Nors pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje didžioji dalis įstaigų yra privačios ir lankytis pas šeimos gydytoją jose yra patogiau, problemų paprastai kyla, kai prasideda brangūs tyrimai, specialistų konsultacijos.
„Yra tinklų, kurie laikosi ligonių kasų primestų žaidimo taisyklių ir neima papildomų priemokų už paslaugas. Tačiau kiti dar savo tinklalapyje nurodo, kad nepaisant to, kad paslauga yra kompensuojama iš ligonių kasų, vis tiek reikės primokėti. Tokia situacija yra neteisinga, nes tokiu būdu privačios gydymo įstaigos uždirba pasinaudodamos žmonių nežinojimu. Tokiu būdu privati gydymo įstaiga tiek gauna apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, tiek tai, ką sumoka pacientas“, – sako Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas.
Tačiau jis pabrėžė, jog nereikia painiotis, kai į privačią gydymo įstaigą kreipiamasi be siuntimo: „Jei pacientui teikiama privati konsultacija, už tai priemoka ir turėtų būti sumokama.“
Aritmetikos pinklėse
Pašnekovo pastebėjimu, nors paprastai žmogus kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kad gautų paslaugą greičiau, sužinojęs, kad paslauga bus suteikiama iš PSDF apmokamų lėšų, pamato, kad eilė gali būti dar didesnė nei universitetinėje ligoninėje. Visgi jei susimoki pats, eilės nebus tiek privačioje, tiek valstybinėje įstaigoje. Tačiau čia ir prasideda visas įkainių skaičiavimų klaidumas, kur pacientas gali pasijusti it iškreiptų veidrodžių karalystėje.
„Skirtumas tas, kad kai žmogus mokės už paslaugą valstybinėje įstaigoje, jos kaina bus tokia pati, kiek ji apmokama ligonių kasų. Įsivaizduokime, tyrimas X kainuoja 20 eurų, tad tokią sumą tiek apmokės ligonių kasos, tiek ir pacientas. Privačioje gydymo įstaigoje situacija ta pati – ligonių kasos apmoka tuos pačius 20 eurų, tačiau pacientas informuojamas, kad dar yra 10 eurų priemoka. Taigi, pacientui klaidingai atrodo, kad valstybinėje poliklinikoje atėjus be siuntimo sumokės brangiau dešimčia eurų, nors taip nėra.
Tačiau kai į privačią gydymo įstaigą asmuo kreipiasi be siuntimo, dėl paslaugų, kurių ligonių kasos nekompensuoja, o tyrimas būna kainuoja 50-80 eurų, pacientas pajaučia žymų skirtumą. Visgi atėjęs „iš gatvės“ pacientas nelabai žino, kur kokia paslauga kompensuojama. Tad svarbu atsiminti, jei eini be siuntimo, tai mokėsi daugiau, tačiau turint siuntimą paslauga turėtų būti suteikta be papildomos priemokos“, – aiškino Š. Narbutas.
Piktnaudžiauja ne visi
Pacientų atstovas pabrėžė, kad privatininkų veidas nėra vienalytis. „Yra privačių įstaigų, kurios laikosi taisyklių, kai kurie tinklai daro, ką gali, kartais net eina ir į minusą, bet neima priemokų iš pacientų, užsidirba iš kitų paslaugų. Visgi yra ir tokių, kurios būtinai paima priemokas.
Yra komforto paslaugos (pavyzdžiui, jei nori vienas gulėti palatoje, joje turėti kabelinę televiziją ar laukti laukiamajame klausantis muzikoje), už kurias gali susimokėti. Tačiau negalima imti pinigų už tai, kad specialistas pamatytų tave turint siuntimą ir pakonsultuotų“, – kabėjo POLA vadovas.
Jis priminė, kad tokie kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, tyrimus dėl erkinio encefalito teikia tik privatus sektorius. Kaip ir nekompensuojamos yra grožio paslaugos. „Bet jei kalbame apie magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, reikia suprasti, kad tokius brangius tyrimus turint siuntimą beveik visais atvejais kompensuoja valstybė“, – pabrėžė jis.
Informuoti privalo
Savo ruožtu Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė pabrėžė, kad valstybinėms ir privačioms gydymo įstaigoms, kurios sudariusios sutartis su ligonių kasomis, už pacientams suteiktas paslaugas pagal vienodus įkainius moka Teritorinės ligonių kasos (TLK).
„Šiose sutartyse numatyta, už kokias pacientams teikiamas ir iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas gydymo įstaigos įsipareigoja neimti papildomo mokesčio. TLK, sudarydamos sutartis su gydymo įstaigomis, reikalauja, kad gydymo įstaigos matomoje vietoje – registratūroje, priėmimo kambaryje bei interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas medicinines paslaugas apmoka ligonių kasos. Be to, reikalaujama pasirūpinti, kad pacientui būtų prieinama išsami ir suprantama informacija apie paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet pacientams siūloma susimokėti už gydytojų specialistų konsultacijas, įvairius tyrimus, o prireikus stacionarinio gydymo – atsinešti medicinos pagalbos priemones arba vaistus“, – aiškino specialistė.
Nustatė pažeidimų
Neseniai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) skelbė, kad pastaraisiais metais privačiose įstaigose randama daugiau pažeidimų, nei valstybės ar savivaldybių. Vienas iš pažeidimų – ir pacientams teikiama tikrovės neatitinkanti, klaidinanti informacija bei reikalavimas iš pacientų susimokėti už suteiktas paslaugas, nors jos apmokamos valstybės.
Nors teikiant paslaugas šalies pacientams viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose neretai fiksuojami panašūs įvairaus pobūdžio pažeidimai, vis dėlto, skirtumas yra tai, kad privatūs paslaugų teikėjai dažniau nesilaiko teikiamų paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams, siekiama turtinės naudos, pastebima nesąžiningos komercijos požymių, teigė Akreditavimo tarnyba.
Nustatyta, kad siekiant finansinės naudos pacientams skiriami pertekliniai, išvis konkrečiu atveju nereikalingi tyrimai. Be to, nustatyta, kad privačios įstaigos linkusios be apžiūros ir būtinų tyrimų išduoti sveikatos pažymas.
Š. Narbuto manymu, nereikia stebėtis, kad privati gydymo įstaiga suinteresuota gauti kuo daugiau pinigų. „Jei atėjęs pacientas nori pilno ištyrimo, tai gydytojas tikrai nesakys, kad kažkas neseniai tirta, gal nereikia, bus padaryta tyrimų už kelis šimtus eurų. Vis dėlto bandant reguliuoti srautus ir skatinant viešąsias įstaigas konkuruoti su privačiomis, situacija dėl piktnaudžiavimo priemokomis užkerta tam kelią“, – dėstė jis.
Poliklinikose negauna tyrimų
Paklausta apie privačiose gydymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė tvirtino, kad valstybinėms gydymo įstaigoms daug ko iš privatininkų reiktų pasimokyti.
„Sveikatos apsaugos ministerija tokią informaciją greičiausiai skleidžia norėdama apjuodinti privačią mediciną. Bet realybė tokia, kad tokioje įstaigoje sutinkami valstybiniame sektoriuje dirbantys gydytojai būna lyg kiti žmonės – ir malonesni, ir laiko daugiau turi, išklauso.
Galbūt ten ir pridarys bereikalingų tyrimų, tačiau jei nelabai turi pinigų, tai gali ir nesutikti kažko darytis. Tačiau valstybinėse įstaigose kitą kartą skiria gydymą neatlikę jokių tyrimų! Arba prašai tam tikrų tyrimų, o jų neatlieka. Ir net neinformuoja, kad susimokėjus jį gali gauti iškart. Tuomet žmonės ir eina į privačią įstaigą“, – kalbėjo ji.
Kartu V. Augustinienė atkreipė dėmesį, kad nereta ir tokia situacija: „Negavęs tyrimų poliklinikoje juos pasidaro privačiai, iš gydytojų sulaukia replikų, neva tik be reikalo leido pinigus...“
Primena apie iš dalies mokamas paslaugas
VLK specialistė priminė, jog jei pacientas, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojui pasiūlius savo valia pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis privalo pats sumokėti šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, privalo pats sumokėti visą jų kainą.
Pabrėžiama, kad prie šių paslaugų negali būti priskiriamos paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva, t. y. negalima pasirinkti tarp nemokamos ir brangiau kainuojančios paslaugos.
„Ligonių kasos neretai susilaukia tokių skundų, kuomet pacientai susiduria su atvejais, kai buvo siūloma, pavyzdžiui, tik brangesnioji operacija be alternatyvos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai brangesnioji yra vienintelė pagal klinikines indikacijas galima tam pacientui paslauga, tuomet ji turi būti suteikiama nemokamai“, – sakė B. Kavaliauskaitė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad gydantis stacionare vaistus skiria ir dėl gydymo būdų sprendžia gydantysis gydytojas. Visi besigydant ligoninėje skiriami vaistai įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Pasitaiko atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbos priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta.
Ligonių kasos sako taip pat neretai sulaukiančios gyventojų skundų ir komentarų dėl to, kad diagnostikos centruose prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) pacientams ne pasirinktinai siūloma, bet primygtinai nurodoma nusipirkti tyrimo metu naudojamų vienkartinių drabužių. Taip pat skundžiamasi, kad šių centrų darbuotojai be reikalo siūlo pacientams už savo pinigus įsigyti tyrimo vaizdo kopiją, nors gydytojas siuntime nenurodo, kad ši kopija yra reikalinga. Kaip teigia besiskundžiantieji, jei pacientas išvardytų dalykų įsigyti atsisako, sulaukiama darbuotojų nepasitenkinimo.
„Primename, kad su gydytojo siuntimu PSD apsidraudusiems žmonėms, atvykusiems atlikti MRT, papildomai mokėti nereikia – tyrimas apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, jam reikalingų medžiagų ir priemonių išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą tyrimo atlikimo kainą. Taigi pacientams ligonių kasų kompensuojamas MRT tyrimas privalo būti atliktas ir neįsigijus vienkartinių drabužių. Gydytojui siuntime nurodžius siunčiančiai įstaigai pateikti tyrimo vaizdo kopiją, už ją pacientui taip pat mokėti nereikia. Už kopiją mokama tuo atveju, jei pats pacientas pageidauja ją turėti“, – aiškino VLK specialistė.
