Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.), praneša „Eurostat“. Per 2007–2019 metus būsto nuomos mokestis sumažėjo tik Graikijoje (17,5 proc.) ir Kipre (0,3 proc.).
Augo ir NT pardavimo kaina
Per daugiau nei dešimtmetį Europos Sąjungoje reikšmingai kito ir būsto kaina. Štai Graikijoje NT kainos nuo 2007-ųjų krito 40 proc., Rumunijoje – 27,2 proc., Airijoje – 16,7 proc.
Per šį laikotarpį NT kainos kilo 22 valstybėse, tarp jų labiausiai – Austrijoje (85,5 proc.), Liuksemburge (80,6 proc.) ir Švedijoje (80,3 proc.). Tuo metu Lietuvoje NT kainos kilo kiek daugiau nei 10 proc.
Iš viso būsto kainos Europoje per šį laikotarpį augo 21 proc., o nuomos – 19,1 proc.
Gyventojai tapo išrankesni kokybei
Priežasčių augti NT nuomos ir pardavimų kainoms bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada mato ne vieną. Jo teigimu, ir būsto nuomos, ir pardavimo kaina yra susisiejantys indai, o rinka šioje vietoje save reguliuoja.
„Natūralu, kad savininkas, pirkdamas ar turėdamas turtą, nori didesnės grąžos. Rinka save reguliuoja – jeigu rinka jam už tą butą duoda tiek, kiek jis prašo, tai natūralu, kad jis prašo tiek, kiek gali paimti. Nuomos kaina pasitikrina save rinkoje, tai dinamiška ir greita rinka, kažkuo primenanti akcijų biržą. Jeigu butu niekas nesidomi, sumažini 30 eurų kaina ir tada domisi, ir atvirkščiai“, – tv3.lt kalbėjo M. Čiulada.
Vis dėlto viena pagrindinių itin išaugusios NT nuomos kainos priežasčių – augusi kokybiškų būstų pasiūla.
„Vis daugiau kokybiško ir naujo būsto ateina į rinką. Ne vienas statytojas džiaugiasi, kad 30–40 proc. jų būstų yra perkama nuomai, investicijai. Natūralu, kad žmonės įrengia tuos butus ir nuomoja, o tai laimi prieš seną statybą. Mes turime tiek būsto kokybės gerėjimą, tiek augančią paklausą“, – tv3.lt kalbėjo M. Čiulada.
Jam antrina ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, pažymintis, kad prieš 7–8 metus Lietuvoje buvo sunku rasti kokybišką būstą nuomai.
„Buvo arba labai sovietinio interjero būstas, arba kažkokių labai egzotinių dalykų turintis, o specialiai nuomai rinka beveik neegzistavo. Aš pamenu, kad pats nuomojausi tuo metu. Tai buvo pigu, bet prasta, po to pasidarė brangu ir prasta. Ir tik pastaraisiais metais atsirado pasiūla kokybiškesnio būsto, naujai įrengto. Ir, be abejonės, investuotojai nori grąžos ir kaina atitinkamai yra didesnė. Bet ir gyventojai noriai nuomojasi, nes nori geresnės kokybės gyvenimo“, – tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
Taip pat, kaip pastebi M. Čiulada, gyventojai tapo išrankesni ne tik būsto kokybei, bet ir plotui. Pavyzdžiui, bendrabučio tipo būstai dabar kur kas populiaresni tarp į Lietuvą atvykstančių darbuotojų iš trečiųjų šalių, o ne tarp pačių Lietuvos gyventojų.
„Mūsų būstas, palyginti su europiečio būstu, yra per mažas, per mažai kvadratų, tenkančių vienam žmogui. Natūralu, kad augant pajamoms, gerėjant gyventojų ekonominei, finansinei būsenai, ir būstas, jo kvadratinių metrų daugėja, jo kokybė gerėja, ir ta pati nuomos kaina auga. Jei anksčiau galėjo išsinuomoti tik, pavyzdžiui, bendrabučius, tai dabar tuos bendrabučius dažnai nuomojasi atvykėliai iš Ukrainos, darbuotojai, statybininkai“, – teigė M. Čiulada.
Vilnius plečiasi
Vertindamas, kokios dar priežastys lėmė sparčiai augančią būsto nuomos kainą Lietuvoje, Ž. Mauricas išskyrė ir augusią Lietuvos ekonomiką, ir eilę metų kilusius gyventojų atlyginimus. Be to, didėjo ir gyventojų skaičius didmiesčiuose. Būtent dėl pastarosios priežasties, kaip sako Ž. Mauricas, sostinėje susidarė būsto nuomos „burbuliukas“. Tiesa, jo teigimu, šiemet kainų burbulas pamažu turėtų pradėti bliūkšti dėl padidėjusios būstų pasiūlos.
„Sutikčiau, kad buvo „burbuliukas“ ir jį lėmė keli dalykai. Pirma, išaugo pajamos, paklausa dėl demografinių priežasčių, nes Vilnius plečiasi. Taip pat išaugo trumpalaikės nuomos paklausa. Ir pasiūla labai ilgą vėlavo, tada susidarė natūralus trūkumas tokio būsto. Dabar tie gyventojai nemaža dalimi, kadangi skolintis pigu, ima paskolą, išsikrausto iš būstų į nuosavą, todėl naujos paklausos tiek daug nėra. Dėl to kainos krinta“, – kalbėjo ekonomistas.
Kad įtakos NT kainoms 2007–2019 metais turėjo kitęs gyventojų skaičius Vilniuje, pritaria ir M. Čiulada.
„Statistika sako, kad auga gyventojų skaičius Vilniuje – kažkokie studentai atvažiuoja, darbuotojai, periferijų gyventojai. Gyventojų Vilniuje padaugėjo keliais tūkstančiais, natūralu, kad jie ne gatvėje įsikūrė, kažkas išsinuomojo, kažkas pirko“, – sakė NT ekspertas.
Šoktels nebent pardavimo kaina
Prognozuodamas, kaip artimiausiu metu gali keistis NT kainos Lietuvoje, M. Čiulada teigė, kad pokytis bus nuosaikus ir labiausiai būsto nuomos kainą lems NT objektų pardavimo kaina.
„Kainos augimas greičiausiai sieks nekilnojamojo turto kainų augimą, nebent pas mus privažiuos dar daugiau užsieniečių, dar daugiau žmonių. Dar bankai kažkiek pakėlė palūkanų normą. Jeigu kažkas planavo pirkti, persiskaičiavo, kad vis tik liks prie nuomos, kažkas gal pradinio įnašo neturi ir vis tiek lieka prie nuomos varianto. Tai, sakykime, daug dedamųjų, bet matome, kad ta pati rinka reguliuojasi“, – svarstė M. Čiulada.
Tuo metu Ž. Mauricas prognozuoja, kad NT nuomos kainos Lietuvoje pamažu stabilizuosis ir nebekils, tačiau galime sulaukti būsto pardavimo kainų šuolio.
„Manyčiau, kad pirkimo kainos artimiausius kelerius metus augs sparčiau negu nuomos. Būsto pirkimo ir nuomos kainų santykis turėtų didėti Lietuvoje šiek tiek, nes jis yra pakankamai mažas. Ir atitinkamai, jeigu absoliučiais skaičiais vertinant, galbūt nebus kažkokio labai kritimo, bet labiau stagnacija, stabilizacija nuomos kainų. Nemanau, kad jos augtų, o jeigu ir augs, tai tik dėl kokybinių pokyčių“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Po staigaus nuosmukio po finansinės krizės, 2009–2014 m. būsto kainos visoje ES išliko gana stabilios. 2015 m. pradžioje įvyko spartus kilimas – būsto kainos didėjo daug sparčiau nei nuomos. Tuo tarpu nuomos kainos per visą laikotarpį Europoje stabiliai augo.
