prastovos

Pramonės įmonės išgyvena sunkų laikotarpį, dalis jų stabdo ar mažina gamybą. Todėl dalį darbuotojų išleidžia į prastovas, o vėliau apskritai atleidžia iš darbo. Vienoje tokių įmonių dirbanti moteris skundėsi, kad darbdavys be įspėjimo, ketina ją atleisti. Ji tikino, kad yra verčiama sutikti nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu, tik tokiu atveju jai bus mokama išeitinė.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“ dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų nuo rugsėjo laikinai sustabdžius veiklą ir dalį darbuotojų išleidus į prastovas, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė sako toliau siekianti, jog jiems būtų mokamos dviejų trečdalių atlyginimo dydžio išmokos.  „Labiausiai inicijuojame šitą dalyką, kad būtų apmokėjimas už prastovas padidintas, kad būtų dviejų trečdalių, bet dar tokio sprendimo neturime.

Siaučiant omikron atmainai ir kasdien užsikrėtusiųjų skaičiams pasiekiant naujas aukštumas karantino, kad ir trumpo, galime neišvengti. Karantino atveju darbus privalėję sustabdyti žmonės be išmokų neliks, Seimas pritarė prastovų išmokų skyrimui darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Parlamento nariai vienbalsiai nubalsavo, kad karantino atveju išmokos – būtinos.

Seimas balsuos dėl tvarkos, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų.

Jeigu dėl naujos COVID-19 atmainos plitimo reikėtų šalyje įvesti karantiną ir stabdyti dalį verslo, Vyriausybė kompensuotų jo nuostolius, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tam yra suplanuota lėšų biudžete, kad jeigu kartais to reikėtų, tam lėšų yra“, – pirmadienį LRT sakė ji. Vyriausybės vadovės teigimu, tam biudžete rezervuota iki 300 mln. eurų.

Kauniečiai įmonės direktorius ir kasininkas kaltinami apgaule gavę subsidiją iš Užimtumo tarnybos už įmonės prastovas per pandemiją. Jiems pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kreditinio sukčiavimo, byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius ir apg...

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Aiškėja, kiek ir kokių verslų per šiuos pandeminius metus atsidūrė ant bankroto slenksčio. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad tuoj nemokiomis gali tapti 200 šalies įmonių. O daugiausia su finansinėmis problemomis susiduria nuo pandemijos nukentėjusios prekybos, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. Tiesa, Valstybės kontrolė įspėja, kad iki šiol milijoninę valstybės paramą gauna ir tos įmonės, kurioms atsigauti šansų beveik nėra.

Prastovas vis dar yra paskelbusios daugiau nei 2 tūkst. šalies įmonių, o 309 mln. eurų šiemet jau išmokėta darbuotojams, esantiems prastovose, antradienį praneša portalas delfi.lt.  Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, liepos 16 dieną prastovose buvo 2091 įmonės.

Apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas neaišku, kaip situacija keisis, kai baigsis subsidijos už prastovas. Pasak „Sodros“ vadovės Julitos Varanauskienės, situacija turėtų būti suvaldoma.  Balandį Lietuvoje buvo 1,278 mln. apdraustų darbuotojų – šis skaičius grįžo į ikipandeminį lygį ir buvo didesnis negu bet kada 2020 metais.

Seime skinasi kelią nauja subsidijų darbuotojams, esantiems  prastovose ir grįžusiems iš jų, mokėjimų tvarka. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 118, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.  „Tai bus tam tikros išmokos žmonėms, kurie negali dar normaliai dirbti“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.   Visas subsidijas siūloma mokėti du mėnesius – liepą ir rugpjūtį.

Seimas antradienį svarstys subsidijų darbuotojams esant prastovose mokėjimų pakeitimus bei poprastovinių išmokų grąžinimą.  Jeigu parlamentarai tam pritars, visos subsidijos būtų mokamos du mėnesius – nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos: t.y., poprastovinės subsidijos – mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.  Subsidijos, darbuotojams arba grįžus iš prastovų, arba jose dar esant, pirmąjį mėnesį siektų 100 proc.

Seimas spręs, ar supaprastinti ligos, reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų skaičiavimą, kai jų gavėjai dėl karantino ar ekstremalios situacijos buvo prastovose.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias socialdemokratų inicijuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pataisos.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, per tris šių metų mėnesius jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų – visa šių metų biudžete numatyta suma.   Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, už balandį reikės išmokėti dar apie 36-56 mln. eurų, priklausomai nuo to, kiek veiklų bus atlaisvinta. Pasak jo, subsidijos už balandį bus mokamos, panaudojant laisvas ligoms išmokoms skirtas lėšas.

Maitinimo įmonės ir viešbučiai valdžios prašo mokėti subsidijas ne tik prastovų metu, bet ir kurį laiką joms pasibaigus.   „Mums labai reikėtų subsidijos grįžtantiems darbuotojams. Tai gyvybiškai svarbu“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė, atstovaujanti 42 tūkst. darbuotojų turinčioms įmonėms.  Pasak jos, subsidijos po prastovų grįžtantiems žmonėms turėtų būti mokamos bent kelis mėnesius.

SBA koncernas koronaviruso pandemijos metu susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir daugelis verslų, darbuotojus, teko išleisti š prastovas ir stabdyti gamybą. Vėliau praėjus pirmajam šokui, teko ieškoti būdų, kaip padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Tad viena koncerno įmonė ėmė siūti daugkartines apsaugines kaukes, jas ir pardavinėjo, ir dalino gydytojams. Apie pokyčius, kurie koncerno įmonių grupėje liks ir pasibaigus pandemijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip finansiškai atsilyginti žmonėms, pranešusiems apie paramos už prastovas tvarkos pažeidimus. Darbo inspekcija skaičiuoja, kad apie 10 proc. darbdavių, dėl koronaviruso krizės paskelbusių prastovas, piktnaudžiauja ir darbuotojus verčia dirbti.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad per pirmuosius metų mėnesius išmokos gali siekti 100 mln. eurų. Inga Balnanosienė sako, jog vasarį ir kovą, kai subsidijos bus mokamos už sausį ir vasarį, jų suma bus itin didelė.   „Įmonės už sausį gali kreiptis vasarį. Vasarį prognozuojame labai didelį piką. Šiems mėnesiams  suplanuota apie 100 mln.

Pastaruoju metu vėl ėmė daugėti darbuotojų, esančių prastovose, tačiau nuo trečiadienio šis skaičius pašoks į viršų, įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, rašo portalas delfi.lt. LVK vadovas teigė, kad iki šiol prastovų būta nedaug, nes verslai nestabdė veiklos – netgi restoranai siūlė maistą išsinešti, o iki šiol veiklą apribojo arba visiškai užsidarė tik barai ir naktiniai klubai.

Daliai praėjusios kadencijos Seimo narių siūlant numatyti subsidijas darbdaviams ir už tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti po karantino ar ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos, Vyriausybė trečiadienį posėdyje iš esmės pritarė šiai iniciatyvai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė ministrų kabinetui pritarti Rimos Šalaševičiūtės, Ramūno Karbauskio ir Rimos Baškienės pateiktiems Užimtumo įstatymo pakeitimams.

Dalis šalies įmonių, šešis mėnesius po pirmojo karantino gaunančių maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas, pasibaigus karantinui atleido dalį žmonių, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Todėl Inga Balnanosienė siūlo griežtinti paramos mokėjimą.   „Čia nekalbame apie piktnaudžiavimus, o kalbame apie įmonių pasinaudojimą skiriama parama maksimaliai nebūtinai dėl to, kad to (paramos – BNS) reikia. Tokių įmonių buvo ne 10 ir ne 100. Mes suskaičiavome apie 2,5 tūkst.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Įprastai šventiniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu žmonės vykdavo į keliones. Šiemet, anot kelionių organizatorių, situacija visiškai kitokia, žiemos kelionių lietuviams, ko gero, teks atsisakyti, o turizmo sektorius vis dar laukia Vyriausybės pagalbos. Pasak jų, pinigų už neįvykusias keliones vis dar laukia daugybė žmonių.

Naujų susirgimų Covid-19 Lietuvoje jau fiksuojama šimtais, ir tūkstančiai gyventojų turi izoliuotis ar sukti galvą dėl vaikų priežiūros. Kokios finansinės pagalbos būtų galima sulaukti susirgus patiems, atsidūrus saviizoliacijoje arba prižiūrint vaikus? Šią savaitę bene kiekvieną dieną buvo skelbiama apie naujus susirgimų Covid-19 rekordus. Dar daugiau, dalyje savivaldybių vėl buvo įvestas karantinas. Papildomi ribojimai numatyti ir prekybos, viešojo maitinimo ir pramogų vietose.

Darbo inspekcija kyla į kovą ir ėmė kaip reikiant kratyti įmones, kuriose ir po karantino darbuotojai yra išleisti į prastovas. Pasirodo, piktnaudžiaujančių netrūksta – dalis darbdavių skelbia, kad nėra užsakymų, išleidžia darbuotojus į prastovas, tačiau toliau nelegaliai pluša, bet ir gauna valstybės pinigus.  Karantinas baigėsi ir Valstybinės darbo inspekcijos komanda keliauja į planinį reidą.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Nuo karantino pradžios išmokoms už kūrybines prastovas paskirstyta per 620 tūkst. eurų, pranešė kultūros ministras. Jo duomenimis, šios išmokos skirtos 344 meno kūrėjams. „Paraiškų priėmimas ir tenkinimas vyksta nuolat“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Mindaugas Kvietkauskas. Vieno mėnesio minimalios algos dydžio – 607 eurų – išmokos už prastovas mokamos tris mėnesius. Pretenduoti į jas gali tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pirmadienį pranešė, kad atlikusi patikrinimus dėl subsidijų už prastovas, pažeidimų rado aštuoniose įmonėse, kur darbuotojai dirbo prastovų metu. FNTT Vilniaus apygardos valdyba šią savaitę tikrino siuvimo, didmeninės farmacinės veiklos, prekybos automobilių padangomis, naftos produktais, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitas įmones, gavusias valstybės subsidijas. Rasti pažeidimai dvejose sostinės bendrovėse.

Iš visų paprašytų subsidijų už į prastovas išleistus darbuotojus, jos jau išmokėtos 96 proc. įmonių, antradienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pasak ministro, dėl subsidijų kreipėsi daugiau nei 12 tūkst. įmonių, iš jų 11,7 tūkst. išmokas jau gavo. Išmokėta suma siekia beveik 10 mln. eurų.

Nuo 2010 metų nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) dėl koronaviruso laikinai stabdo jėgainės uždarymo darbus, dėl to į prastovas išleis apie 1 tūkst. žmonių.  Pasak IAE vadovo Audriaus Kamieno, nuo pirmadienio maždaug dvi savaites darbai vyks minimaliu režimu. Per tą laiką ketinama įdiegti priemones, kad darbuotojai mažiau kontaktuotų, laikytųsi saugaus atstumo, užtikrinti didesnę higieną. „Mes stabdome savo eksploatavimo nutraukimo veiklą.

Šiuo metu karantinas yra paskelbtas visose Europos Sąjungoje. Šalys uždarė sienas, tad grįžti namo iš užsienio itin sunku ne tik atostogavusiems, bet ir dirbusiems tautiečiams. Prancūzijoje užstrigę lietuviai tikėjosi karantino laikotarpį praleisti šalyje, kurioje dirba, tačiau darbdaviai ėmė juos varyti lauk.