Seime svarstomas grupės parlamentarų inicijuotą projektą, kad donoru gali būti kiekvienas asmuo, kuris nėra iš anksto pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Vis tik net jei žmogus ir nebūtų išreiškęs valios dėl donorystės, dėl to būtų atsiklausiama artimųjų.
Tad nors ruošiami pakeitimai iš esmės tik minimalūs, jie jau spėjo sukelti sąmyšį visuomenėje. Dar pavasarį pasklidus klaidingai informacijai, kad modelis keičiamas jau nuo liepos 1 d., žmonės ėmė gausiai pildyti atsisakymo būti donorais prašymus. Medikai gi pažymi, kad to kaina gali būti labai didelė – įsibaiminę donuoti žmonės gali atimti viltį pasveikti sunkiais sergantiems ligoniams.
Tikina, kad kardinaliai nieko nekeičia
Šiuo klausimu trečiadienį diskutuojant Sveikatos reikalų komitete įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad šiuo metu siūlomas numanomo sutikimo modelis galioja de facto.
„Donoro kortelę turiu, bet dabartinis įstatyminis reguliavimas iš esmės neveikia. Žinau, kad jei mane ištiktų smegenų mirtis arba širdies sustojimas, gydytojai visada atsiklaustų mano artimųjų, kaip numatyta įstatyme. (…) Dabar įstatymo projekte yra numatyta, kad žmonės galėtų išreikšti aktyvų nesutikimą“, – aiškino ji.
Parlamentarė pridūrė, kad jos siūlomas modelis iš esmės dabartiniame reguliavime nieko nekeistų, gydytojai bet kuriuo atveju turėtų atsiklausti artimųjų, ar jie sutinka donuoti.
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) vadovė Audronė Būziuvienė patvirtino, kad šiandien asmenys gali užpildyti formas tiek dėl sutikimo, tiek nesutikimo organų donorystei. Tačiau, jos manymu, donorystės modelis įstatymiškai vis tik turėtų būti keičiamas tik tada, kai visuomenė tam būtų pasiruošusi.
„Šiandien yra taip, kad užpildomas tiek sutikimas, tiek nesutikimas, klausiama artimųjų. De facto ir turime numanomo sutikimo modelį, bet jis pas mus teisiškai kažkodėl buvo pavadintas kitaip. (...)
Jei užpildžiau sutikimą, gydytojai informuoja šeimą, kad gali pradėti donorystės procesą. Ir tik tais atvejais, jei šeima labai protestuos, gerbdami jų apsisprendimą gydytojai etiškai su jais nekovos. Tais atvejais, kai neturime sutikimo, tada klausiame šeimos sutikimo“, – kalbėjo ji.
Kaina gali būti didžiulė
Per metus statistiškai Lietuvoje diagnozuojama apie 115 smegenų mirčių per metus, šiais metais jų buvo tik 88. Efektyvių donorų statistiškai per metus yra apie 45, šiais metais – jau 34. Per metus yra atliekama iki 500 transplantacijų.
„Šiandien yra atlikta 326, bet laukiančių irgi yra, tai reiškia, transplantacijų turime padaryti daugiau. Tam, kad būtų efektyvūs, potencialių donorai, pirmiausia svarbus yra artimųjų pritarimo donorystei. Pernai šis rodiklis Lietuvoje šoktelėjo iki 38 proc., kai šiaip statistiškai geras rodiklis būtų, kad rodiklis neviršytų 25 proc. Tad mūsų visų įdirbis ir jėgos turėtų būti skirtos tam, kad šeimos žinotų ir nebijotų pasakyti donorui „taip“, – kalbėjo A. Būziuvienė.
Ji apgailestavo, kad organų donorystei šiemet jau buvo suduotas smūgis, kai vos pasirodžius minimaliai netiksliai informacijai žmonių apsisprendimas iškart susvyruoja.
„Turime šių metų kovo mėnesio pavyzdį, kai visuomenę pasiekė netiksli informacija, kad nuo šių metų liepos mėnesio yra keičiamas sutikimo modelis. Kilo labai didelis priešpriešinis elgesys – per 3 mėnesius buvo užpildyta daugiau nei 5 tūkst. nesutikimų, artimųjų atsisakymas buvo šoktelėjęs iki daugiau nei virš 40 proc., tuo laikotarpiu ir transplantacijų skaičius buvo ryškiai sumažėjęs“, – pasakojo NTB vadovė.
Jos teigimu, tai tik parodo, kiek visuomenė dar yra nepasiruošusi, neturėjo informacijos, kaip pereisime prie naujo modelio, kas keisis, kas nesikeis.
„Matyt, šiuo metu, kol nesustygavome visų procesų, kuo daugiau donorų identifikavimo, kokybiško išlaikymo, transplantacijų plėtros, modelio pakeitimas nespartins donorystės ir transplantacijos proceso. Ir jo nereikia ištraukti kaip atskiro elemento, turime kompleksiškai sustiprinti visą sistemą ir kai visuomenė žinos, kad donorystė yra svarbu, nežinau, ar nebereiks svarstyti, kad turime keisti pavadinimą. Nes sistemoje niekas nesikeičia, viskas veikia ir šiandien“, – pastebėjo A. Būziuvienė.
Prašo gydytojų nepaversti įkaitais
Tokiai pozicijai antrino ir Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis.
„Pradėjus kalbėti plačiau apie donorystės modelio pokyčius, mūsų komandos, ne vienus metus aktyviai dirbančios su donorais, su artimaisiais aiškiai pajuto tendenciją, vertinant pacientų artimųjų atsisakymus. (...)
Žmonėms greičiausiai yra sunku suprasti teisinė bazę ir dėl bet kokių aštresnių diskusijų jiems darosi neaišku, neramu. Ir tas neramumas sunkią valandą, kai reikia priimti sprendimus dėl artimojo, žmonėms yra pakankamai sudėtinga tą padaryti. Grynai jaučiame tą pokalbio metu. Ar tai bus numanomas modelis, gydytojai nekovos su paciento artimaisiais ir nedarys prievartinių sprendimų. Nesinorėtų, kad gydytojams tektų daryti tokius sprendimus“, – kalbėjo ligoninės atstovas.
Pasak jo, tyrimo metaanalizės duomenys juo labiau rodo, kad sistemos statistiškai patikimai reikšmingo skirtumo tarp modelių nėra, tad labiau verta investuoti į jau esamą struktūrą.
Visuomenė ir taip įsiaudrinusi
Asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės teigimu, nesvarbu, kad numanomo sutikimo donorystės modelis yra geras, bet vien jo pakeitimas situacijos nepagerins.
„Vien kalbėjimas apie tai davė didžiulę žalą, iš šios duobės organų donorystei išlipti ir grįžti į buvusį lygį prireiks bent 2–3 metų. Skuboti ir neapgalvoti sprendimai padaro tokius dalykus, kurie tiesiogiai atsiliepia pacientams, kurie laukia transplantacijos ir jų artimiesiems.
Turime įvertinti ne tik dokumento struktūrą, bet ir visą situaciją, kas vyksta Lietuvoje ir aplink. Kovidas, skiepai, neramumai Ukrainoje labai įaudrino visuomene, o dabar dar paskelbiama, kad nuo liepos 1 d. bus numanomos donorystės modelis“, – kalbėjo ji.
Bijo, kad tik supriešins medikus ir pacientus
Su transplantuotu organu nuo 2007 metų gyvenantis ir organų donorystės idėją visuomenei ne vienus metus skleidžiantis Stasys Laniauskas dėl numanomo donorystės modelio išvis buvo kategoriškas.
Vyras nesutiko, kad siūlomas modelis kažką pakeistų, bet tik supriešins medikus su pacientais, su artimaisiais, todėl rezultatas gali būti tik blogesnis.
„Kalbininko čia dar trūksta, ką reiškia numanomo sutikimo modelis? Tai reiškia, kad už mane kažkas numano, jei mano artimojo nebus šalia. Šiame amžiuje, kai pakibs internetas, užstrigs ryšys, mes neprisiskambinsime artimajam, sakysime, problema, tai reiškia, kažkas numanė, kad jis yra potencialus donoras, jis sutinka.
Buvau pats pirmas, kuris atsisakiau donoro kortelės, kai tik išgirdau apie numanomo sutikimo modelį, tą failą prisegiau, išsiunčiau Prezidentui, Vyriausybei, Seimui, atskiriems Seimo nariams ir išdėsčiau, kodėl tą padariau. Ir nereikia sakyti, kad kvaila visuomenė, kvaili klausimai, kvaili būna atsakymai.
Jei man pavyks su šiandieniu transplantacijos biuru vėl rasti bendrą kalbą, vėl eisiu sugrįšiu į visuomenę nešdamas šią žinią. Bet jei kažkas už mano artimus, mano vaikus, anūkus kažkas bandys numanyti, dėsiu visas pastangas gindamas savo donoro, donoro artimųjų apsisprendimą“, – dėstė S. Laniauskas.
Neradus artimųjų sprendimo nepriims
Savo ruožtu konservatorius Linas Slušnys teigė nemanantis, kad vienas toks svarstomas įstatymo pakeitimas galėtų turėti tokį poveikį.
„Nebūčiau tikras, kad čia kažkuo dėtos įstatymo pataisos, bet vis tik girdžiu, kiek reikia įdėti pastangų žmonių sąmoningumui didinti. (...) Aš situaciją suvokiu taip – jei mirė žmogaus smegenys, vadinasi, žmogaus nėra, reikia rūpintis gyvaisiais. Man tai aišku, bet visuomenė tarsi pavydi, kad po jo artimojo mirties kažkas gaus šansą gyventi. Tarsi jei ne man, tai niekam.
Ir jaučiu, kad čia ne įstatymo nuostatos, bet šis trendas išplitęs visose srityse – jei padarai gerą žingsnį, sukyla tokios putos, kokių susapnuoti blaiviame prote nesugebėčiau. Tai ir čia yra kažkas panašus įvykę. (...) Donorystė yra patekusi į mitų lauką, nuogirdas, pletkus, kurie nieko bendro neturi nei su įstatymu, nei su šiomis diskusijomis. Ir nežinau, ar įmanoma ką padaryti su to prevencija“, – savo nuomonę dėstė parlamentaras.
Įstatymo iniciatorė J. Sejonienė sutiko, kad įstatymo įsigaliojimas yra svarstytinas dalykas, tačiau ramino, kad niekas be artimųjų sprendimo organų nepaims.
„Kas bus, jei neras giminių? Tai yra puikus P. Saudargo pasiūlymas – jei per 6 valandas nerandi giminių, kurie įstatyme numatyti, kad galėtų priimti sprendimą, viskas, to sprendimo nėra ir to žmogaus organai nedonuojami. Įstatyme yra aiškiai parašyta.
Pakeitimų iš esmės jokių nėra – jau dabar turime sistemą, kai visais atvejais atsiklausiama giminių. Jei nėra giminių, klausimas uždarytas, jei yra aktyvus nesutikimas donuoti – viskas, klausimas taip pat uždarytas. Manau, kad nepriklausomai nuo to, kada įstatymas įsigalios, tai niekaip neatleidžia nuo atsakomybės komunikuoti ir aiškinti visuomenei“, – pridūrė parlamentarė.
NTB vadovė savo ruožtu pastebėjo, kad įstatymo pakeitime turi išlikti galimybė pačiam žmogui užpildyti sutikimą. „Tai dabar yra eliminuota, išbraukta ir dėl to kilo viena didžiausių pasipiktinimo bangų, kodėl dabar viskas yra perkeliama ant jo giminaičio pečių“, – pabrėžė ji.