nt

Tūkstančių žemės sklypų ribos Lietuvoje yra netikslios. Todėl specialistai ragina gyventojus jomis pasidomėti iš anksto, kad vėliau įsigytas ar dovanų gautas žemės lopinėlis netaptų nemalonia staigmena. Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka sparčiai atsigauna, tačiau ekspertai įspėja – toks augimas gali būti trumpalaikis ir kelti kainų šuolių riziką. Ar tai naujo nekilnojamo turto burbulo pradžia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Registrų centras skaičiuoja, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestį, tikėtina, mokės gerokai mažiau žmonių, nei galėtų atrodyti. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad visoje Lietuvoje yra apie 3,3 tūkst. statinių, kurių vertė – daugiau nei 450 tūkst. eurų. „Tame skaičiuje yra ir sutuoktinių, kurie valdo tą turtą, tai tas skaičius sumažėtų dar“, – LRT radijui teigė L. Kanišauskienė. „Jei žiūrėtume per savivaldybes, 80 proc.

Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis daug kam teks nemalonia staigmena. Daliai žmonių, kurie iki šiol mokėjo, mokėti nebereikės, tačiau atsiras tūkstančiai ir tokių, kuriems šis mokestis taps nauja prievole. Ypač suklusti turėtų tie, kurie turi ne tik būstą, kuriame gyvena ir kurie nėra jame deklaravę savo gyvenamosios vietos.

Nors Lietuvoje vis garsiau kalbama apie įtemptą geopolitinę situaciją ir daugybė žmonių viešoje erdvėje diskutuodami pripažįsta jaučiantys nerimą, jų kasdienybė rodo visai ką kita. Paradoksalu, bet net ir bijodami galimos karo grėsmės, lietuviai toliau kuria ateities planus, pavyzdžiui, masiškai perka būstus.

Būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje neslopsta. Tačiau rinkos ekspertai įspėja – pardavėjų gudrybių yra ne viena. Tad laiku jų nesupratus, vėliau galima netekti ilgai taupytų pinigų. Ne vienas lietuvis nekilnojamąjį turtą (NT) laiko ne tik galimybe turėti nuosavą kampelį, bet ir investicija ateičiai. O tai pastebi ir ne vienas ekonomistas. Vis dėlto retas kuris gyventojas turi galimybę NT įsigyti ilgai netaupęs.

Registrų centrui perskaičiavus vidutines nekilnojamojo turto (NT) rinkos vertes, pagal kurias nuo 2026-ųjų bus skaičiuojamas NT mokestis, didžiųjų Vilniaus verslo ar prekybos centrų vertės per penkerius metus vidutiniškai išaugo 71–94 proc., skelbia „Verslo žinios“.  Portale rašoma, jog atskirais atvejais augimas viršija ir 100 proc. Atitinkamai tiek pat padidėtų ir mokesčio suma, nebent iki gruodžio savivaldybė nuspręstų nekoreguoti mokesčio tarifo.

Renkantis namui pamatus yra ypač svarbu išsiaiškinti grunto tipą, nes žemės pagrindas, kuris laiko pastatą, pasižymi skirtingu drėgmės pralaidumu ir šalčio poveikiu. „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski neretai pastebi, kad dažnai sklypų pirkėjai nemato grunto tyrimų būtinybės, tačiau vėliau dėl to gailisi.

Mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai piktinasi, kad būstas sunkiai įperkamas. „Eurostat“ duomenimis, per 15 metų būsto pirkimo ir nuomos kainos kilo visoje Europos Sąjungoje, o bene labiausiai Lietuvoje. Kuo mes esame tokie išskirtiniai? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė.

Kitais metais įsigalios nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Tiesa, dalis ekonomistų neabejoja – mokestis netolimoje ateityje dar kartą keisis. Seimas dar birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis pirmo gyvenamojo būsto vertė apmokestinama tada, kai ji viršija 450 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę.

Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka žengia į naują etapą – pirkėjai renkasi butus, kainuojančius tiek, kiek įprastai kainuoja prabangus namas. Vilniaus senamiestyje vystomame „Žygimantų 12“ projekte sudarytas sandoris už 2,2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mūsų duomenys rodo, kad šis sandoris patenka tarp 10 brangiausių butų per pastaruosius metus Vilniuje. Pilnai įrengus šį butą, jo vertė gali siekti ir 3 mln. eurų.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Ar šiandien paprastam žmogui būstas Lietuvoje dar įperkamas, ar vis dėlto augančios kainos verčia ieškoti alternatyvų? Ką tai reiškia Lietuvos NT rinkai ir jos ateičiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Rugpjūtį Vilniuje fiksuotas didžiausias pirminės būsto rinkos aktyvumas šią vasarą – parduotas 471 naujos statybos butas, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenys. Pranešama, kad praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo parduoti 295 butai, pardavimai išaugo beveik 60 proc. Taip pat 86 proc. padidėjo visų trijų šių metų vasaros mėnesių rezultatas.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo parduoti 507 butai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, praneša nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „EIKA Development“. Taip pat, bendrovės duomenimis, NT pardavimai praėjusį mėnesį, palyginti su liepa, išaugo 22 proc.

Būsto rinka pastaruoju metu yra viena labiausiai aptariamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Nuolat augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia daugybė veiksnių – nuo centrinių bankų palūkanų normų svyravimų iki ekonominių ciklų bei demografinių pokyčių. Pastaraisiais metais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, kad būsto kainos čia kilo sparčiau nei daugelyje kitų valstybių, o tai tiesiogiai veikia gyventojų galimybes įsigyti nuosavą būstą.

Būsto pasiūla Lietuvoje auga, kartu auga ir kainos – kas lemia šią kainų pasiutpolkę? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto kainos Lietuvoje kyla – kodėl jos kyla? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti žiūrovams? A. Avulis: Čia yra kelios tokios aplinkybės, kurios tiesiog stumia tas kainas į viršų. Pirmas dalykas – tai paklausa, ji didėja.

Pastaraisiais metais būsto kainų tema tapo itin aktuali tiek Lietuvos, tiek visos Europos gyventojams. Nuolat kintančios palūkanų normos, ekonominiai pokyčiai ir geopolitinė situacija daro tiesioginę įtaką būsto paklausai, pasiūlai ir galutinei kainai. Lietuvoje būsto kainos jau kurį laiką nuosekliai kyla, o statistika rodo, kad šalis patenka tarp sparčiausiai būsto kainų augimą patiriančių Europos Sąjungos valstybių.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rinvest“ gavo statybos leidimą ir pradeda įgyvendinti naują gyvenamojo būsto projektą „Kvepia mėtom“ sostinės vakarinėje dalyje. Kvartalas iškils Mozūriškių g. 2, šalia „Vilnius Outlet“ prekybos centro, Vilniaus vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Į projektą planuojama investuoti 28 mln. eurų. Numatoma pastatyti septynis 3–4 aukštų daugiabučius, kuriuose bus įrengti 267 A++ energinės klasės butai – nuo vieno kambario (24–31 kv.

Lietuviai šluoja prabangius būstus – butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų – dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų. Netrūksta ženklų, kad būsto rinka gali ir perkaisti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų.

Gyventojams jau greitai įsigalios nauji reikalavimai statant ar renovuojant būstą. O rinkos specialistai neatmeta – dėl griežtesnės tvarkos brangs ir būstas. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Lietuvai privalu parengti Nacionalinį pastatų renovacijos planą. Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, taip esą norima užtikrinti, kad iki 2050 m. gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai būtų renovuoti ir taptų energetiškai efektyvūs, nepriklausytų nuo iškastinio kuro.

Būsto nuomos kompensacijas šiemet gavo 3 031 Vilniaus gyventojas, jiems išmokėta 1,5 mln. eurų. Paramos sulaukė 549 šeimos iš Ukrainos, pranešė sostinės.  Kompensacijos dydis kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas bei būsto nuomos kainą. Šiemet mažiausia skirta kompensacija buvo 49 eurai, o didžiausia – 530 eurų.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,3 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2940 eurų už kvadratinį metrą, skelbia Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,5 procento. Kainų mediana sumenko 6,1 proc. per mėnesį ir 0,1 proc. per metus iki 2762 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,6 proc., per metus – 12,9 proc.

Jeigu turite galimybių investuoti, ko gero, svarstysite apie investavimą į nekilnojamąjį turtą (NT). Kur labiausiai apsimoka investuoti, kur didžiausia investicijų grąža ir kokios rizikos – į šiuos klausimus atsakymų ieškojo TV6 laidoje „Statybų gidas“.  Dažnai sakoma, kad nekilnojamasis turtas yra saugi investicija visais atvejais, bet ar tikrai prieš įsigydami NT žmonės įvertina daugelį dalykų? Apie tai plačiau laidoje papasakojo „Creston“ NT brokeris Kostas Narbutas.

Būsto pirkėjai nesnaudžia ir rinkoje graibsto namus bei butus. Dažnai gyventojai dėl to kreipiasi į bankus ir prašo paskolos. Tačiau dalis pirkėjų pastebi keistą tendenciją – esą po pateiktos užklausos bankui dalis kredito įstaigų ilgai nesusisiekia, tad reikia laukti ir kelias savaites. Nekilnojamojo rinkos (NT) ekspertai dažnai sakydavo, kad vasaros laikotarpiu būsto pardavimai prislopsta.

Registrų centro duomenimis, šių metų sausį-gegužę sudarytų būsto sandorių skaičius šoktelėjo apie 30 proc., o sklypų pardavimai išaugo ketvirtadaliu. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra pastebi, kad tam įtakos turi palaipsniui mažėjantis EURIBOR rodiklis. Tuo metu banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu galima tikėtis ir dar didesnio aktyvumo rinkoje.

 Daugiau nei 200 šalies politikų, valstybės tarnautojų bei viešų asmenų deklaruoto turto užsienyje vertė siekia 23 mln. eurų, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Kaip rašoma publikacijoje, nekilnojamojo turto užsienyje turi penki parlamentarai – Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas, konservatorius Raimondas Kuodis, „aušrietis“ Dainoras Bradauskas, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, „valstietis“ Ignas Vėgėlė.

Kiekvienais metais Valstybinė miškų tarnyba patvirtina po kelias dešimtis prašymų išmokėti vienkartines kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kompensacijos mokamos privačių miškų savininkams, kurių miškuose įsteigiamos saugomos teritorijos arba nustatomi veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas medžių kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų.

Artėjant naujiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčiams, verta pasitikrinti savo turto nuosavybės registrus ir gyvenamosios vietos deklaracijas, kad naujieji mokesčiai neužgriūtų netikėtai. Norėdami išvengti ar bent susimažinti naują NT mokestį, galite deklaruoti būste gyvenamąją vietą ar jį netgi perleisti, pavyzdžiui, giminaičiams.  Tačiau ir vienu, ir kitu atveju yra ir rizikų.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį augo 23,4 proc. Registrų centro duomenimis, nuo sausio iki birželio šalyje iš viso buvo įregistruota 62,9 tūkst. NT sandorių, kai prieš metus fiksuota 50,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų birželį įregistruota 10,4 tūkst. NT sandorių – 8,7 proc. daugiau nei pernai birželį (9,6 tūkst.), bet 14,2 proc. mažiau nei šių metų gegužę (12,1 tūkst.). Šiemet visoje šalyje įregistruota 17,7 tūkst.

Prie lietuvių sutelktinio finansavimo į nekilnojamo turto (NT) nuomos projektus platformos „InRento“ jungiasi buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, trečiadienį pranešė įmonė. „Lietuvos verslas ne kartą įrodė, jog ne tik atlaiko didžiausius iššūkius, bet ir kuria naujus pasaulį keičiančius produktus. Jau kurį laiką turėjau sprendimą tęsti savo veiklą versle.

Seimas ketvirtadienį planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų. Po svarstymo pritarta pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“ asmeniui, visą ne pagrindinį NT – nuo 50 tūkst. eurų vertės grindų. Dėl konkrečių tarifų už pirmą būstą spręstų savivaldybės, juos galėtų nustatyti jie toliau paliekami 0,1-1 proc. ribose.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ skolina 11,7 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovės VPH vystomam Garliavos prekybos parkui, pirmadienį pranešė įmonė.  Jos teigimu, 8,7 tūkst. kv. metrų bendro ploto trijų pastatų statybą ketinama baigti iki kitų metų vidurio.  Viename pastatų kursis maisto prekių parduotuvė, kituose – sporto klubas, restoranai, namų apyvokos prekių parduotuvės, vaistinė.

Užsienio reikalų komitetas (URK) nepritarė konservatorių frakcijos atstovų siūlymui į ketvirtadienį Seime svarstomas ribojamųjų priemonių projekto pataisas įtraukti siekį uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų. Visgi, dėl šio siūlymo komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys pluoštą naujų parlamentarų siūlymų Vyriausybės inicijuotiems gyventojų pajamų (GPM) ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimams.     Šie nauji siūlymai registruoti Seime jau po pirmadienį vykusio svarstymo, kuomet buvo pritarta Gyventojų pajamų bei Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymų pataisoms.  Socialdemokratai Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė siūlo iki 200 tūkst.

Nuo naujų metų netylant diskusijoms dėl valdančiųjų projektuojamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų tvirtina, kad sunkiai kelią besiskinančiai iniciatyvai – nepritaria. Net 85 proc. apklaustųjų sako, kad tokio visuotinio mokesčio nepalaiko, rodo ELTA užsakymu gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Tiesa, kokiam konkrečiai NT mokesčio projektui Lietuvos gyventojai priešinasi – bent jau kol kas sunku tiksliai atsakyti.

Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų siūlymas uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų. Pasak projekto rengėjų, toks priešiškų šalių piliečių įsigytas NT gali būti panaudotas įvairioms valstybei žalingoms veikloms vykdyti.

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų. Už projektą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 48, o šeši susilaikė. Galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisų numatytas ketvirtadienį. Parlamentaras dėl šio mokesčio sutarus ir tada, įstatymas įsigaliotų nuo 2026 metų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nerasdama vieningo sprendimo dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio valdančioji koalicija „juokina tautą“. „Juokinam tautą ir tokiais sprendimais, ir viskas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė A. Sysas. BFK po premjero Gintauto Palucko paraginimų pirmadienį pritarė socdemų siūlymui, kad brangesnis nei 450 tūkst. eurų pagrindinis būstas būtų apmokestintas.

Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat  įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas – dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių? Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka pastaruoju metu pažymėtas tolimesnio augimo nuotaikomis.

Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija – geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau prognozuoti sėkmę nepadeda nuojauta – tam reikia duomenų, miesto raidos supratimo ir šiek tiek drąsos.

Valdančiųjų koalicinei tarybai sutarus, kad pirmasis būstas nebus apmokestinamas, parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad toks siūlymas neatitinka to, kas parašyta partijos programoje.  „Neatitinka tikrai to, kad parašyta mūsų programoje, o kaip elgsimės, kai susirinksime frakcijoje, nuspręsime“, – trečiadienio vakarą BNS sakė A. Sysas.    „Aš tikrai negaliu balsuoti už mokestį, kurio nemokės.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Tačiau ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas? Neseniai aplinkos ministras Povilas Poderskis pasiūlė atverti galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo. Vis tik nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertų nuomonės skiriasi. Jų įsitikinimu, nors nauji pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudos gyventojams, kyla ir papildomų rizikų.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Pastarąjį mėnesį Vilniuje parduoti 462 butai, kai balandį – 367.  Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą. Šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 704, vasarį – 482, kovą – 440, balandį – 367, gegužę – 462 butai.

Finansų ministerijai siūlant, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokestis sieks iki penkių eurų, ministras Rimantas Šadžius sako, kad tokių žmonių bus iki 200 tūkstančių.  „Mūsų vertinimu, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkstančių“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.  „Neina šneka apie visuotinį NT mokestį, skleidžiami gandai, kad jis bus visuotinis. (...) Visuotinumas ir nebuvo tikslas“, – pridūrė ministras.

Lietuvių meilė nekilnojamojo turto (NT) objektams neblėsta. Ir nors gyventojai aktyviai dairosi būsto, rinkoje pasitaiko ir gudraujančių pardavėjų. Tuo metu specialistai įspėja, kaip nenusipirkti katės maiše ir nepatekti į NT pardavėjų pinkles. Registrų centras skelbė, kad NT pirkimai balandį išlaikė augimo tempą. Tačiau gyventojų optimizmas gali kaipmat subliūkšti, jei sandorį sudarysite su nesąžiningais pardavėjais.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį leido vieno iš protesto prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį organizatorių Raimondo Šimaičio vadovaujamai grupei rinkti parašus, siekiant Seime įregistruoti siūlymą iš viso neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.