Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos. Prieš balsavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad šios pataisos priimamos su lūkesčiu, jog jų nereikės taikyti.
„Pataisos priimamos su lūkesčiu, kad neprireiktų įjungti šio mechanizmo, bet jei susiklostytų aplinkybės, reikia, kad žmonėms butų galima subsidijuoti prastovas, kaip ankstesnių karantinų metu. Modelis išbandytas“, – sakė jis, pabrėžęs, kad pataisos galiotų visiems žmonėms dirbantiems ar priimtiems į darbą iki paskelbiant karantinui.
Siūloma mokėti kas mėnesį
Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka. Savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama fiksuota 267 eurų išmoka, jei jų veikla buvo apribota dėl pandemijos, o pajamos paskutinį mokestinį laikotarpį sumažėjo bent 30 proc. Tokią išmoką gautų apie 34 tūkst. žmonių.
Veiklą apribojus nuo sausio iki gegužės, savarankiškai dirbančių žmonių pajamų kritimas bent 30 proc. būtų vertinamas pagal ankstesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Darbdaviams kas mėnesį būtų išmokama po 30 mln. eurų, o savarankiškai dirbantiesiems – po 9 mln. eurų. Tačiau parlamentarai nebalsuos, ar nuo spalio sugriežtinti prastovų skelbimo tvarką, kaip siūlo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko konservatorius Mindaugas Lingė.
Prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Taip pat darbdaviai būtų įpareigoti Valstybinei darbo inspekcijai pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną arba pamainą iki prastovos paskelbimo, o ne per vieną dieną po to, kaip yra dabar.
Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo prastovomis atvejų. 2021 metais sausį-rugpjūtį Valstybinė darbo inspekcija tikrino 2780 įmones ir nustatė 197 pažeidimus dėl prastovų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų rugpjūčio išmokų dėl prastovų išmokėta 520,34 mln. eurų.
