Neatsitiktinai garsus Lietuvos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius, svarstydamas apie eilių sveikatos gydymo įstaigose problemą, atkreipė dėmesį, kad ją dalinai padėtų išspręsti gana paprastas sprendimas – tereikia įdarbinti daugiau psichologų. Mat dabar situacija apgailėtina – veik 20 tūkst. pacientų viso labo tenka vienas psichologo etatas!
Reikėtų dvigubai daugiau
„Nesakau, kad kiekvienam gydytojui reikėtų skirti po psichologą, nes tiek jų fiziškai nebus, bet jei penkiems dešimčiai gydytojų tektų bent vienas psichologo etatas, tada bent jau būtų reikšmingas proveržis. Realiai dabar reikėtų įdarbinti dvigubai daugiau psichologų“, – tvirtino V. Kasiulevičius.
Gydytojas pabrėžė, kad savižudybių lygmuo šalyje išlieka didžiulis, o siekiant psichikos bėdoms užbėgti už akių pacientui neretai pakaktų tik pokalbio: „Daugelio pacientų tikrai nereikia nukreipti psichiatrui ar psichoterapeutui, užtektų psichologo konsultacijos. Tai labai pasiteisina.“
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė patvirtino, kad pacientų su psichologinėmis, socialinėmis problemomis, tokių, kurie ateina tik išsikalbėti, šeimos gydytojų praktikoje yra nemaža dalis: „Aišku, savo kompetencijos ribose šeimos gydytojas su jomis tvarkosi, bet neturi tiek laiko resursų tam. Tad teoriškai būtų naudinga, kad jam dirbant talkintų ir psichologas.“
Somatiniai simptomai slepia emocinę savijautą
Anot Lietuvos psichologų sąjungos pirmininkės Valijos Šap, yra pastebėta, kad neretai už įvairių žmonių įvardijamų somatinių negalavimų slypi emocinė problemos.
„Žmonės linkę nebūtinai įvardyti savo tikrąsias blogos savijautos priežastis arba nemoka pasakyti, kas vyksta su jais, bijo emocinių, psichologinių problemų įvardijimo. Žmonėms sunku kalbėti apie savo jausmus, emocines būsenas, jiems žymiai paprasčiau pasakyti, kad man kyla kraujospūdis ar skauda skrandį. Todėl nenuostabu, kad dėl įvairių somatinių negalavimų, kurių priežastimi gali būti ilgalaikis emocinis diskomfortas ar psichologinė įtampa, žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją.
Tą patvirtina ir patys medikai, kai tenka vesti mokymus įvairiose Lietuvos savivaldybėse – susitinkame tiek su šeimos gydytojais, tiek jų kabinetuose dirbančiomis slaugytojomis. Jos pasakoja, kad ateina pacientai, ypač vyresnio amžiaus, išsako nusiskundimus, tačiau atlikus išsamius tyrimus, konkretaus sutrikimo priežasčių nerandama. Tampa aišku, kad tai – emocinės savijautos pasekmė“, – pasakojo ji.
Psichologai budi gydytojo kabinete
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog kitose pasaulio šalyse esama praktikos, jog tam tikromis savaitės dienomis šeimos gydytojo kabinete šalia slaugytojo dar būna ir psichologas.
„Jis girdi paciento skundus ir jeigu jis kreipiasi ne pirmą kartą, jau yra atlikti tam tikri tyrimai ir aišku, kad žmogaus fizinė sveikata nėra sutrikusi, psichologas jį kviečia pasikalbėti ir taip yra sutrumpinamas vizito pas šeimos gydytoją laikas. Kita vertus, tai yra naudinga tuo, kad pacientas gauna tą pagalbą, kurios tuo metu jam reikia labiausiai“, – pasakojo Lietuvos psichologų sąjungos vadovė.
Stinga politinės valios
Vis dėlto realybė ta, kad dabar šalyje 17 tūkst. gyventojų tenka tik vienas psichologas, o tai yra per mažai. Valija Šap tikino, kad kvalifikuotų specialistų universitete tikrai parengiama pakankamai. Problemos slypi kitur.
„Pirma, daug kas priklauso nuo pačios gydymo įstaigos vadovų sąmoningumo bei politinės valios buvimo savivaldoje (jeigu sveikatos priežiūros įstaiga jai yra pavaldi). Važinėdama po įvairias savivaldybes matau labai skirtingą situaciją. Kai kurios savivaldybės nepasitenkina skiriamu vienu psichologo etatu 20 tūkst. gyventojų ir randa lėšų papildomam finansavimui. Bet kartu yra tokių, kur ir ministerijos apmokamas vienas etatas yra nuolat neužpildytas. Ir čia kyla klausimas, dabartinė situacija – tik psichologų trūkumo bėda ar įstaigos darbuotojų ar savivaldos iniciatyvos stoka“, – atkreipė dėmesį V. Šap.
Būtini bent du specialistai
Pašnekovė pabrėžė: labai svarbu, kad mažuose regionuose sveikatos priežiūros įstaigose dirbtų bent du psichologai: „Kad ir mažesniu krūviu, bet svarbu ne tik įstatymu užtikrinti žmogaus teisę pasirinkti norimą sveikatos priežiūros specialistą, bet ir praktiškai turėti tokią galimybę.“
Kitas dalykas, pastebėjo ji, psichologas ne tik konsultuoja, bet ir įvertina, dirba su labai įvairiomis problemomis besikreipiančiais klientais, sergančiais priklausomybe. „Jiems tikrai nepakanka dešimtiems konsultacijų per metus. Neribota galimybė žmonėms kreiptis pagalbos yra mūsų siekiamybė, kad jiems nereikėtų ieškoti pagalbos pas privatų psichologą, kas nėra taip paprasta“, – kalbėjo ji.
Papildomą finansavimą skyrė
Savo ruožtu komentuodama situaciją sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė priminė, kad visi Lietuvos gyventojai yra prirašyti prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų. Tad gyventojas savarankiškai gali pasirinkti, prie kurio psichikos sveikatos centro jis nori būti prirašytas.
„Šiuose centruose paslaugas teikia visa specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Į šias įstaigas asmenys gali kreiptis tiesiogiai arba juos gali nukreipti šeimos gydytojas, jei nusprendžiama, kad reikalinga psichologinė pagalba“, – sakė ji.
Viceministrė pažymėjo, kad siekiant padidinti psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumą, pernai ministerija maksimalų aptarnaujamų gyventojų skaičių kiekvienam psichikos sveikatos centro komandos nariui sumažino iki 17 tūkst. ir skyrė papildomą finansavimą psichikos sveikatos centrams.
Taip pat ji priminė, jog nustatyta, kad komandoje dirbančių specialistų psichikos sveikatos paslaugos turi būti užtikrintos ne mažiau kaip 6 val. kiekvieną darbo dieną.
Stabdo stigmos?
Nors iniciatyvą palaikanti, šeimos gydytoja T. Kundrotė svarstė, ar pasiūlymas pacientui pasikalbėti su psichologu, o ne šeimos gydytoju, negali būti priimtas priešiškai, mat dar egzistuojančios nemažos stigmos.
Savo ruožtu V. Šap tvirtino, kad pastaraisiais metais Lietuvoje neigiamos nuostatos mažėja, žmonės daug drąsiau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, konkrečiai – psichologus. „Viešas kalbėjimas duoda rezultatų, žmonės vis mažiau bijo psichologų“, – sakė ji.
