Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros profesoriaus Petro Punio, sunkiai tikėtina, kad Kauno HE galėtų griūti pati.
„Tik su viena sąlyga – nebent teroristinis aktas arba karas (Kachovkos atvejis)“, – sako profesorius.
Jis paaiškina, jog užtvankos statomos taip, kad atlaikytų tokius potvynius, kurių dauguma iš mūsų net nepamatytų. Pavyzdžiui, Kauno HE užtvanka projektuota atlaikyti bent tūkstantmetį potvynį, kurio vandens kiekis būtų apie 4000 m³/s. Tiesa, beveik užbaigus statybas, 1958 m. pavasarį Kauno HE vos sugebėjo atlaikyti šimtametį potvynį (vandens kiekis – daugiau nei 3000 m³/s).
„Užtvankų stabilumas ir patikimumas patikrinamas ir žymiai didesniam potvyniui praleisti – priimama atsarga. Toks potvynis pasitaiko ne mažiau kaip 1 kartą per 1000 metų. Mažos užtvankos projektuojamo 100-čiui potvyniui, t. y. atlaikyti gamtos sukeltą stichinį potvynį ar kitą reiškinį (pavyzdžiui, audrų vandens bangos), bet ne sukeltos žmogaus tikslingos veiklos: karo veiksmų, teroristinių išpuolių“, – pažymi P. Punys.
Žmogaus sukeltos katastrofos, kai panaudojami stambūs statiniai ar kita civilinė infrastruktūra kariniams tikslams pasiekti, o labiausiai kenčia civiliai, gamtinė aplinka, dar vadinamos ekocidu. Būtent tai ir įvyko Kachovkoje.
Potvyniai sukelti užtvankų avarijų dar vadinami technogeniniais. Dažniausiai jie įvyksta, kai užtvankos neprižiūrimos arba prižiūrimos aplaidžiai. Pasak Žemės ūkio akademijos profesoriaus, pastarieji potvyniai nėra būdingi Kauno HE, jų gali pasitaikyti mažose užtvankose. Trečdalio jų būklė Lietuvoje nėra gera.
Pasaulio mokslininkai yra nustatę, kad didelės užtvankos griūties sukeltos gamtos stichijos su žymiomis avarijos pasekmėmis tikimybė yra mažai tikėtina. Jos griūna ne mažiau kaip vieną kartą per 20 tūkst. metų. Tačiau vien tik Europoje (Italija, Prancūzija, Vokietija) nuo 4-to dešimtmečio iki dabar sugriuvo mažiausiai 5 didelės užtvankos su katastrofinėmis žmonių aukomis (siekė net 2000).
Lyginant hidroelektrines su atominėmis, pastarųjų tikimybė sprogti taip pat maža – mokslininkai nustatė, kad vieno reaktoriaus žymus incidentas įvyksta maždaug kas 3600 metus. Vis dėlto dėl žmonių aplaidumo sprogusiai Černobylio AE ir dėl cunamio griuvusiai Fukušimos AE nebuvo nė 50 metų.„Tad nurodyti nulinę griūties tikimybę – nėra paprasta. Kaip ir pakabintas šautuvas ant sienos vis dėlto išauna vieną kartą“, – komentuoja P. Punys.
Trys galimi scenarijai
Vis dėlto, jei nutiktų blogiausia, vanduo Kauno marių miesto rajonus užlietų nevienodai.
„Pirmiausiai, ramūs turi būti Žaliakalnio, Aleksoto, Šilainių gyventojai. Tai nėra upės slėnis.
Kauno centras, senamiestis, Vilijampolė, Lampėdžiai, Laisvės alėja būtų užlieta bent 3–5 metrus. Gyventojams tektų ieškoti aukštumų – bent dviejų aukštų pastatų. Apytiksliai, būtų užtvindyta apie 30 tūkst. kv. m Kauno teritorijos, nukentėtų daugiau nei 50–80 tūkst. gyventojų. Ta truktų dieną kitą, po to vanduo greitai nuslūgtų. Be abejo, tai priklauso ir nuo galimos katastrofos metų laiko. Pvz ar upė yra padengta ledu. Tačiau žala būtų neišpasakyta“, – sako P. Punys.
Žala priklausytų ir nuo to, kuri Kauno HE dalis griūtų. Profesorius įvardija tris galimus scenarijus.
I scenarijus: trijų potvynio pralaidų / angų (segmentinių uždorių, vartų) sugriuvimas ar išsprogdinimas per hidroelektrinės kelią.
„Pasekmės Kauno miestui nebūtų labai katastrofiškos, lyginant su kitais galimais scenarijais. „Žalgirio arena“ su Nemuno sala butų nuplauta. 7 metrų vandens bangos aukštis išsiveržtų iš marių, per dar sąlyginai sveikas betono pralaidas. Išbėgtų daugiau nei 2340 m³/s tūrio vandens – tai maždaug atitiktų 1979 m. pavasario potvynį. Būtų užlieta Panemunė, Marvelė, Santaka, bet ne miesto centras.
Tačiau išskirtinis dalykas – vandens smūgio banga, jos sklidimo greitis, šluotų viską pakeliui. Jei Nemuno gamtinio potvynio tėkmės greitis gali išskirtiniu atveju siekti 2–3 m/s, tai dirbtinai sukelto potvynio banga judėtų bent 3–4 kartus greičiau. Kaunas ties Neries santaka yra apie 15 km žemiau užtvankos, tad iki jo banga atsiristų per 25 min. Iki Panemunės, Šančių – žymiai greičiau“, – įvardija P. Punys.
II scenarijus: avarija mašinų / turbinų salėje.
Pasak profesoriaus, jei avarija įvyktų ne dėl sprogimo ar kitų suplanuotų veiksmų, išbėgantis vandens kiekis būtų mažesnis nei prieš tai aptartas scenarijus. Tačiau įvykus sprogimui, kaip tai nutiko Kachovkoje, vanduo miestą užlietų labai greitai
„Įvyktų baisios, katastrofinės žalos pasekmės, jei ši salė būtų išsprogdinta – tai Kachovkos atvejis. Tuomet esamas 20 m vandens bangos aukštis milžiniška jėga išsiveržtų iš saugyklos, kuris pradėtų plauti žemų užtvanką. Labai greitai išplatėtų plyšys užtvankoje. Apie 200–300 m užtvankos būtų išplauta per keletą dienų“, – komentuoja P. Punys.
III scenarijus: paplauta žemių užtvanka.
Užtvankos paplovimas, pasak P. Punio, sunkiai įmanomas. Mat nuolat yra stebima vandens filtracija per žemių užtvanką ir tam tikslui įrengtuose požeminiuose tuneliuose, tikrinama betono statinių būklė.
„Bet koks prasifiltravusio vandens srauto padidėjimas reikštų artėjančią problemą, reikėtų taikyti prevencines priemones“, – sako Žemės ūkio akademijos mokslininkas.
Žūtų dalis Kauno marių gyvių
Kauno HE katastrofa paveiktų ne tik žmones – juk Kauno mariose gyvena daugybė gyvūnų ir kitų organizmų.
„Užtvankoje pakankamai greitai nukristų vandens lygis virš užtvankos esančiose akvatorijose ir turbūt greitai kiltų esančiose apačioje. Kažkas iš žuvų žūtų nuo fizinių sužeidimų. Daugiau ar mažiau – tai diskusijos klausimas. Jas su srove išneštų.
Yra smulkesnės žuvys, gyvenančios dugne dumble, užsikasusios po kažkokiomis sąnašomis. Viena kita iš jų, įvairūs bestuburiai, vėžiagyviai, moliuskai per potvynį atsidurtų sausumoje ir žūtų.
Kalbant apie paukščius, jei būtų jų perėjimo metas, suaugę turbūt pasitrauktų, o jaunikliai irgi neišgyventų.
Sausumos gyvūnų dalis gal ir spėtų pabėgti, o kita dalis turbūt žūtų, pradedant graužikais, kurmiais, kurie yra po žeme ir staiga atsidurtų po dideliu kiekiu vandens“, – svarsto Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Justas Dainys.
Negana to, būtų sunaikintos gyvūnų buveinės: vienos išplautos, kitos užneštos sąnašomis, nes per 64 metus nuo Kauno marių suformavimo yra susikaupęs didelis dumblo sluoksnis. Nelaimės atveju jis visas nukeliautų žemyn upe.
J. Dainys atkreipia dėmesį, kad marių dumble kaupiasi įvairūs organiniai teršalai, sunkieji metalai.
„Dabar jie guli dugne užkonservuoti po dugnu, niekas ten jų labai nejudina. Jei užtvanka griūtų, ji visą tą dumblą užneštų ir teršalai vėl patektų į ciklą. Laikinai padidėtų teršalų koncentracija vandenyje, po to viskas per kažkiek laiko nusėstų“, – sako mokslininkas.
Pasiruošimas – sunkiai įmanomas
Pasak profesoriaus P. Punio, įvykus nelaimei, užtvankoje atsiradusius plyšius užkaišyti smėlio maišais, akmeniniais ar betono luitais yra beveik neįmanoma. Tokie darbai vyktų bent po 1–2 savaičių, esant tik gerai avariją likviduojančių organizacijų mobilizacijai. Be to, žala žemiau užtvankos būtų padaryta per labai trumpą laiką – mokslininkų skaičiavimais, mažiau nei valandą. Todėl pasiruošti katastrofai iš anksto beveik neįmanoma. Kita vertus, Lietuvoje pavojaus ženklų dar nematyti.
„Kauno HE nelaimės prevencijai neįmanoma įrengti jokio atsarginio evakuacinio / apvedamo kanalo. Tačiau šiandien gyventojai turėtų miegoti ramiai, neturėtų ruoštis šiai stichijai. Tai būtų toks pat pasiruošimas tarsi artėjančiai pasaulio pabaigai. Be to, atšilus klimatui Lietuvoje beveik neliko aukštų pavasario potvynių, kurie keldavo problemas Kauno HE ir kitoms vandens saugykloms bei tvenkiniams“, – nuramina P. Punys.
Kauno HE valdo AB „Ignitis gamyba“. Bendrovės ryšių su visuomene projektų vadovas Domas Jurevičius atsakė, kad įmonė turi paruoštą Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame numatyti visų atsakingų institucijų veiksmai, galimi scenarijai, kilus ekstremalioms situacijoms, šių situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo ir kitos būtinos priemonės. Įvykus užtvankos griūtims taip pat būtų aktyvuojamas Kauno m. savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.
„Hidroelektrinių griūtį gali lemti stichinės nelaimės: žemės drebėjimai, klimato kaitos padariniai, teroro išpuoliai. Svarbu, kad mūsų šalis yra žemos rizikos zonoje dėl žemės drebėjimų ar kitų panašių nelaimių, o nuo teroro išpuolių saugomės patys ir mus saugo partneriai ir narystė NATO. Kauno HE užtvankos yra nuolat stebimos, yra įdiegta monitoringo sistema, užtvankos (visų trijų pralaidų) griūties tikimybė yra nykstamai maža ar netgi iš viso neįmanoma“, – teigia D. Jurevičius.
Kauno HE nuolat vyksta pratybos, kuriose „Aras“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro , AB „Lietuvos geležinkeliai“, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties, Kauno m. savivaldybės darbuotojai mokosi, kaip elgtis ekstremalių situacijų atvejais. Paskutinės tokios pratybos vyko balandžio 20 d. Jas stebėjo Policijos departamento, AB „Litgrid“ atstovai.
„Pratybų metu buvo siekiama tobulinti Bendrovės ir kitų atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalios situacijos metu, įvykus saugumo incidentui, kibernetinei atakai ir kitoms galimoms grėsmėms, vykdyti efektyvų veiksmų koordinavimą su teisėsaugos ir kitų institucijų atstovais, numatyti pagalbos poreikį iš kitų tarnybų, likviduojant ekstremalios situacijos, saugumo incidento padarinius, įvertinti Bendrovės Saugumo plano ir ekstremalių situacijų valdymo planų veiksmingumą“, – komentuoja D. Jurevičius.
Kauno hidroelektrinė yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, jai nustatytas aukščiausias ketvirtasis fizinės saugos lygis. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, KHE apsaugą vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
