Iš pradžių už partijos vertybių nepaisymą ir balsavimą dėl Partnerystės įstatymo projekto pateikimo iš partijos buvo pašalintas parlamentaras Tomas Tomilinas.
Po riaušių prie Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikų retorika, remiančia minią, pasibjaurėjo parlamentaras Lukas Savickas. Jis paskelbė besitraukiantis iš frakcijos, nes negali tverti sąmokslo teorijų kurstymo, bandymo rinktis pigius populiarumo taškus ir judėjimo radikalumo link.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirba jau anksčiau valstiečius žaliuosius palikęs parlamentaras Vytautas Bakas.
Kad valstiečių gretose bręsta skilimas, gana atvirai kalba ir patys politikai. Nors šiuo metu greitų judesių nebus, nes vasaros metu nevyksta posėdžiai, bet rugsėjo mėnesį Seime, tikėtina, susikurs nauja frakcija.
Remiantis Seimo Statutu, sudaryti frakciją gali ne mažiau nei 7 parlamentarai. Kas galėtų tapti naujos frakcijos nariais?
„Nėra sudarytas sąrašas su parašais. Tiesiog yra pasikalbėta“, – sako vienas iš politikų, nenorėjęs įvardinti savo pavardės.
LUKAS SAVICKAS. Šis politikas yra artimas buvusio premjero Sauliaus Skvernelio bendražygis, buvusioje kadencijoje dirbo premjero patarėju ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais, vėliau Vyriausybės vicekancleriu. Dirbdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje kurį laiką laikėsi neutraliai, dirbo savo srityse ir į konfliktus nesivėlė. Nors buvo vienas iš trijų frakcijos narių, kurie balsavo už Partnerystės įstatymo pateikimą, L. Savickas nebuvo pasiekiamas Ramūno Karbauskio pykčiui, nes buvo tik frakcijos, bet ne partijos, narys.
Vis tik vis dažniau nesutampantis požiūris į kertinius klausimus palaipsniui tapo išsiskyrimo priežastimi. Pasibaigus riaušėms prie Seimo L. Savickas sakė nebegalintis toleruoti partijos vadovybės gretose tvyrančios piktdžiugos, kad valdantiesiems tenka susidurti su minios nepasitenkinimu, bandymų apsimesti niekaip nesusijusiais su riaušėmis, nors valstiečių žaliųjų politikai aktyviai agitavo už protestą, kai kurie jų kalbėjo nuo scenos.
Pasak L. Savicko, kaip Donaldas Trumpas turėjo pasakyti savo rėmėjams pasitraukti nuo Kapitolijaus, taip ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė galėjo ir turėjo padaryti tą patį – atsiriboti nuo protesto akcijos, kurioje pagrindiniai akcentai buvo kartuvės ir Holokausto simbolika.
„Mano sprendimas taip pat yra susijęs su tuo, kad partija ir jos vadovybės artimiausias ratas priėmė sprendimus stipriai nukrypti nuo to, kokie buvo rinkiminiai pažadai ir esminės darbų kryptys, visų pirma, praėjusios Vyriausybės darbų tęstinumas. Prisiminkime, rinkimų metu net nebuvo pristatyta rinkiminė programa. Iš esmės buvo sakoma, kad tai yra Vyriausybės parengti strateginiai ilgalaikiai dokumentai, prie kurių man teko dirbti ir pačiam. Dabar matome, kad tolstama nuo to, kas buvo identifikuota tada. Mano akimis, pradedama labai smarkiai sukti į radikalią dešinę“, – teigia L. Savickas.
Neoficialiais duomenimis, politiko pasitraukimas iš frakcijos po riaušių buvo didžiulė staigmena frakcijai, bet ne artimiausiems bendražygiams.
TOMAS TOMILINAS. Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pašalintas ir viešai nubaustas politikas vis dar yra frakcijos narys Seime, bet neoficialiai jau kalbama ir apie galimą jo pasitraukimą. Pats T. Tomilinas sako galutinio sprendimo nepriėmęs, bet tokios galimybės neatmeta.
„Kadangi frakcijoje yra daugybė man artimų žmonių, tai tas sprendimas būtų rimčiausias mano karjeroje, todėl aš jo dar nepriėmiau“, – sako politikas.
Tačiau neoficialiai kalbama, kad T. Tomilinas naujoje frakcijoje greičiausiai dalyvaus, su juo situacija jau aptarta.
T. Tomilinas yra vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos steigėjų, dirbo su partija dar tuomet, kai patekti į nacionalinę politiką jai nelabai sekėsi. Kad jis nėra labai mėgstamas partijos lyderio buvo galima nujausti dar tuomet, kai praėjusiame suvažiavime T. Tomilinas paties pirmininko nebuvo pasiūlytas į pavaduotojus, bet tuomet jį pasiūlė ir patvirtino pats suvažiavimas.
Politikas garsėjo kaip mediatorius tarp Vyriausybės ir tuometinės valdančiosios daugumos Seime, valstiečiams žaliesiems perėjus į opoziciją buvo pasiūlytas į šešėlinę Vyriausybę, bet santykiai galutinai pašlijo po balsavimo dėl Partnerystės įstatymo.
SAULIUS SKVERNELIS. Buvęs premjeras neslepia žiežirbų, kylančių frakcijos viduje, ne kartą kalbėjo, kad R. Karbauskiui ištikimi žmonės beveik stumia jį iš frakcijos sakydami, esą jeigu kas nors nepatinka, jis yra laisvas rinktis.
„Kartais netgi atrodo, kad kai kurie žmonės nori, jog pasitrauktumėme iš frakcijos. Buvo ir man priminta, esą pagalvokite, ar tikrai toje frakcijoje esate“, – kiek anksčiau yra teigęs S. Skvernelis.
Neoficialiais duomenimis, S. Skvernelis rudenį taip pat ketina pakelti sparnus iš valstiečių žaliųjų frakcijos, bet toliau dirbti opozicijoje. Jeigu pavyks, buvęs premjeras tikriausiai darbuosis naujoje frakcijoje.
Valstiečių žaliųjų sąsajos su riaušininkais prie Seimo irgi labai stipriai paveikė buvusį premjerą, kaip ir beprecedentis T. Tomilino sudorojimas.
ALGIRDAS STONČAITIS. Prie naujosios frakcijos priskaičiuojamas ir S. Skvernelio bendražygis A. Stončaitis, kuris anksčiau ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas. „Deja, nieko negaliu pasakyti. Šiandieną sprendimo nėra, esu toje frakcijoje, kurioje esu“, - sakė A. Stončaitis, nors tokios galimybės nepaneigė.
LINAS KUKURAITIS. Buvęs socialinės apsaugos ministras yra artimas T. Tomilino ir S. Skvernelio bendražygis, todėl jo išėjimas iš valstiečių žaliųjų gretų būtų labai natūralus. Su šiuo politiku situacija taip pat yra aptarta, tikimybė, kad jis jungsis prie naujos frakcijos yra labai didelė. Pats politikas nuo komentarų šiuo metu susilaikė.
RŪTA MILIŪTĖ. Ši politikė yra viena iš trijų, kurie valstiečių žaliųjų gretose balsavo už Partnerystės įstatymo projektą, bet, panašiai kaip ir L. Savickas, išvengė susidorojimo, nes yra ne partijos, o tik frakcijos narė. Nuo daugelio kovų R. Miliūtė laikosi nuošaliai, tačiau teigiama, kad esama atmosfera netenkina ir jos. Su R. Miliūte susisiekti nepavyko.
RIMA BAŠKIENĖ. Pasak kai kurių politikų, R. Baškienės išėjimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos yra labai tikėtinas, bet ne iki galo akivaizdus, mat Seimo narė linkusi iki paskutinės minutės svarstyti arba apsisprendusi atsitraukti nuo sprendimų. Vienas politikas teigė, kad tikimybė, jog R. Baškienė paliks valstiečius siekia apie 90 proc., o jeigu nepaliks – esą jie patys gali ją išmesti, nes valstiečių vadovybė į R. Baškienę žvelgia labai kritiškai, nors ji pastaruoju metu niekam nė neoponuoja.
Tačiau pati R. Baškienė situaciją vis tik mato su daugiau niuansų ir neskuba patvirtinti savo atsiskyrimo: „Iš tikrųjų, jokio sprendimo nėra. Daugelį metų stengiausi būti tikra valstietė. Kai nebuvo frakcijos ir dirbau Mišrioje Seimo narių grupėje visuomet sakydavau, kad esu valstiečių narė. Šitoje kadencijoje yra tam tikrų niuansų. Ir su T. Tomilinu... Ir L. Savicko pasitraukimą puikiai suprantu. Aplinka, kurioje mes buvome neeilinės sesijos plenarinio posėdžio metu, nebuvo maloni, ji tiesiog stumtelėjo jį tą žingsnį padaryti. Bet šiandien dienai nėra jokių išankstinių sprendimų. Susirinksime rudenį, galvosime, kaip dirbti, kaip labiau vieni kitus gerbti, kad galėtume daryti pagrindinį darbą – leisti įstatymus, dirbti žmonėms“.
VYTAUTAS BAKAS. Šis politikas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasitraukė dar praėjusioje kadencijoje ir Seimo rinkimuose dalyvavo atskirai. V. Bakas savo sprendimą tuomet motyvavo sudarytu valstiečių susitarimu dėl koalicijos su už korupcija teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“. Kiek vėliau šios partijos frakcija Seime išsivaikščiojo, bet jos nariai susibūrė į naują vis tiek rėmė Vyriausybę.
Pats politikas pripažįsta, kad klausimų dėl dalyvavimo naujoje frakcijoje sulaukė: „Taip, mes kalbėjomės apie tolesnes politinės veiklos galimybes, bendrą darbą. Bet kol kas tik tiek. Ir Mišrioje frakcijoje kalbėjome, kad jeigu iki rugsėjo susiburtų daugiau politikų, galbūt būtų galima kurti rimtesnę frakciją“.
Šiuo metu Mišrioje Seimo narių grupėje dar dirba Domas Griškevičius ir Algirdas Butkevičius. V. Bako nuomone, šie politikai taip pat galbūt galėtų dirbti bendroje frakcijoje su valstiečius palikusiais politikais, nesvarbu, ar tai būtų Mišri grupė, ar nauja įkurta frakcija.
Janeliūnas sudėliojo viską į vietas: nauja LVŽS strategija netinka nuosaikiems politikams
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas sako, kad S. Skvernelio ir jo šalininkų atsiskyrimas yra tikėtinas, nes šie politikai ilgą laiką laikėsi atokiai: nors dirbo kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau sąmoningai netapo jos nariais. Politologas sako manantis, kad šių politikų pasirinkimas dirbti su valstiečiais prieš rinkimus buvo šiek tiek „iš reikalo“ ir šiuo metu dirbti kartu tampa emociškai nepakeliama.
„Jeigu nori likti politikoje, turi daryti nuolaidas, jungtis į partines struktūras. Bet dabar aš įsivaizduoju, kad tie kompromisai, kurie buvo padaryti su sąžine prieš rinkimus, dabar išlenda aštresniu galu ir emocijos skatina priimti sprendimus atsiriboti nuo partijos, nuo frakcijos“ – svarsto politologas.
Paklaustas, ar apytiksliai 7 narių pasitraukimas valstiečiams būtų skausmingas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, T. Janeliūnas teigė, kad tokio kiekio narių praradimas kiekvienai frakcijai būtų reikšmingas iššūkis.
„Tada kyla klausimų, ar ta nauja grupė bus tiesioginiai konkurentai naujuose rinkimuose, ar jie išliks kaip organizuota grupė, o gal pasibaigus kadencijai jų politinės ambicijos išgaruos. Tokie klausimai, manau, valstiečiams kils, jie galvos, kaip elgtis su buvusiais bendražygiais. Ar konfliktuoti, didinti skirtumus, ar bandyti žiūrėti kaip į buvusius kolegas, su kuriais galima potencialiai bendrauti, o po naujų rinkimų galbūt turėti bendras frakcijas ar koalicijas“, – svarstė mokslininkas.
Tačiau T. Janeliūnas sako, kad nuosaikaus S. Skvernelio ir jo aplinkos žmonių atsiskyrimas reikštų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos išsigryninimą: „Toje frakcijoje liktų tie, kurie remia R. Karbauskio vizijas, labai radikaliai kalba prieš Vyriausybę bet kokia tema. Tas jų radikalėjimas yra natūralus procesas, matant, kaip tokios visokios radikalios mintys randa atsaką visuomenėje. Valstiečiams žaliesiems tikriausiai yra patraukliau patiems tapti labiau radikaliems, vietoje to, kad leistų populiarumu mėgautis kažkokiems smulkiems radikalams, kurie galėtų rinktis paramą“.
Pasak mokslininko, tai gana racionali strategija, nes smulkesnės radikalios partijos Lietuvoje yra susiskaldžiusios, todėl per Seimo rinkimus negauna rimto palaikymo, bet sudėjus visų jų rinkėjų balsus galima neblogai pasirodyti.
„Nežinau, kiek valstiečiai racionaliai skaičiuoja, bet manau, kad jie jaučia tokius poslinkius ir, vietoje to, kad konkuruotų su socialdemokratais ar konservatoriais dėl nuosaikios politikos, jie gali visiškai užgrobti tą populistinį radikalų visuomenės sparną“, – teigia T. Janeliūnas.
