tai gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų bei žalos gamtai atlyginimas, juridiniam asmeniui bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų.
Nurėžia puošniausius ir vešliausius medžius
Aplinkosaugininkė papasakojo, kokie medžiai paprastai patraukia žmonių dėmesį. Šventėms gyventojai ieško gražių, puošnių, vešlių eglučių, o tokie medžiai dažniausiai auga miško aikštėse, laukymėse.
„Jos auga natūraliai. Jeigu jos būna iškertamos, sunaikinamos, automatiškai tose vietose miškas nebegali atželti. Tada jau reikia tas eglutes atsodinti, norint išauginti mišką. O tas atsodinimas, želdinimas atitinkamai ir kainuoja. Ir sodmenys, ir medelių priežiūra. Tad žala gamtai yra daroma“, – pasakojo aplinkosaugos specialistė.
Dažniausiai nukertamos jaunos eglutės, tačiau pasitaiko, kad nupjauna ir tokius kamienus, kurių amžius – daugiau nei 20 metų. Negana to, ne visada medį nurėžia arti šaknų.
„Kartais nukertama viršūnė, nes ji yra puošni, telpa į kambarį. Lieka toks strampas miške – taip sunaikinamas medis“, – dalijosi pašnekovė. Štai tokio elgesio pavyzdys: jei sveikas medis yra 3 metrų aukščio, asmuo pašalina viršūnę, o likusį 1 metro aukščio kamieną paprasčiausiai palieka.
Miškininkas K. Godvodas pridūrė, kad priešlaikinis medelių iškirtimas iš medyno ateityje gali kenkti miško produktyvumui, sanitarinei būklei, net nekalbant apie tai, kad tokie veiksmai niokoja mišką.
„Vidutiniškai paprastoji eglė jauname amžiuje auga po 50-70 cm per metus, todėl kuo aukštesnė eglė yra savavališkai iškertama, tuo didesni nuostoliai tenka miško valdytojui. Dažniausiai yra vagiamos 5-6 metų, 1,5-2,5 m aukščio eglės. Vienintelis racionalus būdas minėtai žalai atstatyti yra naujų medelių atsodinimas“, – sakė jis.
Norintiems eglutę atsodinti miške – kelios taisyklės
Užuot kirtę miške egles, gyventojai gali įsigyti Kalėdų medelį su šaknimis vazonėlyje, o po švenčių vėl pasodinti. Kaip minėjo K. Stripeikienė, ši praktika Lietuvoje yra gana populiari ir daug kas ja naudojasi.
„Graži idėja, labai priimtina. Žmonėms, kurie tikrai myli gamtą, tai yra puiki išeitis. Medelis turėtų likti sveikas“, – sakė ji.
Vis dėlto ne visada medelių pardavėjai užtikrina, kad šaknys vazone būtų sveikos ir nepažeistos, pastebi aplinkosaugininkė. Tuomet žmonėms nusvyra rankos, jei neišgyvena, sunkiau prigyja tokie medeliai.
„Būna atvejų, kad medeliai vazonėliuose parduodami su labai stipriai pažeistomis šaknimis. Toks medelis, išbuvęs švenčių laikotarpiu šiltoje patalpoje, jis paskui labai sunkiai išgyvena miške, arba visai neišgyvena. Reikėtų apeliuoti į augintojų, pardavėjų sąžinę, kad jie, jei užsiima tokia gražia idėja, to medelio nesužalotų tiek, kad jis vėliau nežūtų“, – minėjo K. Stripeikienė.
Ji priminė, kad ketinant atsodinti eglę po Kalėdų, reikėtų nepamiršti elementarių priežiūros taisyklių: palaistyti, grūdinti prie vėsaus oro prieš sodinant. „Patartina išnešti į balkoną arba terasą po švenčių, kad jis būtų natūralioje aplinkoje, o nebe šiltoje“, – sakė ji.
Patarė, kaip puošti namus ir nekenkti gamtai
Paklausta, kaip elgtis žmonėms, norintiems puošti Kalėdų eglutę ir nežaloti gamtos, K. Stripeikienė negalėjo patarimų. Kaip vieną iš pasirinkimų ji įvardijo eglutės nuomą – tuo užsiima Klaipėdos universiteto botanikos sodas.
Gyventojai gali išsinuomoti eglutes vazonuose, o praėjus šventiniam laikotarpiui jas grąžinti botanikos sodui, kuris vėliau augalais pasirūpina.
„Jeigu ir verslas pasigautų šią idėją [eglučių nuomos – aut. past.], manau, būtų labai graži tradicija. <...> medelis gali būti nuomojamas kelis metus iš eilės“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė minėjo dar vieną išeitį – siūlė pasinaudoti galimybe ir namuose puošti ne visą medį, o tik šakeles. Juolab, kad Valstybinių miškų urėdija kasmet prieš šventes dalija eglių šakas.
„Žmonės, kurie myli gamtą ir kuriems nėra labai aktualu būtent eglutė, gali išsiversti ir su kalėdine puokšte. <...> Iki šiol dalindavo šakas nemokamai, su idėja, kad žmonės neitų į miškus kirsti eglučių“, – komentavo J. Stripeikienė.
O miškininkas K. Godvodas atkreipė dėmesį, kad dirbtinis medelis nėra visada geriausia išeitis. „Dauguma dirbtinių eglučių šalininkų rinkdamiesi tokias eglutes neatsižvelgia į tai, kad gaminant tokią eglutę buvo sunaudojami tam tikri gamtos resursai (dažniausiai nafta), o pagaminta iš plastiko eglutė ne visada gali būti perdirbama“, – tv3.lt sakė jis.
Jo manymu, reikėtų rinktis eglutę iš tam tikslui specialiai įveistų plantacijų. Specialistas rekomendavo į šiuos plotus nuvykti ir prieš šventes išsirinkti eglutę patiems.
„Plantacijos yra steigiamos žemės ūkio paskirties žemėje, todėl toks medelių išauginimas niekuo nesiskiria nuo kitų kultūrų auginimo. Tokiu savo elgesiu mes sukursime daugiau darbo vietų (ypač regionuose), neskatinsime jaunų medynų nykimo, o po švenčių surinktos eglutės galės pasitarnauti kaip biokuro šaltinis“, – teigė miškininkas.
Reidas tęsis iki pat Kūčių
Portalas tv3.lt primena, kad šeštadienį, lapkričio 20 d., aplinkosaugininkai pradėjo akciją „Miškas“ – vykdo reidus į miškus tikrinti, ar neteisėtai nekertamos kalėdinės eglutės. Akcija vyks iki gruodžio 24 dienos.
„Pastebime, kad žmonėms dar kyla ranka eglutę nusikirsti miške, nors tą daryti griežtai draudžiama“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeušas Ablačinskis.
„Taip pat gauname informacijos iš miškininkų, pilietiškų žmonių, kurie informuoja, kad miške aptiko padaugėjusių nupjautų eglučių kelmų. O tokių kelmų padaugėja dėl to, kad žmonės atvažiuoja ir be leidimo nusikerta jiems patinkančią eglutę“, – teigė aplinkosaugininkas.
Kaip pabrėžė aplinkosaugininkas, net vienos eglutės nukirtimas, didelis nuostolis miškui, mat tokiam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik reikiamų sąlygų, bet ir laiko – 60–70 metų.
Kalėdų eglę gyventojams siūloma įsigyti jų pardavimo punktuose, prekybos centruose.
