Net ir prieš karą Ukrainoje, jo valstybės remiamas eksporto monopolis „Gazprom“ pamažu pradėjo Europos pirkėjams parduoti vis mažiau gamtinių dujų, ištuštinant jų saugyklas ir sulėtinant dujų srautus dujotiekiuose.
Šie tiekimo pasikeitimai – kartu su V. Putino pompastiškais pareiškimais, melagingais pažadais ir vis krečiamais pokštais Briuselio sąskaita – privertė energijos kainas šoktelėti, smukti, atsigauti ir po to vėl kristi, kol sunerimę prekybininkai bandė nuspėti, kiek dujų jie tikisi gauti ateinančią žiemą.
Čia aprašoma kaip Rusijos energijos žaidimai – bei Vakarų reakcija į juos – sujaukė visą Europos Sąjungos rinką.
Pasirengimas Ukrainos invazijai
Remiantis oficialiomis Europos Komisijos dujų rinkos ataskaitomis, 2021 m. „Gazprom“ į Europos Sąjungos šalis dujotiekiu pristatė 137 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai 7 proc. daugiau nei 2020 m., kai dujų poreikis buvo sumažėjęs dėl karantinų.
Tačiau palyginus su 2019 m. – paskutiniaisiais įprastais metais prieš koronaviruso pandemiją – pernai į Europą atkeliavo 16 proc. mažiau dujų. Tokį smukimą 2021 m. galėjo lemti sumažintas dujų tiekimas nuo tų metų spalio iki gruodžio, kai „Gazprom“ į Europos Sąjungą pristatė 24 proc. mažiau dujų nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.
Nežinomybė prieš žiemą sukėlė dar niekada nematytus kainų šuolius Europos Sąjungos dujų rinkoje: kaina šoko nuo mažiau nei 15 eurų už megavatvalandę (MWh) sausį, iki rekordinių 180 eurų/MWh metų pabaigoje.
Rugpjūčio 6: „Gazprom“ smarkiai sumažina dujų srautus „Yamal“ dujotiekyje, kuris keliauja pro Baltarusiją ir Lenkiją. Rusija teigia, kad taip nutiko dėl gaisro dujų apdorojimo gamykloje vakarų Sibire. „Gazprom“ pradeda atsiimti dujas iš Europos Sąjungos požeminių saugyklų, kad laiku įvykdytų įsipareigojimus kitiems klientams. Tai tik dar labiau paaštrina pustuščių saugyklų problemą.
Rugpjūčio 16: „Gazprom“ rugsėjo mėnesiui rezervuoja vos 4 proc. Ukrainos siūlomų dujų tranzito pajėgumų. Tikintis mažesnio tiekimo srauto, dujų kaina staigiai pakyla.
Rugsėjo 10: Baigiasi „Gazprom“ dujotiekio, sujungiančio Rusiją ir Vokietiją – „Nord Stream 2“ – tiesimo darbai. Laukiama Vokietijos institucijų išduodamo sertifikato, kurį gavus, bus galima pradėti tiekimą.
Spalio 1: „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Vengrijai pro Ukrainą po to, kai Maskva ir Budapeštas pasirašo 15 metų susitarimą, kad dujos Vengrijai bus tiekiamos per „TurkStream“ dujotiekį.
Spalio 5: V. Putinas apkaltina „nesubalansuotus sprendimus“, tokius kaip klimato kaitą ir pereinamojo laikotarpio energetikos politiką, dėl Europos energijos rinkose kilusios „isterijos ir painiavos“. Dujų kainos Europos Sąjugnoje pasiekia rekordinę kainą – 165 eurai/MWh.
Spalio 6: Dujų kainos jau kitą dieną krenta, kai V. Putinas pasako, kad dujų tiekimą galima ir reikia didinti. Jis paragina Vokietiją kuo greičiau patvirtinti „Nord Stream 2“.
Spalio 8: Rumunijos energijos tiekėjų asociacija perspėja, kad „Gazprom“ atmeta jos narių prašymus dėl papildomo dujų tiekimo žiemą.
Spalio 13: „Gazprom“ paskutinį kartą Europai parduoda dujas atvirame aukcione, nesudarius daugiamečių tiekimo sutarčių. Nuo tada tik ilgalaikiai klientai gali dujotiekiu gauti iš anksto sutartus dujų kiekius. Tai smarkiai sumažina Europą pasiekiančių dujų kiekį.
Spalio 15: Ukrainos dujų tinko operatorius perspėja, kad „Gazprom“ pro Ukrainą siunčia tik dalį sutarto dujų kiekio.
Spalio 19: Lenkija praneša Europos Sąjungos konkurencijos pareigūnams, kad „Gazprom“ apriboja srautus visais maršrutais, išskyrus „Nord Stream 1“. Valstybė paprašo atlikti tyrimą dėl „Gazprom“ vykdomo rinkos manipuliavimo.
Spalio 21: V. Putinas pašiepia Europos Komisijos teikiamą pirmenybę dujų įsigijimui atvirame aukcione, o ne ilgalaikėmis tiekimo sutartims. Jis priduria, kad jis gali atsiųsti Europos Sąjungai papildomų dujų, kurių jai reikia, kai tik institucijos patvirtins „Nord Stream 2“.
Spalio 26: Europos Sąjunga praneša renkanti įrodymus konkurencijos tyrimui, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar dujų kainų kilimą sukėlė pagrindinių tiekėjų, tokių kaip „Gazprom“, vykdomos manipuliacijos.
Spalio 28: V. Putinas įsako „Gazprom“ pradėti pildyti neįprastai nusekusią Europos Sąjungos požeminę dujų saugyklą, ruošiantis žiemai. Dujų kainos Europos Sąjungoje pirmą kartą nuo rugsėjo nukrenta žemiau 80 eur/MWh ribos. Šis saugyklos papildymas niekada nebuvo pradėtas.
Lapkričio 16: Vokietijos infrastruktūros reguliavimo tarnyba teigia negalinti patvirtinti „Nord Stream 2“ dujotiekio, kol jo nuosavybė nebus perduota Vokietijoje registruotai dukterinei įmonei.
Gruodžio 16: Vokietijos reguliuotojai praneša, kad „Nord Stream 2“ nebus patvirtinta iki anksčiausiai 2022 m. vasaros.
Gruodžio 21: Tiekimas „Yamal“ dujotiekiu staiga sustoja, o tuomet dujos netikėtai pradeda tekėti atgal – į rytus nuo Vokietijos. Dujų kainos pasiekia rekordines aukštumas – 180 eur/MWh. Ukrainos „Naftogaz“ atsako raginimu pradėti tyrimą dėl „Gazprom“ manipuliavimo rinka. Dėl situacijos V. Putinas kaltina godžius Vakarų prekybininkus, esą šie su didžiuliu antkainiu perpardavinėja pagal sutartis gautas pigias rusiškas dujas, kurias jie laiko mažai apmokestintose Ukrainos saugyklose.
Invazija, sankcijos ir dujų išjungimai
Preliminarūs „Gazprom“ duomenys, surinkti 2022 m. sausio–liepos mėnesiais rodo, kad įmonės eksportas į, taip vadinamąjį, tolimąjį užsienį, tai yra šalis, anksčiau nebuvusias Sovietų Sąjungos dalimi, palyginus su pernai metais, sumažėjo 35 proc.
Tiesa, į šį rodiklį patenka ir Kinijai siunčiamos dujos, kurių tiekiamas kiekis šiemet išaugo, o tai reiškia, kad realus sumažėjimas Europoje yra dar didesnis. Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pradžioje, „Gazprom“ sutrikdė dujų tiekimą Europos Sąjungos klientams – jis pareikalavo už dujas atsiskaityti tik rubliais, ko neleidžia Europos Komisija, nes tai galimas Europos Sąjungos finansinių sankcijų pažeidimas.
Vasario 21: V. Putinas pripažįsta du separatistinius regionus Rytų Ukrainoje ir įsako į juos įvesti Rusijos karius.
Vasario 22: Atsakydama į šį sprendimą, Vokietija sustabdo „Nord Stream 2“ patvirtinimo procesą.
V. Putinas teigia, kad „Rusija, savo ruožtu, ketina ir toliau nenutrūkstamai tiekti šią žaliavą, įskaitant ir suskystintas dujas, pasaulio rinkoms.“ Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, „Twitter“ rašė: „Sveiki atvykę į naują, drąsų pasaulį, kuriame europiečiai jau greitai mokės 2 000 eurų už 1 000 kubinių metrų gamtinių dujų!“
Vasario 24: Rusija pradeda plataus masto invaziją į Ukrainą. „Brent“ žaliavinės naftos, pasaulinio naftos etalono, barelio kaina pirmą kartą nuo 2014 m. pakyla virš 100 dolerių. Europos Sąjungoje dujų kaina pakyla iki 128 eur/MWh.
Kovo 2: Jungtinių Amerikos Valstijų gamtinių dujų ir naftos milžinė „Exxon“ paskelbė stabdanti naujas investicijas Rusijoje ir pasitraukianti iš didelio dujų projekto „Sakhalin 1“. Dujų kaina išauga iki 157 eur/MWh.
Kovo 7: Nutekintuose Europos Komisijos dokumentuose siūloma dviem trečdaliais sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo rusiškų dujų, pirmiausia iki spalio mėnesio privalomai užpildant požemines Europos Sąjungos dujų saugyklas bent 80 proc. Vasarą paprastai žemos dujų kainos trumpam pasiekia 345 eur/MWh.
Balandžio 26: „Gazprom“ sustabdo dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai dėl jų atsisakymo atsiskaityti rubliais.
Balandžio 27: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėja, kad bet kurie klientai, atsisakę už dujas susimokėti rubliais, rizikuoja netekti dujų tiekimo.
Gegužės 11: Ukraina praneša apie neteisėtą dujų ištraukimą iš dujotiekio, einančio per „Rusijos kariuomenės okupuotas teritorijas“, ir perspėja „Gazprom“ naudoti kitą kelią. Nuo to laiko Rusija paprasčiausiai siunčia mažiau dujų per Ukrainą.
Gegužės 16: Rusija sustabdo elektros tiekimą Suomijai. Manoma, kad šis sprendimas buvo atsakas į Suomijos gegužės 12 d. pateiktą prašymą tapti NATO nare.
Gegužės 21: „Gazprom“ sustabdo tiekimą Suomijos „Gasum“.
Gegužės 31: „Gazprom“ visiškai nutraukia dujų tiekimą Nyderlandų kompanijai „GasTerra“ dėl „atsiskaitymo ne rubliais.“
Birželio 1: „Gazprom“ nutraukia tiekimą Danijos didžiausiai energetikos kompanijai „Ørsted“ dėl „negebėjimo atsiskaityti rubliais.“
Birželio 15: „Gazprom“ praneša, kad nuo birželio 16 d. dujų srautas dujotiekyje „Nord Stream“ sumažės iki 40 proc. visų pajėgumų.
Birželio 17: Praėjus kelioms dienoms po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos ministro pirmininko Mario Draghi vizito Kyjive, palaikant Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, Prancūziją ir Italiją pasiekia mažiau rusiškų dujų nei buvo tikėtasi.
Liepos 11: Prasideda kasmetiniai 10 dienų trunkantys „Nord Stream“ remonto darbai, kurių metu tiekimas yra laikinai nutraukiamas.
Liepos 18: „Gazprom“ Vokietijos „Uniper“ ir kitiems klientams Europoje išsiunčia atgaline data galiojantį teisinį pranešimą, kuriame teigiama, jog dujų srautų sumažėjimas, prasidėjęs birželio 14 d., buvo nulemtas bendrovės nekontroliuojamų veiksnių. Apie sumažėjusį tiekimą praneša ir Italijos „Eni“, Austrijos „OMV“ ir Prancūzijos „Engie“.
Liepos 20: Smarkiai sumažėjus dujų tiekimui „Nord Stream“ dujotiekiu, V. Putinas erzina Europą teigdamas, jog yra būdas padidinti dujų srautus Europai: „Mes turime kitą paruoštą kelią – tai yra „Nord Stream 2“.
Liepos 21: atnaujinamas tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu, tačiau išnaudojama tik 40 proc. jo pajėgumų. V. Putinas perspėja, kad srautai gali vėl sulėtėti dėl vėlavimų grąžinant Rusijai dujų turbiną iš Kanados.
Liepos 27: Dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu nukrenta vos iki 20 proc. jo pajėgumų. V. Putinas sako, kad taip nutiko todėl, jog jiems trūksta „Siemens“ turbinos, reikalingos padidinti dujų srautus šioje linijoje. Tačiau Kyjivas atkreipia dėmesį, jog Maskva vis dar moka už tranzitinę erdvę per Ukrainą, kuria ji nesinaudoja.
Liepos 30: Pasirodžius pranešimams, kad Latvijos energetikos įmonė „Latvijas Gaze“ rado alternatyvų rusiškų dujų tiekėją, kuriam nereikia mokėti rubliais, „Gazprom“ nutraukia dujų tiekimą Latvijai dėl: „dujų pirkimo sąlygų pažeidimo.“
Rugpjūčio 3: „Gazprom“ teigia, kad dėl Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės taikomų sankcijų prieš Maksvą jie nebegali atsigabenti „Siemens“ turbinos, reikalingos padidinti „Nord Stream“ tiekimo pajėgumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesutinka, sakydamas, kad „nėra jokių tolimesnio transportavimo trukdžių.“
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis tikino susitikęs su V. Putinu Rusijoje, kur aptarė galimybę sudaryti taikos sutartį su Ukraina, kartu ragindamas Berlyną atnaujinti „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą. „Gera žinia tai, kad Kremlius nori susitarti, – sakė politikas. – Tačiau jeigu nenorite naudotis „Nord Stream 2“, turėsite prisiimti to pasekmes. Ir Vokietijai jos bus milžiniškos.“
