nekilnojamasis turtas

Valstybės duomenų agentūrai pranešus, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas siekė 1,1 proc., ekonomistai vertina, jog daugelis sektorių šalyje atsigauna, tad šalies ekonomikos augimas tampa geriau subalansuotas. Banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prie ekonomikos augimo prisideda statybų sektoriaus atsigavimas bei pramonės sąlygų pagerėjimas.

Gabrieliaus Landsbergio šeima nusipirko vilą Graikijoje ir tai neigė, o socdemas Gintautas Paluckas Turkijoje augina riešutus, bet į deklaraciją tai suskubo įrašyti tik po žurnalistų klausimų. Šimtatūkstantinės vertės būstų ar žemės sklypų užsienyje nusipirkę ir nemažai kitų politikų, tik girtis turtais rinkėjams privengia. Politologai rėžia – problema yra ne pats politikų turtas, o vengimas jį deklaruoti.

Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausiai pasirašoma preliminari, o vėliau – notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis. Yra keletas svarbių dalykų, kuriuos būtina žinoti pirkėjui prieš pasirašant preliminarią arba notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto (NT) vertė Užupio mikrorajone išaugo 2,8 karto. „Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – pranešime cituojamas „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „SBA Urban“ valdoma „Urban Wind Residential“, antradienį pradėjusi platinti  „Vėjo miestelio“ Svencelėje, prie Kuršių marių, pirmojo etapo plėtrai skirtą 1 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, ją išplatino per kelias valandas, pranešė SBA. „SBA grupės projekto „Vėjo miestelis“ obligacijų emisijos dalis susilaukė itin aktyvaus investuotojų susidomėjimo, tad pirmoji, 1 mln.

Aplinkos ministerija siūlo leisti steigti bendrijas visų pastatų, patalpų, žemės ir sodo sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų paskirties. Ministerija parengė ir antrą kartą teikia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, išplėsiančias nekilnojamojo turto (NT) savininkų galimybes valdyti jų bendro naudojimo erdves, pranešė ministerija.

Aukcione bus parduodama 14 poilsinės paskirties pastatų Molėtų rajone. Turto banko duomenimis, bendra pastatų komplekso su sklypu vertė siekia 222,5 tūkst. eurų. Bendras visų vieno aukšto karkasinių namelių plotas – 413,09 kv. m., sklypas užima 1.05 ha, praneša įmonė. Aukcioną planuojama rengti rugsėjo pabaigoje.

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Pasaulyje vykstantys ekonominiai pokyčiai ir vis sunkiau įperkamas nekilnojamasis turtas ragina gyventojus dairytis alternatyvų. O šių atsiranda vis daugiau. Viena iš jų – akiai neįprastos formos kupoliniai nameliai, kurie pigesni už standartinius mūrinius namus ir suteikia didesnės erdvės pojūtį nei moduliniai nameliai. Šių kupolinių namelių naujovės plėtotojas Lietuvoje – Švenčionių rajone gyvenantis 40-ies metų Povilas Gudelis.

Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien birželį įregistruota beveik 9,6 tūkst. sandorių – 9,4 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai ir 7,6 proc. mažiau nei gegužę, ketvirtadienį skelbia Registrų centras.

Privati investicijų ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eagle Hills“ paskelbė apie naują krantinės plėtrą Rygoje, Latvijoje. Įmonė į ją investuos daugiau nei 3 mlrd. eurų. Modernus „Rygos krantinės“ projektas apims net 5 kilometrus palei senąjį Latvijos sostinės uostą, jame bus įrengti gyvenamieji būstai, viešosios žaliosios erdvės ir bendruomenės teritorijos su tiesiogine prieiga prie vandens, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Portugalijos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad, siekdama sušvelninti didžiuosius miestus ištikusią būsto krizę, daugybę viešųjų pastatų pavers būstais. Būsto ministras Miguelis Pinto Luzas sakė, kad pagal centro dešiniųjų vyriausybės planą tūkstančiai visuomeninių pastatų galėtų būti paversti butais ir namais.

Pastaruoju metu net būsto rinkos apžvalgos pradedamos nuo karo grėsmės aspekto, lyg ta grėsmė būtų atsiradusi ką tik ir tapusi neišvengiama. Strateginės komunikacijos, psichologinių operacijų ir kovos su propaganda ekspertai vienbalsiai sako: šis naratyvas dėkingas tik vienai pusei šiuo metu. Iš verslo pusės – apmaudu, nes tai trukdo pasiekti tikslų, o ekonomikos augimu esame suinteresuoti visi.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams. 12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc.

Visai neseniai „Youtube“ laidoje „NT Be Grimo“ nekilnojamojo turto ekspertai Patricija Bubulaitė, Ignas Zabarauskas ir Paulius Banevičius aptarė ne vienam rūpintį klausimą – kur gyvena Lietuvos pramogų pasaulio atstovai?  Laidoje buvo plačiai aptarta, kokį nekiilnojamąjį turtą turi atlikėjas Egidijus Dragūnas-SEL, nuomonės formuotojos Karolina Meschino ir Viktorija Siegel, atlikėja Natalija Bunkė, aktorius Mantas Stonkus, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti.

Išsvajoto automobilio, būsto ar kito brangesnio daikto įsigijimas neretai gali tapti rimtu galvos skausmu. Teisės specialistai perspėja gyventojus nedaryti klaidų – nežinodami, kokius dokumentus pasirašote, vėliau minsite teismų slenksčius, bandydami atgauti savo sutaupytus pinigus. Įsigydami vieną ar kitą pirkinį, gyventojai tikisi gauti ir papildomų garantijų. Pavyzdžiui, kad perkamas daiktas ar prekė bus kokybiška, o sumokėtas avansas ar rankpinigiai nebus prarasti.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai įvertino, ar pirkėjai artimiausiu metu sulauks mažesnių būsto kainų. Be to specialistai pastebi, kad kai kurių lietuvių elgesys, susijęs su NT, pasikeitė. „Euribor“ palūkanų norma, nuo kurios priklauso, kokio dydžio bus paskolos įmokos, ir toliau išlieka aukštame lygyje. Tuo metu Europos Centrinio Banko atstovai bent jau kol kas nesiryžta griebtis ryžtingesnių veiksmų, kurie sumažintų finansinę naštą gyventojams.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Jeigu turėtų neribotas galimybes, 7 iš 10 lietuvių norėtų gyventi nuosavame name. Gyvenimas daugiabutyje patraukliausias atrodo 16 proc. apklaustųjų, o kotedžą rinktųsi 12 proc., rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa. „Nuosavą būstą įsigyti šiuo metu planuoja kas septintas, o apie tai be konkretaus plano svajoja kiek daugiau negu kas ketvirtas gyventojas. Tai rodo lietuvių norą gerinti savo gyvenamąją aplinką, buitį, komfortą.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė aukcione už 133,9 tūkst. eurų pardavė nekilnojamojo turto (NT) kompleksą Radviliškyje.  Parduotą kompleksą Radviliškyje, G. Sakalausko gatvėje, sudaro administracinis pastatas, sandėlis bei 0,141ha sklypas, pranešė LTG. Anksčiau visas šis turtas buvo naudotas apsaugos paslaugas teikusios bendrovės „Gelsauga“ veiklai, tačiau likvidavus bendrovę patalpos tapo nebereikalingos.

Siekdami pritraukti klientus, įmonės ir asmenys naudoja įvairiausio tipo reklamas, kuriomis bando sukaustyti žmonių dėmesį ir parduoti savo paslaugas. Gana įdomi reklama buvo pastebėta ir „Facebookׅ“ puslapyje „Gyvenimu nusivylęs NT brokeris“. Jame dalinamasi reklamos skelbimu, kuriame klausiama: „Jau greitai pas Dievulį?“, o apačioje siūloma perimti žmonių turtą. Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos vadovas Giedrius Pavilionis sako, kad šią reklamą vertina iš dviejų pusių.

„Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Gyventojai perka vis mažesnius butus. Anot nekilnojamo turto (NT) specialistų, didesnių būstų žmonės paprasčiausiai neįperka. Tačiau netgi už vieno kambario butą Vilniaus miesto centre tenka pakloti 300 tūkst. eurų. NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros grupė „Releven“ gavo leidimą statyti 220 mln. eurų vertės biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio kvartalą „Horizontai“ Vilniaus Lvivo gatvėje, kur kuriasi naujas verslo centras. Pasak „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktoriaus Guido Wolfo, „Horizontai“ padės išvystyti Vilniaus centrą.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui pritartų 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Trečiadienį portalas LRT skelbia, kad NT mokesčiui, jei jis nebūtų taikomas pirmam gyvenamajam būstui ir tik kitiems turimiems objektams, pritartų 34 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 27 proc. respondentų palaiko dabartinį mokesčio variantą, kai yra apmokestinamas tik prabangus būstas, o 32 proc. Lietuvos gyventojų nepritartų jokiam NT mokesčiui.

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Du biurų komplekso pastatus Varšuvoje įsigijusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ planuoja juos rekonstruoti į modernius studentų namus, tam numatoma investuoti 50 mln. eurų, trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, „Hanner“ už 23 mln. eurų susitarė įsigyti du iš keturių biurų komplekso „Lipowy Office Park“ pastatų, kurių plotas siekia 20 tūkst. kv. metrų.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Lietuvos paštas vėl pardavinės patalpas Druskininkuose – lapkričio pabaigoje bendrovė organizuoja pakartotinį patalpų Druskininkų V. Kudirkos gatvėje aukcioną. Parduodamo turto pradinė kaina sumažinta iki 1,599 mln. eurų, rugsėjį aukcione ji siekė 1,684 mln. eurų. Patalpose iki 2018 metų rugpjūčio veikė pašto skyrius.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo–pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai spalį – 3031 euras už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį (praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,4 procento. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,5 proc., per metus – 2,2 proc. iki 2931 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 1,7 proc., per metus sumažėjo 2,5 proc.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – iki 0,5 proc. mokesčio tarifus, pakoreguotas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas galėtų būti svarstomas Seime, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Dabar yra įregistruoti patikslinimai, kurie sumažinti tuos rėžius konkrečiai būstui ir, man atrodo, tai yra normalus pasiūlymas, kuris galėtų būti komitete ir kažkada salėje (Seime – BNS) svarstomas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.