nt

Gyventojai būsto ieško įvairiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai skaičiuoja, kad regionuose būstas gali būti pigesnis trečdaliu ar net daugiau. Tačiau pažymi, kad pirkėjų norai yra panašūs: tiek didmiesčiuose, tiek regionuose žmonės nori gyventi naujuose būstuose, kurių mažesniuose miestuose nėra daug.

Suomijos gynybos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriame siūloma visiškai uždrausti nekilnojamojo turto sandorius šalyje Rusijos piliečiams ir juridiniams asmenims. Kaip praneša leidinys „Iltalehti“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“, tai pareiškė Suomijos gynybos ministerijos vadovas Anttis Häkkänenas.

Brangiausias butas Lietuvoje liepos mėnesį parduotas sostinės Paupio rajone esančioje Aukštaičių gatvėje – sandorio vertė parduoti 215 kv. m ploto butui siekė 2,45 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus Klaipėdos gatvėje parduotas 150 kv. m butas, kurio kaina sudarė 995 tūkst. eurų. Į brangiausiai parduotų butų penketuką taip pat įeina 111 kv. m ploto butas Paupyje už 959 tūkst. eurų, Gaono g. esančiame senos statybos name už 830 tūkst. parduotas 90 kv.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ji siūlo kurti strategiją bei atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos klausimą ir atsakingo skolinimosi taisykles. „Pagrindinė susitikimo (su Gediminu Šimkumi – ELTA) tema buvo apie būsto įperkamumą ir prieinamumą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo keisti sąlygas valstybės ir savivaldybių turto aukcionų dalyviams.  „Apie 44 proc. įvykusių organizuotų valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto (NT) elektroninių aukcionų nekonkuruojama“, – pranešė STT, atlikusi valstybės ir savivaldybių turto pardavimo e. aukcionuose teisinio reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. Anot jos, šis turtas dažnai parduodamas už pradinę kainą dalyvaujant vieninteliam dalyviui.

Verslininko Ivano Paleičiko netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Spectator NT“ grįžta prie plano Vilniuje, Savanorių prospekte statyti penkių aukštų beveik 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centrą, šeštadienį rašo „Verslo žinios“.  Pirmąkart įmonė savo projekto planus paviešino dar 2019 metais ir tąkart planavo kiek mažesnį – 5,1 tūkst. kv. m bendro ploto statinį.  Visas „Spectator NT“ akcijų valdo įmonė „Spectator“, kurios akcininkas – I. Paleičikas.

Panevėžyje oficialiai pradedamos laisvalaikio ir prekybos parko „Tower“ statybos. Jų pradžią ketvirtadienį pažymės kapsulės įkasimo ceremonija, pranešė nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovė „Homa Group“. Anot pranešimo, projekto vertė sieks 14 mln. eurų, beveik 9 tūkst. kv. metrų ploto pastatą planuojama atidaryti kitą vasarą. Komplekso statyba vyks etapais: 7 tūkst. kv. metrų pastatas šiaurinėje sklypo dalyje bus išplėtotas per artimiausius metus, o pietinis 1,9 tūkst. kv.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais – šiek tiek ramesnės nuotaikos. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais? Mažesnis birželio NT sandorių rinkos aktyvumas neleido sumažinti atotrūkio nuo praėjusių metų rezultato – pirmasis šių metų pusmetis maždaug 10 proc. kuklesnis nei pernai, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 9,6 proc.

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 0,4 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, apie kurias ES statistikos agentūrą pasiekė duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas septyniose, o augimas – devyniolikoje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (10,9 proc.), Vokietijoje (5,7 proc.), Prancūzijoje (4,8 proc.

Buto kaina priklauso nuo daugelio aspektų – vietos, kambarių skaičiaus, statybos metų, įrengimo tipo ir t.t. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad Vilniuje vieno mikrorajono būsto kainos prasilenkia su realybe. Paupio mikrorajone už 3 kambarių butą gali tekti pakloti ir 1 mln. eurų. Štai NT skelbimų portale Aruodas.lt randame, kad brangiausias būstas Paupyje gali atsieiti ir 800 tūkst. eurų. Tiek kainuoja trijų kambarių, beveik 80 kvadratinių metrų ploto būstas.

Birželį Vilniuje gyventojai įsigijo 187 naujos statybos butus, jų vertė siekia 33,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Skelbiama, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius Vilniaus rinkoje buvo parduoti 1 292 butai, o tai yra 17 procentų daugiau nei praėjusiais metais, kuomet pirkėjai įsigijo 1 106 butus. Kainos nesikeičia 20 mėnesių iš eilės – vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina birželio mėnesį siekė 3 354 eurus.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. „Labai svarbus momentas būtų dėl notariško tvirtinimo ar į kokio nors registro įrašymo tų jungtinės veiklos sutarčių. Gal ir galėtume komisijos nariai visi pateikti tokias pataisas, kad tie saugikliai būtų sudėti“, – per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį teigė A. Kubilienė.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ vadove tapo Deimantė Laumytė. Jos vadovaujama įmonė ieškos naujų plėtros galimybių, pranešė „Omberg group“. „Vis aktyviau diskutuojame ir apie naujų plėtros galimybių paieškas: auginsime savo komercinio NT portfelį, nuolat analizuojame užsienio rinkas“, – pranešime teigė „Omberg group“ įkūrėjas ir akcininkas Mindaugas Mockus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika Development“ skaičiuoja, kad naujos statybos butų pardavimai gegužę Vilniuje išliko stabilūs, o pasiūla toliau augo. Pastebima, kad NT vystytojų pasiūlyti nauji projektai prabangiame segmente sparčiai augina prestižinės klasės butų pardavimus. Bendrovės „Eika“ duomenimis, 2024 m. gegužę Vilniuje būsto rinką papildė 6 nauji NT projektai ar projektų etapai su 480 naujų butų.

Nors Rusijos piliečiams nuo karo Ukrainoje pradžios pasunkėjo sąlygos Lietuvoje pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau rusų susidomėjimas Lietuvos rinka niekur neišblėso. Registrų centro duomenys rodo, kad butų, namų, žemės sklypų ir kitų objektų skaičius Rusijos piliečių rankose auga kiekvienais metais – daugiau rusai nuperka būstų nei parduoda. Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Karo baimę pamiršę gyventojai antro būsto vėl ima dairytis Lietuvos pajūryje, dažniausiai – Palangoje. Būstą jie perka atostogoms arba senatvei, išėję į pensiją ketina persikelti gyventi pajūryje. Nors bendrai šiemet Lietuvoje NT sandorių sudaroma mažiau, dėl sumažėjusios paklausos pardavėjai būsto pajūryje kainų nežada nuleisti. Vidutiniškai už būstą Palangoje tenka pakloti 130 tūkst. eurų, o brangiausi būstai gali atsieiti ir 1 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusios 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą ir taip apribojo konkurenciją, ketvirtadienį paskelbė Konkurencijos taryba.  Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą joms skirta 710,75 tūkst. eurų baudų.  „Capital Realty“ vadovas Dmitrijus Semionovas sako buvęs šokiruotas tarybos sprendimo. Anot jo, įmonė analizuoja sprendimą bei ketina jį skųsti teismui.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė perduoti „Turto bankui“ patikėjimo teise centralizuotai valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą (NT), reikalingą valdymo ir naudojimo tikslams vykdyti.

Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – reikšmingesnių pokyčių neįnešė ir balandis, trečiadienį pranešė Registrų centras. „Balandžio mėnuo pagal įregistruotų sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai.

Atšilus orams gyventojai daugiau laiko leidžia gryname ore. Dažnas miesto gyventojas vasarą ima galvoti apie nuosavos sodybos įsigijimą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojai sodyboms pasiryžę išleisti ir 0,5 mln. eurų. NT brokeris Tomas Rusakas pastebėjo, kad sodyba dažnai yra jau antrasis gyventojų įsigyjamas būstas. „Todėl žmonės gali ir kelis metus ieškoti sodybos, kol galiausiai ją įsigyja.

2024 metų balandžio mėnesį pirkėjai įsigijo 251 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 41 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3155 eurai. Balandį Vilniaus NT rinkoje taip pat buvo nutraukta 41 preliminari sutartis. Praėjusių metų balandį buvo parduoti 251 butai, o 2022 metais buvo susitarta dėl 274 būsto pirkimų. Balandžio mėnesio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 285 eurus.

Nekilnojamo turto plėtros bendrovė „Eika“ teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinka pagal pardavimus balandį išliko stabili. Pastebima, kad Vilniuje didėjo naujų butų pasiūla, labiausiai augo ekonominės klasės butų paklausa. „Eika“ duomenimis, balandį Vilniaus rinkoje atsirado 5 nauji NT projektai su 463 butais. Augo ir butų paklausa, labiausiai – ekonominėje klasėje. Lyginant pirmuosius keturis metų mėnesius, butų pardavimas Vilniuje augo 5,5 proc.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams. 12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis mano, kad vokiečių brigados karių atvykimas gali sukurti prielaidas augti nuomos kainoms Lietuvoje. Tačiau, svarsto verslininkas, to įtaka bus nežymi. Anot jo, nuomos kainos Vilniuje per 2023 m. išaugo 10 proc., o tai galėjo nulemti ir taip padidėjęs į Lietuvą atvykstančių asmenų kiekis. „Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne.

Aktyvumo Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kritimas per metus fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės, rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje patvirtinta 14,1 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių – 7,7 proc. mažiau nei prieš metus. Jų skaičiaus augimas užfiksuotas tik trijose iš 15-os apskričių, likusiose – kritimas, o daugumoje jų – dviženkliais nuošimčiais.

Dalis lietuvių ėmė pirkti būstus svetur. Anot nekilnojamojo turto (NT) brokerės Ievos Vainaitės, gyventojai bando apsidrausti ir rūpinasi planu B, neslepia galvojantys apie karo Lietuvoje grėsmę. Apie tai I. Vainaitė kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. 8 iš 10 sako besiruošiantys galimai grėsmei Anot brokerės, dalis lietuvių, perkančių NT užsienyje, sako, kad tai daro ir dėl karo grėsmės. „Kokie aštuoni iš dešimties sako, kad maža ką“, – nurodo ji.

Gyventojai ieško įvairių būdų investuoti. Viena populiariausių investicijų – nekilnojamasis turtas (NT). Tačiau ne visi turi pakankamai pinigų įsigyti investicinį būstą. Todėl žmonės renkasi pigesnes alternatyvas – pavyzdžiui, perka sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą ir tai nuomoja arba vėliau parduoda didesne kaina, nei pirko. Vis tik NT specialistų nuomonės, kalbant apie investicijas į mažesnius NT objektus, išsiskyrė.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai įvertino, ar pirkėjai artimiausiu metu sulauks mažesnių būsto kainų. Be to specialistai pastebi, kad kai kurių lietuvių elgesys, susijęs su NT, pasikeitė. „Euribor“ palūkanų norma, nuo kurios priklauso, kokio dydžio bus paskolos įmokos, ir toliau išlieka aukštame lygyje. Tuo metu Europos Centrinio Banko atstovai bent jau kol kas nesiryžta griebtis ryžtingesnių veiksmų, kurie sumažintų finansinę naštą gyventojams.

Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto jų vidurkio, rodo Registrų centro duomenys. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pernai neišlaikytą 10 metų NT pardavusių gyventojų kiek daugiau nei 43 tūkst., o šiuo metu pajamų deklaracijų VMI laukia dar iš beveik 32 tūkst. gyventojų.

Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.  Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.

Šiuo metu Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinka išgyvena sąstingį. Daugiausiai jai įtakos daro karo baimė. Žmonės bijo pirkti būstą, todėl laukia. Tačiau ekonomistas žada, kad jau šiemet baimės esą neliks ir žmonės vėl puls pirkti NT, nes tai jiems geriausiai atpažįstama investicija. Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes. „Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje.

Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje itin didelis mažesnių būstų pasirinkimas. Jų kainos labiau prieinamos, tad perkant galima gerokai sutaupyti, o pasitelkus keletą gudrybių įrengti taip, kad atrodytų kur kas erdvesni.  Pasak ekspertų, žinant vos kelias taisykles, keliolikos kvadratinių metrų loftą ar tradicinį senos statybos butą galima paversti be galo patogiu gyventi bei keliančiu nuostabą visiems svečiams.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Didžiausias praėjusiais metais startavęs nekilnojamojo turto sandoris ką tik kirto finišą. Gavus Konkurencijos tarybos pritarimą įsigaliojo investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ ir įmonės „Technopolis Lietuva“ sudaryta verslo parko „Technopolis“ pirkimo-pardavimo sutartis. Vilniuje, aplink Ozo parką įsikūręs biurų miestelis „Technopolis Ozas“ jau turi naują savininką.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nekilnojamo turto (NT) rinkos aktyvumas turėtų padidėti Europos Centriniam Bankui (ECB) pradėjus mažinti bazines palūkanų normas, ko laukia ir vystytojai. Visgi, anot jo, 2024 m. pradžios duomenys rodo, kad kol kas šie metai yra palankesni NT sektoriui nei 2023 m. sausis ir vasaris. „Jau antrus metus gyvename NT rinkoje, kuri laukia gerų žinių. Ir pirmasis palūkanų normų sumažinimas yra tai, ko brokeriai ir NT vystytojai labai laukia.

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Nekilnojamojo turto analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas tai bus patrauklu pirkėjams. Vis dėlto jie mano, kad tokia tvarka skolinimąsi  gali padaryti palankesnį.  Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

Gyventojai perka vis mažesnius butus. Anot nekilnojamo turto (NT) specialistų, didesnių būstų žmonės paprasčiausiai neįperka. Tačiau netgi už vieno kambario butą Vilniaus miesto centre tenka pakloti 300 tūkst. eurų. NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų norisi ir išleisti daugiau pinigų, nei būtina.

Seimui praėjusių metų pabaigoje sugriežtinus kompensacijų už būsto nuomą mokėjimo tvarką, kai kurie parlamentarai siūlo ją vėl liberalizuoti. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia jau rengianti įstatymo pataisas, kurios leis nepasiturintiems gyventojams lengviau apsirūpinti būstu.  Seime svarstomos idėjos leisti į tokią paramą pretenduoti itin mažų pajamų gavėjams, todėl ketinama naikinti ribojimą, kad nuomos sutartyje numatyta suma negali viršyti 60 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų nuotaikos 2024 metams – pozityvios, teigia NT plėtotojų lūkesčių indeksą skaičiuojanti Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Naujausias rodiklis siekia 64 balus iš 100. Anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, toks rodiklis indikuoja, kad plėtotojai 2024 m. mato galimybių didinti darbų apimtis, bei tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis mažinti pernai į rekordines aukštumas pakeltas bazines palūkanų normas.

Šiuo metu gyventojai įsigydami būstą atskirai perka ir automobilio stovėjimo vietą, jeigu nori turėti, kur jį laikyti. Tačiau siūloma drausti jas parduoti atskirai, o gyventojams leisti nemokamai statyti automobilius bendrose stovėjimo aikštelėse. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tikina, kad įgyvendinus tokį siūlymą gyventojai apsidžiaugtų, nes nereiks leisti pinigų stovėjimo vietai. Tačiau NT vystytojai siūlymą kritikuoja ir skaičiuoja, kad dėl to pabrangtų pats būstas.

Didieji šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai šiemet planuoja 721,4 mln. eurų siekiančias investicijas, skelbiama „Verslo žinių“ atliktoje įmonių apklausoje. Apklausa skelbia, kad 2024 m. planuose NT plėtotojų investicijos sostinėje mažėja 2,9 proc., Kaune auga 1,5 karto, pajūryje – daugiau nei 12,6 karto, regionuose traukiasi 1,6 karto. Teigiama, kad populiariausia investicijų kryptimi išlieka būstas, kuriam ketinama skirti 371,9 mln. eurų. Tuo metu į komercinį NT planuojamos 314 mln.