Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pareiškus, kad dėl vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo turėtų būti sušauktas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, tą daryti nesutikęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrą nevengti atsakomybės.
„Nors jau daug kartų sau prisiekiau neberašyti COVID-19 tema, bet šiomis dienomis mūsų valstybės pareigūnams nepavyksta priimti sprendimo dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.
Rinkimai yra labai nepalankus laikas tokiems sprendimams, tokie sprendimai meta šešėlį visiems juos priimantiems, bet surasti sutarimą ir tegu patį skaidriausią sprendimo būdą yra būtina.
Jeigu to nepadarysime visos mūsų taikytos priemonės praras prasmę, nes visų mūsų pastangų, nukreiptų į viruso sulaikymą, tikslas buvo sulaukti vakcinos.
Astra Zeneca, Moderna, Pfizer ar netgi kiniška vakcina. Tai nėra esmė. Idealu rasti saugiausią. Sudaryti sąlygas pasiskiepyti mūsų piliečiams yra būtina. Rugpjūčio 27 dieną paskelbta puiki apžvalga, kuri analizuoja infekcijos sąlygotą mirštamumą ir apibendrina daug duomenų. Išvados jos labai paprastos ir aiškios.
Jeigu jūs esate jaunesni kaip 45 metų amžiaus, tai susirgus COVID-19 rizika numirti nedaug skirsis kaip ir sergant sezoniniu gripu (gripui infekcijos sąlygotas mirštamumas svyruoja nuo 0,025 iki 0,04 procento.
Tačiau mes kalbame apie žmones, kurie yra virš 45 amžiaus. Šių žmonių rizika mirti susirgus Covid-19 išauga gana sparčiai. Tai daugelio tėvai ir seneliai. Daug kas socialiniuose tinkluose ir komentaruose sako, kad šie žmonės serga lėtinėmis ligomis ir vieną dieną vis tiek mirs. Toks požiūris vis labiau įsitvirtina mūsų visuomenėje. Tarsi susirgus vėžiu jo nebereikėtų gydyti operaciniu būdu, taikant spindulinį gydymą, skiriant chemoterapiją. O susirgus inkstų nepakankamumu nutraukti dializę ar net neplanuoti persodinti inkstą. Nustačius koronarinę širdies ligą ne stentuoti ar ne šuntuoti, nes tai yra brangu. Ir galop sugrįžti į XIX amžių, kai medicina turėjo aspiriną ir nitrogliceriną. Man, kaip gydytojui, nėra priimtinas toks požiūris, kiek purvo ir grasinimų susilaukčiau. Nes toks požiūris atmeta pažangą, nurašo visus žmonijos pasiekimus į sąvartyną ir užleidžią vietą abejotinos vertės populizmui.
Noriu, kad prisimintumėte kovo mėnesio Italiją, į kurią aš nuo vasario visų prašiau nebeskristi, ir pažvelgtumėte į antrąjį paveikslėlį. Jame pateiktas prognozuotas ir realus infekcijos sąlygotas mirštamumas šalyse. Kurioje lentelės dalyje yra Lietuva ir kodėl? Todėl, kad seniausių gyventojų populiacijos susitelkia šalia. Kovo mėnesį, nors ir sunkiai įtikinus valdžią, mums visgi pasisekė stabdyti Lietuvos virtimą Italija. Kodėl dabar neturime jėgų ir valios užbaigti pradėtą darbą įsigyjant reikalingą apsaugos instrumentą mūsų piliečiams?
Raginu Prezidentą, Premjerą ir ministrą išsiaiškinti, kieno tai atsakomybė ir galop priimti visus reikalingus sprendimus dėl mūsų piliečių rizikos grupių saugumo“, – tokiu įrašu pasidalino šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius pasidalino „Facebook“ paskyroje.
Įskėlė pleištą tarp Verygos ir prezidentūros
Pasak prezidentūros, būtent A. Veryga yra atsakingas už vakcinų įsigijimą.
„COVID-19 vakcinos pirkimo proceso organizavimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos užtikrinimo klausimas, už kurį yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas Sveikatos apsaugos ministras.
Vakcinos nuo COVID-19 pirkimo procesas jau yra pradėtas, o ministro siekis atsikratyti savo tiesioginės atsakomybės gali būti siejamas su pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl ankstesnių ministerijos vykdytų pirkimų“, – taip tv3.lt atsiųstame komentare teigė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
Prezidento nuomone, VGT ateityje gali būti organizuojamas sprendžiant strateginius kovos su COVID-19 protrūkiu klausimus.
„Tačiau šiuo konkrečiu atveju prezidentui nekyla abejonių, jog vakcina turi būti perkama, o pasirinktas būdas tai daryti kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis pasirašant atitinkamą sutartį su Europos Komisija dar birželį yra tinkamas. Tačiau pirkimas turi vykti skaidriai ir efektyviai“, – perdavė prezidento patarėjas.
Prezidento nuomone, „ministras savo dėmesį, laiką ir ryžtą turėtų skirti savo tiesioginių pareigų vykdymui, o ne bandymams išvengti atsakomybės.“
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad Prezidentūra nemato pagrindo šaukti VGT dėl koronaviruso vakcinos įsigijimo.
Feisbuke antradienio vakarą A. Veryga pasidalijo prezidento patarėjo nacionaliniam saugumui Dariaus Kuliešiaus atsakymu į anksčiau ministerijos išsiųstą kvietimą šaukti VGT – dokumente teigiama, jog norint sukviesti šį valstybės ir krašto apsaugos vadovų pasitarimo formatą, būtina pateikti „pagrindžiančią medžiagą ir argumentus“.
„Šiuo metu vykdomo pirkimo konkretūs procedūriniai dokumentai nėra pagrindas VGT darbotvarkei“, – atsakyme A. Verygai teigia VGT sekretorius.
Savo ruožtu A. Veryga tikina, kad D. Kuliešius net nesusipažino su pateiktais dokumentais, „nes nesutiko pasirašyti standartinės Europos Komisijos (EK) nustatytos konfidencialumo deklaracijos ir negavo rakto tiems dokumentams atidaryti“.
Anot jo, šią savaitę Lietuva turi apsispręsti dėl papildomų lėšų vakcinų paramos fondui skyrimo, taip pat „kuo greičiau apsispręsti dėl vakcinų įsigijimo strategijos“.
„Manome, kad Lietuvai būtina nedelsiant priimti sprendimus dėl vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo, kurie yra tiesiogiai susiję su galimybe veiksmingai valdyti šio viruso keliamą grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, kartu išvengti rimtų neigiamų padarinių, kurie potencialiai apimtų visas valstybės gyvenimo sritis“, – tikina A. Veryga.
Pasak ministro, sprendimai taip pat susiję su valstybės prisiimamais įsipareigojimais ir galimomis rizikomis dėl tiekimo diversifikacijos bei vakcinos įsigijimo laiku. Jis pabrėžia, kad VGT ne kartą svarstė Krašto apsaugos sistemos pirkimus, energetikos ir susisiekimo sektoriaus klausimus, tad vakcinų įsigijimas „tikrai niekuo savo svarba nenusileidžia galimiems geležinkelių projektams“.
„Po šiandienos patarėjo atsisakymo priimti informaciją nelabai aišku, kaip tikėtis institucijų susitelkimo šiuo svarbiu klausimu“, – tikino jis.
Vyriausybė praeitą savaitę nutarė kreiptis į VGT, jog ši priimtų sprendimus, susijusius su bendru Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos vakcinų nuo koronaviruso infekcijos įsigijimu, kai kilo abejonių dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija apie vakcinos gamintoją – bendrovę „AstraZeneca“, iš kurios ketinama pirkti produktą, yra prieštaringa: informuojama apie įtarimus bendrovei už galimą kyšininkavimą, taip pat apie platintus vaistus, kurie nebuvo veiksmingi, melagingą kainodarą ir rinkai teiktą klaidingą informaciją.
Pati farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ praėjusią savaitę paskelbė laikinai sustabdžiusi savo vakcinos nuo COVID-19 klinikinius atsitiktinių imčių bandymus, nes vienam savanoriui pasireiškė neaiškūs negalavimai.
