Raimondo pusseserė Vanda prisimena savo paskutinį susitikimą su sunkiai sergančiu verslininku. Tai įvyko vasario 17 dieną, o jau po poros savaičių jis pasirašė testamentą ir santuokos rūmuose visų artimųjų nuostabai vedė kaunietę Aistę. Kokia ši moteris pasirodė artimai verslininko giminaitei, kai ši jį netikėtai sutiko Nidoje?
„Susitikome vieną kartą ir daug klausimų man kilo, atsirado labai didelis nerimas. Audronės ten nebuvo, o buvo kita moteris. Aš manau, kad kai jis buvo labai sunkios ligos patale, tiesiog buvo juo manipuliuojama. Pavyzdžiui, aš negalėjau su juo susitikti, ieškojau kelių, norėjau susitikti su savo pusbroliu, jį pagaliau aplankyti. Aš atvažiavau netikėtai į tą Nidą. Tai buvo stebuklas… Tąkart aš jį ir pamačiau paskutinį kartą, – stebėjosi artima Karpavičiaus giminaitė. – Jo draugė šiuo atveju elgėsi gana korektiškai. Aš atėjusi prisistačiau, kad esu Raimondo pusseserė. Iš jos kalbos supratau, kad ji žinojo apie mane. Be abejo, jeigu buvo kažkoks laiko tarpas jų pažinties, neabejoju, kad jis užsiminė, kad yra tokia pusseserė Vanda, nes mes tikrai kažkaip daugiau bendravome nei su kitais. Ji mus paliko mandagiai, taktiškai, gražiai dviese“.
Nors pirmas įspūdis apie naują Raimondo draugę buvo geras, vėliau per šio laidotuves Vandą ir jos šeimos narius smarkiai papiktino vienas moters poelgis.
„Kai mes atvažiavome, radome jį urnoje, radome tik jo pelenus. Ir aš tą dieną atvažiavusi tiktai sužinojau, kad jis buvo iš vakaro pašarvotas… Nežinau, nežinau, kas gali atsakyti į tą klausimą, kodėl mes negalėjome atsisveikinti su juo…Nesuprantu, kodėl aš negalėjau su juo atsisveikinti“, – graudinosi ponia Vanda.
Nuo Karpavičiaus verslų pradžios komercijos vadovu dirbęs Arnas Grinevičius iš arti matė ir jo šeimos gyvenimą. Jis sako visus 40-imt metų iki tol, kol buvo diagnozuota verslininkui mirtina liga, milijonierius mylėjęs ir gerbęs tik savo žmoną Audronę.
„Prieš Audronės gimtadienį jis paskambino man anksti ryte ir sako, turiu tikrai svarbų reikalą, reikės pasveikinti Audronę. Pasakiau, kad jokių problemų, nuvažiuosiu nupirksiu gėlių ir pasveikinsiu. Pasakė ne, visų pirma reikia parašyti gražius žodžius. Tai jis tuos žodžius telefonu diktavo kokias dvi valandas ir jautėsi, kad jam tie žodžiai labai svarbu“, – laidoje pasakos ištikimas verslininko bendražygis.
A. Grinevičiaus pasakojimą žiūrėkite:
R. Karpavičiaus marčią Jurgą labiausiai papiktino tai, kad netgi anūkams buvo daromos kliūtys, norint pabendrauti su savo seneliu.
„Man vaikai yra viskas, aš neįsivaizduoju, kad galėčiau sakyti nebendrauk su anūkais. Arba neskambink buvusiai žmonai, nesidomėk… Po keturiasdešimties metų, čia žmona nebuvo penkių metų ar ten penkiolikos, dvidešimties metų… Jie išgyveno keturiasdešimt metų… Visą laiką kartu. Čia galima įsikūnyti į kelias versijas. Tarkime, vyras apsvaigęs iš meilės. Tik nuo moters priklauso, ar tas vyras savo šeimą pasieks kada nors. Ir netgi, jei vyras būtų negatyviai nusiteikęs dėl savo šeimos, moteris gali pakeisti absoliučiai viską“, – stebėjosi Karpavičiaus marti.
Slaptai laidotuvių namuose sūnaus darytame vaizdo įraše matosi, kad keturiasdešimt metų kurtas Raimondo gyvenimas naujajai jo žmonai neegzistavo. Viešam rodymui šarvojimo salėje ji atrinko nuotraukas, kurios sukėlė vyro artimųjų nuostabą. Šios nuotraukos visiems laidotuvių dalyviams tarsi sako, kad Raimondo gyvenime buvo tik jo verslas ir ji, naujoji žmona. Tarsi nei buvusios žmonos, nei sūnaus, nei anūkų jis neturėjo.
„Kai mes nuvažiavome atsisveikinti, ėjo tas filmas apie jį ant sienos. Viskas buvo išimta iš mūsų namų, kaip jis mūsų kieme prie rododendrų nusipaveikslavęs, paskui namuose, mūsų „Karpio“ baliuje dešimties metų. Visur aš ištrinta, visur manęs nėra, nei anūkų nėra, nei sūnaus nėra. Reiškia, jį rodo mūsų bendruose namuose ir ant galo jų vestuvės. Toks jausmas, kad jie čia gyveno kartu. Ne aš gyvenau, ne mano šeima, o ji su juo. Ir ant galo jų vestuvės parodytos bažnyčioje pas kleboną, kai pas mane yra net nenutraukta bažnytinė santuoka, – negali atsistebėti pirmoji žmona Audronė. – Kodėl aš jai turiu dovanoti tai, ką aš sunkiai taip dirbau, su juo gyvenau, ėjau per sunkumus, per gyvenimą. Kodėl turiu kažkokiai tai, iš kažkur atsiradusiai per pusę metų, palikti viską. Kodėl aš turiu tą padaryti? Aš jau negaliu šitaip… Aš neleisiu, kad ji į mane kojas nusišluostytų“.
Visą laidą žiūrėkite:
