Moteris pasakojo, kad pirmąjį tokį priepuolį patyrusi dar prieš kokius 20 metų, tačiau vėliau gyvenusi ramiai ir didesnių skausmų nejautusi.
„Pernai turėjau problemų su sąnariais ir viena gydytoja, atlikusi kompiuterinės tomografijos tyrimą, pamatė, kad kažkas negerai su inkstais. Labai esu jai dėkinga, kad užregistravo mane pas gydytoją Opolskį, pasakė, kad yra akmenukai ir viename, ir kitame inkste“, – pasakojo pacientė.
Operacija taikant modernųjį Tulio lazerį moteriai – jau trečioji. Viena to paties inksto operacija atlikta dar birželį, antra – liepą, o trečia – prieš kelias dienas.
„Kelių operacijų reikėjo, kadangi jame buvo ne vienas akmuo, keletas didelių ir keletas smulkesnių. Kadangi inkstas yra blokuotas, pirmiausia įvedėme stentą – pailgą vamzdelį į šlapimtakį, kad šlapimas galėtų nutekėti.
Visai kita operacija buvo atlikta per šoną – nefroskopija, jos metu įėjome tiesiai į inkstą ir jame skaldėme lazeriu akmenį. Kadangi nepavyko patekti į kitą inksto taurelę, trečios operacijos metu įėjome endoskopiškai ir suskaldėme akmenį nauju Tulio lazeriu“, – paaiškino VMKL Urologijos skyriaus gydytojas urologas Aurimas Opolskis.
Ragino turinčius bėdą operuotis kuo greičiau
Dieną po operacijos moteris pasakojo, kad viskas truko neilgai – apie kokią valandą, ji jautėsi daug geriau, nors dar kiek jautėsi silpnumas. „Kaip toliau bus, nežinau, dar vienas inkstas yra neliestas“, – kalbėjo Loreta.
Pacientė teigė visai nejautusi, kad inkstuose turi ne vieną akmenį.
„Nebuvo taip, kad kažką būčiau ypatingo jautusi, skausmus. Bet po pirmos operacijos buvo įvykęs kito inksto priepuolis namuose, kuris dar neoperuotas, bet su vaistais pavyko jį nuraminti. Skausmas buvo labai didelis, nepakenčiamas, gali tik keturiomis eiti. Skausmas nepakeliamas šone, plintantis į pilvo apačią, ištverti sunku“, – kalbėjo pacientė.
Moteris teigė nedvejojusi dėl operacijos, mat žinojo, kad turi genetinį polinkį – mama ir tėtis turėjo problemų su inkstais.
„Tad jokių dvejonių nebuvo, kad tik greičiau operuotų. Reikia nebijoti operuotis, kurie turi bėdą“, – nedelsti ragino ji.
Tikslesnės ir greitesnės operacijos
Medikai pasakoja, kad alytiškė buvo operuota šiuo metu moderniausiu Lietuvoje esančiu Tulio lazeriu. Prieš 5 metus pasaulyje pradėta taikyti technologija šiandien laikoma auksiniu standartu šalinant inkstų akmenis. Šiuo aparatu galima atlikti ir akmenligės, tada, kai jau nėra galimybės skaldyti akmenų, ir minkštųjų audinių operacijas.
Gydytojai džiaugėsi, kad su šiuo 120 tūkst. eurų atsiėjusiu lazeriu operacijas bus galima atlikti tiksliau, greičiau, mažiau pažeidžiant aplinkinius audinius.
„Kadangi Tulio lazeris yra galingesnis nei prieš tai buvę lazeriai, jo energija sufokusuota į skaidulos galą, mes galime su juo skaldyti bet kokio dydžio akmenis“, – pažymėjo A. Opolskis.
Tulio lazerį ligoninės gydytojai naudoja jau dvi savaites, išoperavo mažiausiai 14 pacientų. Gydytojo aiškinimu, šis aparatas savo technologija skiriasi nuo visų kitų lazerių:
„Tulio technologija laboratorijose pradėta tyrinėti 20 amžiaus pradžioje, bet pats lazeris klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti prieš 5 metus, mes pirmieji Lietuvoje turime šį aparatą. Šis lazeris skiriasi nuo prieš tai turėto tuo, kad yra žymiai tylesnis ir saugesnis pačiam pacientui, mažiau blaško ir patį operuojantįjį."
Naudojant senesnės technologijos aparatą sprogdinant akmenis galėdavo būti sukelti ir aplinkinių audinių, pavyzdžiui, šlapimtakio pažeidimai.
„Naudojant Tulio lazerį, visa energija sukoncentruojama gale, neišsisklaido keliaudama per vamzdį – vadinamą Tulimo kanalą – ir veikia tiksliai į tašką, sufokusuojama į akmenį. Kitų lazerių poveikį galima būtų sulyginti su sprogimu, kai, skaldant akmenį, energija išsisklaido. Tokiu būdu galima pažeisti šlapimtakį ar kitą struktūrą.
Dirbant su šiuo lazeriu, galima pasirinkti skirtingus režimus: skirtą minkštiesiems audiniams (pavyzdžiui, prostatai operuoti) ir akmenims skaldyti. Yra toks režimas, kuris akmenį suskaldo į labai smulkias daleles, paverčia dulkėmis, tada akmens dalių operacijos metu net nereikia surinkti, jos pasišalina natūraliai, pacientui šlapinantis“, – pasakojo A. Opolskis.
Kai kada galima pašalinti ir vaistais
Paklaustas, kiek laiko trunka tokia operacija, urologas paaiškino, kad viskas priklauso nuo akmens dydžio ir pasirenkamos gydymo taktikos:
„Jei konkrementas yra labai didelis, mes jį galime suskaldyti į smulkesnius fragmentus, kiekvieną pašalinti atskirai arba galime pasirinkti gydymo taktiką, kad suskaldome konkrementą į dulkes, visiškai smulkius fragmentus, kurie patys pasišalina ištekant šlapimui.“
Norint parinkti tinkamiausią gydymo būdą pacientui pirmiausia atliekami tyrimai. Padarius echoskopiją vertinamas akmuo – jo dydis, kietumas, vieta, atstumas iki odos.
„Vėliau atliekama kompiuterinė tomografija – pagal tai galima spręsti, kokio tiksliai dydžio, kietumo yra akmuo, kurioje vietoje tiksliai jis yra inkste. Pagal tai galima spręsti, kokią gydymo metodiką pasirinkti.
Jeigu akmuo yra 400–800 vadinamų Hausfildo vienetų, tai yra minkštesnis, trapesnis, galime jį skaldyti išoriškai, jei akmuo yra kietesnis – 1000 ir daugiau Hausfildo vienetų, renkamės endoskopinę operaciją“, – aiškino urologas.
Jei nėra uždegimo, akmens skersmuo nėra didelis, galima galvoti ir apie jo pašalinimą medikamentais. Skiriami specialūs preparatai, kurie atpalaiduoja šlapimtakius, sumažina skausmą ir su šlapimo srove akmuo gali pasišalinti.
Nuo akmens dydžio ir pasirinkto gydymo būdo priklauso ir paciento gijimo trukmė.
„Jei pasirenkame endoskopinę operaciją, tai natūraliais šlapimo takais, kai yra kai naudojame lankstų aparatą, galime kita dieną arba po kelių dienų išleisti pacientą namo, jei nėra komplikacijų. Jei operuojame minimaliai invazyviai dėl didesnių akmenų, esančių inkste, tokiu atveju pacientas ligoninėje gali užtrukti ilgiau“, – kalbėjo A. Opolskis.
Lazerinio inkstų akmenų skaldymo negalima daryti, jeigu yra šlapimo takų infekcija ir jeigu susiaurėjęs šlapimtakis, kas trukdo įvesti operacijai reikalingą movą.
Apie akmenis gali ir nė neįtarti
Nors pacientė Loreta užklupus priepuoliui nujautė, kas su ja darėsi, mat jau žinojo turinti inkstų problemų, daugybė žmonių gali nė neįtarti, kad nešiojasi akmenis inkstuose. Urologijos skyriaus vedėjo Arūno Jaškevičiaus aiškinimu, inkstų akmenligė Lietuvoje gana paplitusi – ja serga 15–20 proc. populiacijos.
„Žmonės pas mus papuola gana dažnai. Jei skyriuje per mėnesį atliekame 120–150 operacijų, tai 70 proc. jų yra dėl inkstų akmenligės. 60 proc. pacientų pakliūna planine tvarka, 40 proc. – ekstrine“, – pasakojo jis.
Skubos tvarka į ligoninę atvežami pacientai paprastai staiga pajunta ūmų skausmą šone, kuris, priešingai nei radikulito skausmo atveju, pakeitus poziciją neaprimsta.
Pasak gydytojo, tai – pirmas simptomas, kad reikia vykti į priėmimo skyrių. Tačiau simptomų gali ir visai nebūti, mat inkste esantis akmuo skausmo nesukelia.
„Todėl reikia planiškai ambulatoriškai atlikti šlapimo takų echoskopinį tyrimą pas gydytoją urologą. Jei jis ras akmenį, atliks kompiuterinę tomografiją“, – sakė A. Jaškevičius.
Nors pacientai gali delsti operuotis akmenis, jei jie laiku negydomi, gali pajudėti šlapimtakiu ir užkimšti inkstą. Tada ir atsiranda skausmas, kuris įvardijamas kaip vienas iš stipriausių skausmų gyvenime.
„Akmuo gali ir augti, priklausomai nuo to, kaip jis auga, sprendžiama dėl operacinio gydymo arba stebėjimo. Akmuo gali tiek užaugti, kad užkimšti visą inkstą. Tada atsiranda inkstų funkcijos nepakankamumas ir, be abejo, turime operuoti“, – kalbėjo Urologijos skyriaus vedėjas.
Jis pasakojo, kad akmenys gali užaugti ir net iki 7 cm dydžio.
Kaip akmenys susidaro?
A. Jaškevičiaus aiškinimu, akmenys inkstuose susidaro kraujyje padidėjus tam tikrų medžiagų koncentracijai. Pasak jo, yra 7 akmenų rūšys, mat jų susidarymą nulemia skirtingos medžiagos ir maistas. Dažniausiai pasitaikantys yra kalcio oksalatai, kalcio fosfatai, struvitiniai ir ureteriniai akmenys.
„Reikia nevalgyti daug mėsos, šokolado. Pacientams siūlau pirmiausia bent sumažinti“, – patarė jis ir pridūrė, kad akmenų susidarymą gali lemti nebūtinai maistas, o kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, skydliaukės, prieskydinių liaukų problemos.
„Jeigu šlapimas išsiskiria be kliūčių, akmenys susidaro labai retai. Vis tik jų susidarymą gali lemti įvairios priežastys (pavyzdžiui, infekcijos), kai esant uždegimui susidaro akmens branduolys ir ant jo formuojasi dar didesnis akmuo.
Būna atvejų, kai akmenys formuojasi dėl traumos ar inkstų cistų. Svarbus ir genetinis aspektas. Jeigu šeimoje yra buvusi inkstų akmenligė, tikimybė ja susirgti siekia apie penkiasdešimt procentų. Žmonėms, sergantiems podagra, gali būti uratiniai akmenys“, – priežastis vardijo A. Jaškevičius.
Tiesa, kokias pažangias technologijas gydytojai benaudotų, yra rizika, kad liga vėl atsinaujins: „Jei akmuo buvo vieną kartą, per 10 metų gali pasikartoti iki 20–30 proc. atvejų.“
