Nors apie pinigus kalbėti po žmogaus mirties atrodytų nepadoru, bet būtent verslininko sukaupti milijonai įskėlė nesantaikos žiežirbą tarp pirmosios ir antrosios R. Karpavičiaus žmonų.
Visą savo turtą verslininkas padalijo antrajai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui. Tuo metu jo pirmoji žmona Audronė, su kuria R. Karpavičių siejo bažnytinė (bet ne civilinė) santuoka, ir jųdviejų sūnus Rokas (turėjęs daug problemų su teisėsauga dėl narkotikų ir kt. nusikaltimų) buvo išbraukti iš testamento.
Liko be nieko
Verslininko testamente nepaminėta Audronė Karpavičienė rugsėjo pradžioje dienraščiui „Lietuvos rytas“ pasakojo, kad ji su vyru R. Karpavičiumi gyveno gražų gyvenimą ir kartu kūrė verslą.
Tiesa, moteris prisipažino, kad jų civilinė santuoka buvo nutraukta dar prieš beveik 30 metų, o toks sprendimas esą priimtas dėl R. Karpavičiaus teistumo, jog pavyktų išvengti viso šeimos turto konfiskavimo. Moteris teigė, kad šio amžiaus pradžioje buvo atnaujinti bažnytiniai įžadai, tačiau civilinė santuoka oficialiai užregistruota taip ir nebuvo.
Anot jos, viskas pasikeitė prieš metus, kai 2018-ųjų rugpjūtį, R. Karpavičiaus gyvenime atsirado nauja moteris, vėliau tapusi jo žmona. Kalbėta apie straipsnyje jau minėtą Aistę Karpavičienę. Testamentas, anot A. Karpavičienės, buvo pakeistas 2019 m. kovo mėnesį, kai vyras jau sirgo sunkia liga ir jo gyvenime buvo kita moteris.
Nors moteris teigė, kad ją ir R. Karpavičių siejo šilti santykiai, bet ligos patale atsidūręs vyras pasirašė dokumentą, kuriame nurodė neteikti informacijos apie jo sveikatą nei pirmai žmonai, nei sūnui.
A. Karpavičienė, dar vyrui esant gyvam, bet jau sunkiai sergant, padavė jį į teismą dėl turto prisiteisimo. Moteris interviu patvirtino, kad šiuo metu yra areštuotas „Marijampolės pieno konservų“ turtas, o testamento vykdymas sustabdytas.
Civilinės santuokos reikšmė
Į mirusio verslininko turtą formaliai pretenzijos yra reiškiamos dėl bažnytinės santuokos bei apeliuojant į tai, kad testamentas buvo pakeistas jau R. Karpavičiui susirgus mirtina liga.
Šią situaciją portalui tv3.lt pakomentavo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Langys:
„Norėčiau pradėti nuo to, kad testamentas yra žmogaus išreiškiama valia, kam jis nori palikti turtą. Niekas kažkam negali pasakyti, kad jei turi penkis vaikus, tai būtinai turi jiems ir palikti savo turtą. Jei žmogus pageidauja, jis gali atiduoti savo turtą, pavyzdžiui, labdarai. Žinoma, jei vaikai yra nepilnamečiai, tai situacija šiek tiek keičiasi, bet šiuo konkrečiu atveju nieko panašaus nėra. Tad išlieka taisyklė, kam noriu, tam ir palieku. Šioje vietoje niekas taip elgtis nedraudžia. Teisinių apribojimų nėra. Nebent dar būtų asmenų, kuriems iki asmens mirties buvo suteikiamas išlaikymas. Bet ir tokios aplinkybės šioje situacijoje nėra.
Keliamas klausimas, ar galėjo asmuo suprasti savo veiksmus pasirašydamas testamentą? Taip, kiekvienas žmogus turi teisę užginčyti testamentą, jeigu jis mano, kad dokumentą pasirašęs asmuo tuo metu galėjo būti neveiksnus. Bet neveiksnumą nustato teismas, kuris remiasi gydytojų bei kitų ekspertų pateiktomis išvadomis, asmens ligos istorija. Oficialiai sudarytą testamentą turi patvirtinti notaras, kuris taip pat įvertina, ar asmuo yra veiksnus išreikšti savo valią. Faktas, kad testamentas buvo pakeistas taip pat nieko nereiškia, nes asmuo turi teisę keisti savo valią neribotą skaičių kartų. Esmė, kad pakeitus testamentą, senoji jo kopija yra sunaikinama ir niekas nebežiūri į tai, kokia valia buvo išreikšta anksčiau.
Taip pat noriu aiškiai nubrėžti liniją, kai santuoka yra sudaryta tik bažnyčioje ir kartu civilinės metrikacijos skyriuje. Kalbant apie teisinius niuansus, santuoka sudaryta bažnyčioje turi būti užregistruota metrikacijos skyriuje. Bažnytinė santuoka, jei nebus užregistruota, liks nežinoma įstatyminiam reguliavimui. Tad asmuo, kurio civilinė santuoka buvo nutraukta, turėjo visišką laisvę sudaryti naują civilinę santuoką. Esmė, kad tik bažnytinė santuoka nesukelia jokių teisinių pasekmių. O civilinėje metrikacijoje užregistruota santuoka jau sukelia tam tikrus teisinius niuansus. Anksčiau tikrai ne kartą yra taip buvę, kai pora susituokia bažnyčioje, bet to neįtvirtinta civilinėje metrikacijoje. Žmonėms atrodydavo, kad tas vyksta automatiškai, bet taip toli gražu nėra.“
Anot advokato, naujo asmens atsiradimas testamente nėra kažkokia neįprasta praktika, nes tai yra dokumentas, kuris gali būti keičiamas bet kuriuo metu testamento autoriaus pageidavimu.
„Teiginiai, kad buvo kartu dirbama bendram labui turi būti pagrįsti faktais. Turto reikalaujantis asmuo turi įrodyti, kiek ir kaip jis prisidėjo. Tada galima prašyti kompensacijos. Bet tai jau nėra susiję su testamente išreikšta asmens valia. Šiuo atveju galima būtų bandyti prisiteisti kompensaciją, bet tada reikia padėti ant stalo visus įrodymus, kiek sumokėjo, kiek investavo ir pan.
Suprantu, kai situacija, kuomet žmogus kažko tikisi ir negauna yra nemaloni, bet negali būti taip, jog šiaip panorėjau ir privalau gauti. Bet, pasikartosiu, tokia kompensacija nesusijusi su testamentu ar kito asmens sukauptais turtais. Jei kažkas pasakys, kad buvo investuota lėšų ar padaryti kiti finansiniai žingsniai, tada turės tai įrodyti. Tokiu atveju turtą paveldėję asmenys galėtų su tokiu asmeniu (ar asmenimis) kalbėtis, tartis“, – pridėjo advokatas E. Langys.
Galimybės – miglotos
A. Karpavičienės galimybėmis pretenduoti į vyro turtą, kurį jis testamentu užrašė kitiems asmenimis, abejoja ir advokatas Gintaras Černiauskas:
„Šitoje situacijoje galimybė reikšti pretenziją atrodo labai miglotai. Nėra jokios prasmės ginčyti antrosios civilinės santuokos, net jei su vyru anksčiau ir siejo bažnytiniai ryšiai.
Įžadų sutvirtinimas, teisine prasme, tikrai negali būti prilyginamas civilinei santuokai. Juolab, kad sudarant civilinę santuoką yra tikrinami asmenų duomenys, kad nebūtų daugpatystės. Tad pirmosios sutuoktinės pretenzijos vargiai ar galėtų būti patenkintos būtent dėl šio aspekto.
O kas susiję su testamentu – tai yra žmogaus valia. Žinoma, galima reikšti pretenzijas, jei turima duomenų, kad testamentą sudaręs asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų ar jam būtų buvus daroma pašalinių asmenų įtaka. Bet tai reikia įrodyti faktais, o ne emocijomis.“
Anot advokato, civilinė šių asmenų santuoka buvo nutraukta prieš kelis dešimtmečius, tad pretenzijos dėl turto turėjo būti reiškiamos anksčiau:
„Turtas yra dalijamas, kai nutraukiama santuoka. Jei taip nutinka, tada pretenzijos turi būti reiškiamos realiu laiku, o ne po kelių dešimtmečių. Pats asmuo pasirinko su kuo gyventi – tai yra jo asmeninis reikalas. Manau, kad būtų sudėtinga pirmai žmonai apversti viską aukštyn kojomis – bandant nuginčyti tiek santuoką, tiek testamento faktą.“
