š. narbutas

Ar žinojote, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas? Deja, realybė rodo ką kita – daugelis gydytojų pacientą iškart užrašo konsultacijai toje pačioje įstaigoje, nors ją asmuo gali pasirinkti laisva valia. Kalbėdamas apie šią problemą Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas ją iliustravo neseniai asociacijos atlikto tyrimo rezultatais.

Prieš penktadienį Seimo sveikatos reikalų komitete svarstomą kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą toliau netyla diskusijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas rėžė tiesiai šviesiai – valdžia aukoja 7513 pacientų gyvybių tam, kad medikai gautų 50 eurų per mėnesį. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia, kad tokios kalbos tik dar labiau kiršina visuomenę.

Nacionalinis vėžio institutas, pateikęs 2012–2015 m. Vėžio registro duomenis, pasidžiaugė, jog, nepaisant to, kad sergamumas vėžiu kasmet auga, mirtingumas nuo šios klastingos ligos mažėja. Tą lemia ir gerėjanti diagnostika, ir šalį pasiekiantys modernūs vaistai. Vis dėlto onkologiniai pacientai atkreipia dėmesį į skaudžią realybę – vien atsakymo, ar sergi vėžiu, prireikia laukti ir daugiau nei mėnesį.

Lietuvos pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija smerkia, šią savaitę kritikuoti šalies premjerą užsipuolusius politikus bei apgailestauja, kad toks išpuolis tik dar kartą patvirtina tam tikrų visuomenės grupių nuostatas onkologinių ligonių atžvilgiu, rašoma pranešime.

Onkologinės ligos diagnozę išgirdęs žmogus be aibės kitų patiriamų iššūkių gali nespėti pajusti, kaip bus „išsviestas“ ir iš darbo rinkos. Pacientai sako, kad gydydamiesi onkologinę ligą vis dar jaučiasi diskriminuojami ir yra priversti gyventi baimėje, mat, neturint neįgaliojo statuso, darbovietėje jie gali patirti daug nepatogumų.

Įprastai norėdami gauti paslaugas „čia ir dabar“, daugelis skuba į privačią gydymo įstaigą. Nors dėl to paprastai tenka plačiau atverti piniginę, pacientų atstovai įspėja apie nutylimą kai kurių privatininkų piktnaudžiavimą. Šie, imdami papildomas priemokas už valstybės apmokamas paslaugas, klaidina pacientus.

Šiuo metu galiojantis priverstinis, kitaip medikų vadinamas užsispyrėliškas, gaivinimas net tais atvejais, kai ligonis yra visiškai beviltiškas, užkerta kelią žmogui numirti natūralia mirtimi. Apie šią iš esmės žmogaus orumą paminančią tvarką medikai kalba jau ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, vien svarstymas – gaivinti mirštantįjį ar ne – skamba šventvagiškai.

Tiek pacientų, tiek gydytojų seniai laukiamas vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis leistų paprasčiau ir greičiau gauti kompensaciją, jei gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Tuomet žmogui nebereikėtų įrodinėti žalos, o tiesiog pasakyti, kad buvo kaltė ir nurodyti, kokia suma turėtų jam priklausyti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar išmokų pakaks visiems.

Pacientams toliau pykstant dėl per prievartą brukamų pigiausių vaistų, patys medikai ir ligonių asociacijos ragina liautis diskredituoti generinius medikamentus (originalių vaistų kopijos). Esą nėra jokių įrodymų, kad nutraukę įprastų vaistų vartojimą, žmonės į ligonines patenka būtent dėl generinių vaistų kaltės. Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad pokyčiai pacientams netgi leido sutaupyti pinigų, priemokos dabar esą mažesnės.